Monografijoje – ugdymo dvasingumo svarba

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Be­veik 600 pus­la­pių ko­lek­ty­vi­nė­je mo­nog­ra­fi­jo­je "Ug­dy­mo dva­sin­gu­mo ho­ri­zon­tas" daug dė­me­sio ski­ria­ma dva­si­nio gy­ve­ni­mo ap­raiš­koms so­cia­li­nė­je ap­lin­ko­je, žmo­gaus dva­si­niam gy­ve­ni­mui, švie­ti­mo dva­si­nei mi­si­jai tau­tos sa­vi­tu­mo rai­dai.
Pro­fe­so­rius dr. Jo­nas Kie­vi­šas su­da­rė penk­tą­ją kny­gą, skir­tą ug­dy­mo dva­sin­gu­mo te­mai – "Ug­dy­mo dva­sin­gu­mo ho­ri­zon­tas". Uk­rai­nie­čių kal­ba iš­leis­to­je ko­lek­ty­vi­nė­je mo­nog­ra­fi­jo­je sa­vo ty­ri­mus pri­sta­to ži­no­mi moks­li­nin­kai, tarp jų 11 aka­de­mi­kų, 18 pro­fe­so­rių, 6 moks­lo dak­ta­rai, pub­li­kuo­ja­mas ir šiau­lie­čio pro­fe­so­riaus Vy­te­nio Rim­kaus straips­nis. Ki­je­ve vy­ku­sio­je tarp­tau­ti­nė­je švie­ti­mo ino­va­ci­jų pa­ro­do­je mo­nog­ra­fi­ja įver­tin­ta no­mi­na­ci­ja "Ryš­kiau­si moks­li­niai pa­sie­ki­mai – 2019".
Pe­da­go­gas, di­ri­gen­tas J. Kie­vi­šas gi­mė Ož­kė­nuo­se, ne­to­li Kur­šė­nų (Šiau­lių r.). Dau­giau nei ke­tu­ris de­šimt­me­čius dės­tė Šiau­lių uni­ver­si­te­te. Va­do­va­vo cho­rams, an­samb­liams Kur­šė­nuo­se ir Šiau­liuo­se, or­ga­ni­za­vo kul­tū­ros ren­gi­nius.

Orien­ty­ras į dva­sin­gu­mo pa­slap­tis

– Kny­ga – penk­to­ji, skir­ta ug­dy­mo dva­sin­gu­mui. Ko­kie nau­ji as­pek­tai pa­lies­ti?

– Kny­go­je daug dė­me­sio ski­ria­ma dva­si­nio gy­ve­ni­mo ap­raiš­koms so­cia­li­nė­je ap­lin­ko­je. Pa­ro­dy­tas ob­jek­ty­viai eg­zis­tuo­jan­tis žmo­gaus dva­si­nis gy­ve­ni­mas, jo le­mian­tis vaid­muo įtvir­ti­nant bend­rys­tės dva­sią vi­suo­me­nė­je, iš­ryš­kin­ta švie­ti­mo dva­si­nė mi­si­ja tau­tos sa­vi­tu­mo rai­dai.

– Mo­nog­ra­fi­ją "Ug­dy­mo dva­sin­gu­mo ho­ri­zon­tas" su­da­ro trys da­lys, ko­kie jų ak­cen­tai?

– Pir­mo­je da­ly­je at­sklei­džia­ma as­me­ny­bės eg­zis­ta­vi­mo vi­suo­me­nė­je (so­cia­li­nė­je ap­lin­ko­je) teo­ri­ja ir jos pri­tai­ky­mo ug­dy­mo tik­ro­vei ga­li­my­bės. Ant­ra da­lis skir­ta tos teo­ri­jos įgy­ven­di­ni­mo pro­ble­moms, ap­ta­riant anks­čiau iš­leis­to­se mo­nog­ra­fi­jo­se pa­grįs­tą ug­dy­mo dva­sin­gu­mo kon­cep­ci­ją, jos tai­ky­mo pra­kti­nius mo­de­lius, taip pat po­rei­kį ir ga­li­my­bes žmo­gui gy­ven­ti dva­si­nė­je ap­lin­ko­je. Tre­čio­je da­ly­je ap­ta­ria­mos moks­lei­vių dva­si­nės bran­dos ypa­ty­bės jiems in­teg­ruo­jan­tis į so­cia­li­nę ap­lin­ką.

