Naujausios
Paprastumas ir būties slėpiniai
Dailininkas Jonas Daniliauskas parodos atidaryme nedalyvavo dėl objektyvių priežasčių. Jo kūrybą, žinomą ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių, pelniusią daugybę apdovanojimų, pristatė Kelmės kultūros centro parodų koordinatorė Eugenija Buivydienė. Ji akcentavo dailininko kūrybos unikalumą, gebėjimą labai paprastuose dalykuose įžvelgti gilią prasmę.
Parodos atidaryme dalyvavęs iš Kelmės kilęs dailininkas Kornelijus Užuotas J. Daniliauską apibūdino lakoniškai: „Tai tikras gamtos vaikas. Ir tikras suvalkas. Jo darbai – labai brangūs. Garbė turėti J. Daniliausko kūrinį savo kolekcijoje.“
Tapybos J. Daniliauskas mokėsi M.K. Čiurlionio meno mokykloje, vėliau Vilniaus dailės akademijoje. Baigęs studijas dešimtmetį dėstė M.K. Čiurlionio meno mokykloje, vėliau Dailės akademijoje.
Personalinės jo tapybos darbų parodos surengtos Badene, Ciuriche, Greifsvalde, Londone, Varšuvoje, Poznanėje, Minske, Daugpilyje. Grupinėse parodose su J. Daniliausko kūryba turėjo progos susipažinti Bulgarijos, Danijos, Rusijos, Suomijos, JAV, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Sakartvelo, Turkijos, Armėnijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Ispanijos, Indijos, Didžiosios Britanijos meno mėgėjai.
Tai vienas ryškiausių Lietuvos tapytojų, nuo pat jaunystės susiformavęs savitą kūrybos stilių.
Kaip pabrėžia dailėtyrininkė Gražina Gurnevičiūtė, „vieniems jis tapybos lyrikas bei kaimo poetas, kitiems vaikystės iliuzijų dainius, tretiems – intriguojantis pasakorius, neišsenkančių siužetų meistras, dar kiti jį vadina lietuviškuoju Šagalu.
Pasak dailėtyrininkės, paprasti ir spalvingi jo paveikslų motyvai, atklydę iš vaikystės prisiminimų, susilieję su vėlesniais išgyvenimais įsivystė į daugiaprasmius, iracionalius reginius, provokuojančius apmąstymams ir spėlionėms.
Personažai keliaujantys iš vienos drobės į kitą primena mįslingus besikartojančio spektaklio dalyvius. Jie kilo iš natūralios, archaizuotos kaimo aplinkos. Kaimo kasdienybėje dailininkas ieško būties prasmės ir amžinybės atšvaito.
Skulptūrose sulimpa skirtingos medžiagos
Kalbėdama apie šiauliečio menininko Viliaus Biskio kūrybą parodų koordinatorė Eugenija Buivydienė pasakojo, jog apsilankiusi skulptoriaus dirbtuvėse liko nustebinta ir sužavėta menininko gebėjimu jungti labai skirtingas brangias medžiagas ir kurti juvelyriškas skulptūras.
Pats skulptorius nedaugiažodžiavo. Kūrybinį darbą pradėjo nuo dailininko apipavidalintojo pareigų. O už skulptorių esą kalba jo darbai. Jis kuria skulptūras, kryžius, koplytstulpius, paminklus, namų interjerų drožybą. Nemažai šio meistro kūrinių Amerikoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Italijoje. Tačiau daugiausia – Kryžių kalne. Parodoje Kelmėje eksponuojami naujausios jo skulptūros ir koliažai.
V. Biskis yra Žemaitijos dailininkų sąjungos ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys.
Dailininkas Kornelijus Užuotas kalbėdamas apie kolegos kūrybą, džiaugėsi, kad V. Biskis neturi daugeliui menininkų būdingo pavydo, konkurencijos jausmo. Viską atiduoda iš „dūšios“. Anksčiau V. Biskis kurdavo monumentalias skulptūras, dabar perėjo į mažesnį formatą. Tačiau vis tebetrykšta pavydėtina energija. „Kai nebepakeli didelio ąžuolo, gali pakelti daug mažų ąžuoliukų“, – metafora užbaigė K. Užuotas.
Skulptorių sveikino ir jo vaikystės draugas šiaulietis menininkas, skulptūrų meistras Kazys Bimba.
O rajono mero pavaduotojas Egidijus Ūksas, sveikindamas menininkus, J. Liaudanskio galeriją palygino su fontanu, iš kurio nuolatos trykšta kūrybos versmė.