Naujausios
Per teismo posėdį apklaustos dvi liudytojos – įvykį mačiusi moteris, kuri apie daužomą keturkojį pranešė policijai, ir pareigūnė, kuri buvo atvykusi į įvykio vietą.
Pro langą įvykį pamačiusi moteris teisme sakė, kad I. Ščerbinskienė atsivedė pas K. Butkų šunį. Vėliau K. Butkus laikė šunį už pavadėlio, o I. Ščerbinskienė, atsinešusi kastuvą, pradėjo daužyti šunį. Moteris išbėgo į lauką ir pasakė, kad iškvies policiją. Tuomet K. Butkus sudaužytą šunį nutempė į kitą vietą, kartu su juo nuėjo ir I. Ščerbinskienė. Kuris iš kaltinamųjų užkasė šunį, liudytoja nematė. Maždaug po valandos atvyko policija.
Teisme liudytoja apklausta pareigūnė nurodė, kad 2025 metų birželio 19 dieną atvykę į įvykio vietą ir kalbėdamiesi su K. Butkumi pareigūnai išgirdo cypiantį šunį, kuris buvo užkastas. Pareigūnė liepė atkasti gyvūną. Šuo buvo žemėtas, cypė, sunkiai kvėpavo.
Prie bylos medžiagos buvo pridėti šunį Gausą gydžiusių veterinarijos gydytojų rašytiniai paaiškinimai.
Kaltinamoji I. Ščerbinskienė teismui pateikė du prašymus. Viename jų prašė įpareigoti civilinį ieškovą UAB „Nuaras“ pateikti duomenis, kiek žmonės paaukojo šuns Gauso gydymui.
Teismo posėdyje kaltinamoji sakė mananti, kad buvo paaukoti pinigai ir žala atlyginta. Šį prašymą teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes nėra jokių duomenų, kad būtų aukotos lėšos minėtai bendrovei, kuri neturi paramos gavėjo statuso.
Tardamas baigiamąją kalbą Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Arminas Elijošius akcentavo, kad kaltinamasis K. Butkus patvirtino, jog I. Ščerbinskienė norėjo užmušti šunį, jis laikė šunį, o ji mušė.
Anot prokuroro, ikiteisminio tyrimo pirmosios apklausos metu duoti I. Ščerbinskienės parodymai sutapo su K. Butkaus, tačiau vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamoji parodymus pakeitė, nurodydama, kad nieko neprisimena. Tai, anot prokuroro, bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. A. Elijošiaus teigimu, abu kaltinamieji buvo apsvaigę nuo alkoholio, tačiau ne tiek, kad nesuvoktų savo veiksmų.
Baigdamas kalbą prokuroras pasiūlė kaltinamiesiems bausmes. Ne mažiau kaip 12 smūgių šuniui sudavusiai I. Ščerbinskienei pasiūlyta skirti 75 paras arešto, bausmę atidedant vieneriems metams, ir sumokėti 500 eurų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Kaltinamajam K. Butkui, kuris pripažino kaltę ir gailėjosi, prokuroras pasiūlė skirti pusės metų laisvės apribojimo bausmę ir sumokėti 500 eurų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Beveik 3 000 eurų civilinį UAB „Nuaras“ ieškinį dėl patirtų gyvūno gydymo išlaidų prokuroras prašė tenkinti visiškai.
I. Ščerbinskienė paskutinio žodžio teisės atsisakė, kaltinamasis K. Butkus atsiprašė ir gailėjosi.