– Ko­kios vi­suo­me­nės dva­sin­gu­mo pro­ble­mos ke­lia­mos?

– Tra­di­ci­nis ug­dy­mas bu­vo ski­ria­mas per­teik­ti mo­ki­niui vi­suo­me­nės kul­tū­rą ir ją įtvir­tin­ti in­di­vi­do gy­ve­ni­me. Dva­si­nė­je plot­mė­je tai bu­vo įgy­ven­di­na­ma re­mian­tis dau­giau­sia dva­sin­gu­mo ug­dy­mu.

De­ja, to­kia pa­tir­tis ri­bo­ja as­me­ny­bės ga­lias veik­ti kū­ry­biš­kai de­mok­ra­ti­nės kul­tū­ros erd­vė­je, o ug­dy­mą grįs­ti su­bjek­tų są­vei­ka. Ki­taip ta­riant, iš­ryš­kė­jo po­rei­kis pro­ce­so cent­re įtvir­tin­ti ug­dy­ti­nį ir jį pra­tin­ti įpras­min­ti ku­ria­mą ap­lin­ką. To­kie es­mi­niai po­ky­čiai pa­si­reiš­kia čia ir da­bar su­bjek­tų ku­ria­mos ir įpras­mi­na­mos ap­lin­kos sa­vi­tu reiš­ki­niu – ug­dy­mo dva­sin­gu­mu, ku­ris at­spin­di žmo­gaus vi­di­nį pa­sau­lį as­me­niš­kai įpras­mi­na­mo­je su­pan­čio­je ap­lin­ko­je.

Lie­tu­vo­je to­kias pro­ble­mas jau po­rą de­šimt­me­čių nag­ri­nė­jo su­bur­ta moks­li­nin­kų gru­pė iš 10 Eu­ro­pos ša­lių. Jų at­lik­ti pa­grin­di­niai ty­ri­mai skelb­ti žur­na­le "Pe­da­go­gi­ka" Nr. 72 (2004) ir iš­leis­to­se ko­lek­ty­vi­nė­se mo­nog­ra­fi­jo­se: "Dva­sin­gu­mas žmo­gaus pa­sau­ly­je" (2009); "Ug­dy­mo dva­sin­gu­mas" (2012); "Ug­dy­mo dva­sin­gu­mo kon­teks­tas" (2014); "Ug­dy­mo dva­sin­gu­mo rai­da" (2016) ir "Ug­dy­mo dva­sin­gu­mo ho­ri­zon­tas" (2019, uk­rai­nie­čių kal­ba).

– Koks mo­nog­ra­fi­jos au­to­rių ko­lek­ty­vas?

– Kny­go­je sa­vo ty­ri­mus pri­sta­to ži­no­mi moks­li­nin­kai, tarp jų 11 aka­de­mi­kų, 18 pro­fe­so­rių, 6 moks­lo dak­ta­rai. Svar­bu tai, kad dau­gu­ma Uk­rai­nos, o ne tik mū­sų moks­li­nin­kų re­mia­si Lie­tu­vo­je iš­skir­ta ug­dy­mo dva­sin­gu­mo sam­pra­ta ir nag­ri­nė­ja šio reiš­ki­nio pe­da­go­gi­nę reikš­mę. Tai orien­ty­ras gi­lin­tis į dva­sin­gu­mo pa­slap­tis ir pla­tes­nei aka­de­mi­nei bend­ruo­me­nei.

– Ko­dėl kny­gą pa­si­rink­ta leis­ti uk­rai­nie­čių kal­ba (su san­trau­ka ang­lų kal­ba)?

– Lie­tu­vo­je su­bur­tos moks­li­nin­kų gru­pės ty­ri­mais at­skleis­tas tik­ro­vės reiš­ki­nys – ug­dy­mo dva­sin­gu­mas. Jo sam­pra­tą svar­bu ne tik skleis­ti už­sie­ny­je, bet ir pa­tik­rin­ti ak­tua­lu­mą įvai­res­nė­je ap­lin­ko­je, iš­ryš­kin­ti dar ne­pas­te­bė­tus as­pek­tus. Be to, Uk­rai­no­je, kaip ir Lie­tu­vo­je, ky­la daug po­so­vie­ti­nio pa­vel­do pa­lik­tų pa­na­šių pro­ble­mų. Tai pre­teks­tas telk­ti jė­gas švie­ti­mo per­tvar­kai de­mok­ra­ti­nės kul­tū­ros kon­teks­te. Uk­rai­nos aka­de­mi­nė bend­ruo­me­nė tą su­vo­kia, to­dėl in­te­re­sas mo­nog­ra­fi­ją leis­ti jų kal­ba yra vi­sai su­pran­ta­mas.

