Naujausios
Romano „Čiupikai“ tęsinys išleistas po dviejų dešimtmečių
Vytautas KIRKUTIS
Rašytojo Stasio Anglickio (1905 – 1999), kuris keturis dešimtmečius gyveno netoli Kuršėnų, ant Ventos kranto, romanas „Čiupikai“ buvo išleistas 1990 metais. Daugiau kaip du dešimtmečius manyta, kad dvi išleistos dalys ir sudaro visą kūrinį. Daugiau kaip po dviejų dešimtmečių išleistas „Čiupikų“ tęsinys.
Romano pradžia – 1939-aisiais
Autobiografiniame dviejų dalių romane „Čiupikai“ vaizduojamas Žemaitijos kaimo gyvenimas nuo kaizerinės okupacijos metų iki Lietuvos respublikos kūrimosi pradžios. Dėmesio centre – Adomo Senkaus šeimos gyvenimas, kuriame gausu likimo akibrokštų, netikėtų posūkių. Kasdienybė pilna niūrių rūpesčių, įvairiausių išbandymų. Tai sodrus rašytojo pasakojimas, kuriame gausu įdomių detalių, autentiškų pastebėjimų, ryškių epizodų apie vaizduojamą laikotarpį.
Romanui žavesio teikė ir žemaitiškas kalbos atspalvis, gyvas ir vaizdingas žodis, įtaigus stilius. Netgi visas kūrinys buvo persmelktas žemaitiško matymo ir mąstymo, savotiško pasaulio suvokimo. Lėta siužeto tėkmė įtraukė skaitytoją. Iki šio romano Stasys Anglickis buvo labiau atsiskleidęs kaip savitas poetas, kuriam artimas gamtos grožis, savitas poetinio kalbėjimo stilius.
Pirmoji romano dalis parašyta 1939-1940, antroji – 1987-1988 metais. Pats autorius kartą yra sakęs, kad romaną rašęs ilgai. „Jei būčiau pamėginęs spausdintis stagnacijos metais, tai būčiau priverstas pridėti tokių priedų, kurie nepageidaujami nei man, nei pačiam romanui“.
Pirmoji ir antroji dalys vienoje knygoje „Vagos“ leidykloje išleistos 1990 metais. Tuomet Stasys Anglickis skaitytojams suteikė viltį, kad gali būti ir tęsinys. „Noriu savo veikalą tęsti toliau, – rašė Stasys Anglickis, – sukurti dar bent kelias dalis. Manau, kad joms nebereiks taip ilgai laukti pasimatymo su skaitytoju, kaip jų vyriausiajai seseriai, pirmajai daliai.“
Gausu autobiografinių detalių
Rinkdamas medžiagą apie Stasį Anglickį ir rašydamas knygą „Pasaulin žvelgęs akimis Ventos...“ girdėjau užuominų, kad autorius iki gyvenimo pabaigos rašė romano „Čiupikai“ tęsinį. Tačiau konkretesnių žinių nepavyko rasti, niekas negalėjo patvirtinti tų spėjimų. Ir visai netikėtai – žinia apie tai, kad surastas romano tęsinys. Jį šeimos archyve aptiko Stasio Anglickio sūnus Rimantas. O išleisti ėmėsi „Žuvėdros“ leidykla ir jos vadovas – literatūros kritikas, rašytojas Stasys Lipskis.
Jau iš pirmųjų romano „Čiupikai“ sakinių, pirmųjų pastraipų padvelkia sodrūs gamtos vaizdai, pavasario koloritas: „Vienur iš storos kaip lašiniai velėnos jau kišo savo smailią nosikę varputis, kitur jau bandė savo laimę kiaulpienės lapelis ar viksva“. Ir taip – iš sakinio į sakinį, iš puslapio į puslapį.
Ryškios ir tikroviškos gamtos detalės, kaimo gyvenimo epizodai, tarpusavio santykių dinamika, žmogaus ir gamtos ryšys, autobiografinių detalių atspindžiai – visa tai surasime ne tik pirmojoje ir antrojoje dalyse, bet ir trečiojoje.
Romano „Čiupikai“ tęsinys – tai antroji Stasio Anglickio knyga, kurią išleidž „Žuvėdros“ leidykla. 2005 metais išleista S. Anglickio poezijos rinktinė „Baltų žuvėdrų puokštėmis“ (iš serijos „Šimtas gražiausių eilėraščių"). Taip pat šioje leidykloje išleista ir monografija „Pasaulin žvelgęs akimis Ventos...“
