Naujausios
Seniausias iš devynioliktojo amžiaus vidurio
Kadangi eksponatų autorės į parodos atidarymą neatvyko, jų darbus pristatė Kelmės kultūros centro parodų koordinatorė Eugenija Buivydienė.
Ji pasakojo, jog dr. Elena Matulionienė iš muziejų, kur saugomi rekonstrukcijų originalai, surinko medžiagą, o jos dukra Ieva Matulionytė sukūrė šių senų, jau išsitrynusių ir apiblukusių originalų rekonstrukcijas. E. Matulionienė apsigynė etnologijos mokslo krypties daktaro disertaciją „Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo tekstilinių krepšelių raida“, kuri vainikavo jos tris dešimtmečius vykdytus tyrinėjimus.
Nuo 2019 metų rekonstruotų delmonų paroda keliauja per Lietuvą.
Delmonai – tai prie juosmens šimtarašte juostele rišamos tautinio kostiumo detalės. Jos primena didelę kišenę, į kurią moterys galėdavo susidėti smulkius daiktus. Tos kišenėlės, kartais dar vadinamos tekstiliniais krepšeliais, būdavo siuvamos iš vilnos, lino, medvilnės, aksomo, velveto ir kitokių medžiagų atraižų bei puošiamos siuvinėtais gamtos motyvais, įvairiomis figūromis bei simboliais, palinkėjimais.
Delmonas įtrauktas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.
Parodoje eksponuojama 20 rekonstruotų delmonų. Visi jie iš Mažosios Lietuvos, dalis iš Klaipėdos rajono Priekulės seniūnijos, Svencelės kaimo, keli iš Šilutės rajono Šyškrantės gyvenvietės.
Šių rekonstrukcijų originalai saugomi Lietuvos nacionaliniame, Mažosios Lietuvos istorijos ir Šilutės Hugo Šojaus muziejuose.
Seniausias eksponuojamas delmonas pasiūtas devynioliktojo amžiaus viduryje. Naujausias pasiūtas 1935 metais Klaipėdos rajone Derceklių kaime.
Improvizacijos neatitrūkstančios nuo tautiškumo
„Valerija Kiškienė – labai dvasingas, jautrus žmogus“, – taip antrąją delmonų parodos autorę apibūdino E. Buivydienė, lankiusis jo kūrybinėse dirbtuvėse ir bendravusi su tautodailininke. – Jos kūrybos kraitis – trys delmonų ciklai: „Valerijos delmonai“, „Tikiu“ ir „Gelmių spalvos“. Autorė leidžia sau improvizuoti, tačiau stengiasi neatitrūkti nuo tautiškumo.“
„Esu Suvalkijos dukra, susižavėjusi Klaipėdos krašto delmonais, – parodos pristatyme rašo Valerija Kiškienė. – Kurdama eksponatus šiai parodai nesiekiau atkartoti Klaipėdos krašto ornamentikos, spalvų ir simbolių, tačiau praktine paskirtimi mano kurti delmonai siejasi su savo protėviu Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo išskirtine detale, praktišku aksesuaru.“
V. Kiškienės kurti delmonai iš tikrųjų visiškai atitinka praktinę senųjų delmonų paskirtį. Tekstilinis krepšelis netgi ne atviras o užtraukiamas užtrauktuku. Taigi, įvairios moteriškos smulkmenos arba asmeniniai daiktai bus saugūs.
Delmonai – praktiški, nes jų nereikia nešiotis rankose. Jie pririšami arba prisegami prie tautinio drabužio ties juosmeniu. Be to, tai puošni aprangos detalė.
V. Kiškienės delmonai šiandien labiausiai tinka prie archeologinio stiliaus ar folkloro kolektyvų rūbų. Tačiau, autorės manymu, papuoštų ir įprastus kasdienius drabužius, galėtų tapti netikėta įprastos aprangos detale.
Vis dėl to tekstilę S. Žuko taikomosios dailės technikume studijavusiai tautodailininkei svarbiausia sakralinė delmono paskirtis. Todėl parodoje pristatomi delmonai labiau skirti maldininkams, piligrimams susidėti giesmynams, rožiniui bei kitiems dvasiniams reikmenims.
Etninė kultūra – platesnė negu atrodo
Parodos atidaryme kalbėjęs mero pavaduotojas Egidijus Ūksas stebėjosi, jog Klaipėdos kraštas atstumu atrodo visai netoli, bet apie šio krašto tradicijas dar daug ko nežinome. Unikali delmonų paroda praplės kelmiškių akiratį.
„Etninė kultūra yra platesnė negu atrodo“, – parodos atidaryme dėstė savo mintis Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas. – Šiandieninė paroda tai tarsi patvirtina. Vakar folkloras buvo vienoks. Šiandien jo ribos jau tarsi prasiplėtė. Turime SMS – ų folklorą. Koks folkloras bus rytoj – dar nežinome.“
Todėl, direktoriaus nuomone, būtina tęsti tradicijas, kad išsaugotume liaudies kūrybos palikimą ateinančioms kartoms. A. Arlauskas dėkojo festivalio organizatorei Angelei Jovaišaitei už tradicijos tąsą ir naujas idėjas bei mintis, saugant folklorą ir rūpinantis jo sklaida.