– Uk­rai­nie­čių au­to­riai – kuo iš­si­ski­ria jų po­žiū­ris?

– Uk­rai­nie­čių au­to­riai daug dė­me­sio ski­ria ug­dy­mo kai­tai, ieš­ko nau­jų ug­dy­mo for­mų ir me­to­dų. Prob­le­mos ty­ri­mui svar­bu tai, kad kny­go­je pri­sta­ty­tuo­se straips­niuo­se dau­gu­ma jų ug­dy­mo dva­sin­gu­mą nag­ri­nė­ja kaip as­me­ny­bės in­teg­ra­ci­jos į so­cia­li­nę ap­lin­ką pro­ce­są, iš­skir­da­mi so­cio­kul­tū­ri­nius, psi­cho­lo­gi­nius ir pe­da­go­gi­nius veiks­nius. To­kie ty­ri­mai pra­ple­čia nag­ri­nė­ja­mos ug­dy­mo dva­sin­gu­mo pro­ble­mos sam­pra­tą ir konk­re­ti­na jos įgy­ven­di­ni­mo ga­li­my­bes.

– Tarp mo­nog­ra­fi­jos au­to­rių yra ir šiau­lie­tis pro­fe­so­rius Vy­te­nis Rim­kus. Ko­kiu as­pek­tu jis žvel­gia į dva­sin­gu­mą?

– Pro­fe­so­rius dva­sin­gu­mą at­sklei­džia kaip žmo­gaus vi­di­nio pa­sau­lio iš­raiš­ką ap­lin­ko­je ir vi­suo­me­nės kul­tū­ro­je. Nag­ri­nė­da­mas so­vie­ti­nio lai­ko­tar­pio gy­ve­ni­mą, jis pa­ro­do, kad, ne­pai­sant įvai­rių trik­džių ir drau­di­mų, žmo­gaus ir vi­suo­me­nės gy­ve­ni­me eg­zis­ta­vo rea­li dva­sin­gu­mo erd­vė, to­dėl ją įtvir­tin­ti svar­bu ir šiuo­lai­ki­nio ug­dy­mo pro­ce­se. Tai ženk­lus pro­fe­so­riaus in­dė­lis pri­sta­tant gy­ve­ni­mo pa­tir­ti­mi grin­džia­mą ug­dy­mo dva­sin­gu­mo teo­ri­ją.

Dva­si­nis ug­dy­mas tę­sia­si vi­są gy­ve­ni­mą

– Ug­dy­mo dva­sin­gu­mas – ko­kia jo es­mė?

– Žmo­gus veik­da­mas nuo­lat ku­ria ar per­ku­ria su­pan­čią ap­lin­ką ir kartu as­me­niš­kai ją įpras­mi­na vi­suo­me­nės kul­tū­ros kon­teks­te. To­kiu at­ve­ju iš­ryš­kė­ja jo ku­ria­mos ap­lin­kos dva­sin­gu­mo tik­ro­vė ir vi­suo­me­nei, jos kul­tū­rai bū­din­gas tik­ro­vės dva­sin­gu­mas. Šių reiš­ki­nių san­kir­to­je at­si­ran­da sa­vi­tas reiš­ki­nys – ap­lin­kos dva­sin­gu­mas. Jis pa­si­reiš­kia vi­so­se žmo­gaus gy­ve­ni­mo ir veik­los sri­ty­se. Tai pre­teks­tas iš­skir­ti ir sa­vi­tos ap­lin­kos – ug­dy­mo – dva­sin­gu­mą.

To­kia ug­dy­mo dva­sin­gu­mo es­mė grin­džia­ma įsi­ga­lin­čia nau­ja ug­dy­mo pa­ra­dig­ma (žmo­gus – kū­rė­jas). Tai reiš­kia, kad jis tu­rė­tų kur­ti ma­te­ria­lią ir dva­si­nę ap­lin­ką kaip vie­nin­gą vi­su­mą. Bū­tent šia sam­pra­ta re­mia­si de­mok­ra­ti­nės kul­tū­ros eg­zis­ta­vi­mas, jos įtvir­ti­ni­mas ir rai­da šian­die­ni­nė­je vi­suo­me­nė­je. To­dėl ug­dy­mo dva­sin­gu­mas yra de­mok­ra­ti­jos iš­šauk­tas reiš­ki­nys, o ne kaž­kie­no su­gal­vo­ta pro­ble­ma.

– Kaip dva­sin­gu­mas pri­tai­ko­mas šiuo­lai­ki­nia­me mo­ky­me?

– Ug­dy­mo pa­skir­tis, pa­sak Šiau­lių vys­ku­po Eu­ge­ni­jaus Bar­tu­lio, tai va­do­va­vi­mas gy­ve­ni­miš­kai ke­lio­nei, ku­rio tiks­las – ves­ti žmo­gų ky­lan­čiais laip­tais – dva­si­nio to­bu­lė­ji­mo laip­tais. Tai as­me­ny­bės bran­da sklei­džian­tis so­cia­li­nė­je ap­lin­ko­je. To­dėl as­me­ny­bės bran­dos pa­grin­das yra dva­si­nis ug­dy­mas, ku­riuo rū­pi­na­si šei­ma ir vi­suo­me­nė ir ku­ris tę­sia­si vi­są gy­ve­ni­mą. Be šio dė­mens ug­dy­mas tam­pa vien­pu­siš­kas, skir­tas la­vin­ti ma­te­ria­lios ge­ro­vės kū­ri­mo ga­li­my­bes ir pa­da­ry­ti žmo­gų sa­vo­tiš­ka in­te­lek­ti­ne ma­ši­na, bio­ro­bo­tu.

Prak­ti­ko­je įsi­vy­rau­ja po­žiū­ris, kad "ži­nios – jė­ga", "ži­nios – ge­ro­vė", kad žmo­gui pa­kan­ka gy­ven­ti "čia ir da­bar" rū­pi­nan­tis sa­vo ma­te­ria­lia bui­ti­mi. Svar­biau­sia, kad toks žmo­gus daž­nai ne­be­su­vo­kia dva­si­nių ver­ty­bių vie­ni­jan­čio vaid­mens vi­suo­me­nė­je ir net ga­li ty­čio­tis iš tų, ku­rie ver­ti­na dva­si­nę ap­lin­ką ir žmo­giš­kus san­ty­kius. Ki­taip ta­riant, bręs­tan­ti as­me­ny­bė su­sve­ti­mė­ja, o vi­suo­me­nė­je įsi­vy­rau­ja pri­mi­ty­vi var­to­ji­mo kul­tū­ra ir ją žy­min­čios ver­ty­bės. Ly­gi­nant iš­skir­tas as­me­ny­bės bran­dos kryp­tis aiš­kė­ja ug­dy­mo pa­skir­tis ir ga­li­my­bės pa­si­tar­nau­ti as­me­ny­bės to­bu­lė­ji­mui ir de­mok­ra­ti­nės vi­suo­me­nės rai­dai.

Ty­ri­mai pa­ro­dė, kad spren­džiant to­kius už­da­vi­nius la­bai svar­bu ver­tin­ti įvai­riems žmo­gaus am­žiaus tarps­niams bū­din­gą as­me­ny­bės bran­dą. At­siž­vel­giant į tai iš­skir­tos pa­grin­di­nės ug­dy­mo pa­ko­pos – dva­si­nis ug­dy­mas (vai­kys­tei bū­din­gas sa­vęs pa­ži­ni­mas ir sa­vo vi­di­nio pa­sau­lio su­vo­ki­mas su­pan­čios kul­tū­ros ri­bo­se), dva­sin­gu­mo ug­dy­mas (paaug­lys­tei bū­din­gas sa­vo vi­di­nio pa­sau­lio iš­raiš­kos to­bu­li­ni­mas at­si­žvel­giant į ap­lin­kos kul­tū­rą) ir ug­dy­mo dva­sin­gu­mas (žmo­gui bū­din­gas sa­vo vi­di­nio pa­sau­lio at­spin­dė­ji­mas as­me­niš­kai įpras­mi­nant ap­lin­ką). Svar­biau­sia, kad dva­si­nis ug­dy­mas tę­sia­si vi­są gy­ve­ni­mą ir yra pa­grin­das se­kan­čioms bran­dos pa­ko­poms. Taip aiš­kė­ja ga­li­my­bės ska­tin­ti dva­sin­gu­mo rai­dą ug­dy­mo tik­ro­vė­je ir ja rū­pin­tis pa­čiam žmo­gui gy­ve­nant de­mok­ra­ti­nė­je vi­suo­me­nė­je.

– Koks ap­skri­tai dė­me­sys ski­ria­mas dva­sin­gu­mo ty­ri­mams, kiek ši te­ma plė­to­ja­ma?

– Dva­sin­gu­mo pro­ble­ma do­mi­no ir do­mi­na pa­sau­lio fi­lo­so­fus, is­to­ri­kus, hu­ma­ni­ta­rus, gam­tos ir ki­tų sri­čių moks­li­nin­kus. Lie­tu­vo­je šią pro­ble­mą gvil­de­no to­kios iš­ki­lios as­me­ny­bės, kaip Vy­dū­nas, Vaiž­gan­tas, S. Šal­kaus­kis, A. Ma­cei­na, J. Lau­ži­kas, L. Jo­vai­ša, A. Pi­li­čiaus­kas ir ki­ti.

Mū­sų mo­nog­ra­fi­jo­se ją nag­ri­nė­ja aka­de­mi­kas A. Gai­žu­tis, pro­fe­so­riai V. Rim­kus, Č. Ka­len­da, J. Mu­rei­ka, A. Va­si­liaus­kie­nė, moks­lų dak­ta­rai I. Rat­ni­kai­tė, R. Kond­ra­tie­nė ir dau­ge­lis ki­tų ži­no­mų nū­die­nos moks­li­nin­kų. Ty­ri­mus ypač pa­ska­ti­no Va­ti­ka­no Ant­ro­jo Su­si­rin­ki­mo iš­skir­tas dė­me­sys žmo­gaus veik­los pra­smei ir gy­ve­ni­mo mi­si­jai, taip pat 2014 me­tais po­pie­žiaus Pran­ciš­kaus pa­sa­ky­ta kal­ba Eu­ro­pos Par­la­men­te. At­siž­vel­giant į vi­sa tai, šian­dien dva­sin­gu­mo te­ma plė­to­ja­ma api­mant teo­ri­jos ir pra­kti­kos sri­tis, o ty­ri­mai yra svar­būs ver­ti­nant pa­sau­lio glo­ba­li­za­ci­jos iš­šū­kius bei rai­dą. Tą pa­tvir­ti­na Uk­rai­no­je, Ki­je­ve, spa­lio 22 die­ną vy­kęs kny­gos pri­sta­ty­mas tarp­tau­ti­nė­je švie­ti­mo ino­va­ci­jų pa­ro­do­je ir no­mi­na­ci­ja "Ryš­kiau­si moks­li­niai pa­sie­ki­mai – 2019".

– Pir­mą­ją kon­fe­ren­ci­ją, skir­tą dva­sin­gu­mo pro­ble­mai, 2004 me­tais or­ga­ni­za­vo­te Šiau­lių uni­ver­si­te­te. Te­ma ne­pra­ran­da ak­tua­lu­mo?

– Šian­die­ni­nė­je tik­ro­vė­je ste­bi­me daug ne­ga­ty­vių reiš­ki­nių – pa­ty­čios mo­kyk­lo­se, ži­niask­lai­do­je, po­li­ti­ko­je, aiš­kė­ja vi­suo­me­nės dva­si­nės bran­dos sty­gius, įsi­ga­li žmo­gaus gy­ve­ni­mo pil­nat­vės kaip ma­te­ria­lios ge­ro­vės sam­pra­ta. Tai ver­čia ko­re­guo­ti ug­dy­mo hu­ma­nis­ti­nį dė­me­nį spar­čiai kin­tan­čio pa­sau­lio erd­vė­je.

Spren­džiant šį už­da­vi­nį ak­tua­lu ne tik nag­ri­nė­ti si­tua­ci­ją Lie­tu­vo­je, bet ir ly­gin­ti su už­sie­nio vals­ty­bių pa­sie­ki­mais. Šiuo po­žiū­riu įdo­mi ir Uk­rai­nos pa­tir­tis – dva­sin­gu­mo pro­ble­mai dė­me­sį ski­ria žy­miau­si jų moks­li­nin­kai, Uk­rai­nos Par­la­men­tas (dva­sin­gu­mo klau­si­mais priim­ta ei­lė įsta­ty­mų ir tei­sės nor­mų). Lie­tu­vo­je taip pat ren­gia­mos kon­fe­ren­ci­jos Sei­me, ky­la dis­ku­si­jos ži­niask­lai­do­je.