Kultūra braunasi į daugiabučių kiemus

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Rašytojas Rimantas Kmita.
Kul­tū­ri­niai ren­gi­niai išei­na į mies­tų erd­ves, pa­lik­da­mi įpras­tas ga­le­ri­jas ar kon­cer­tų sa­les nuo­ša­lė­je. Jie kraus­to­si, ieš­ko­da­mi nau­jų ir ino­va­ty­vių kul­tū­ri­nių spren­di­mų, ku­rie bū­tų ar­ti­mi ir do­min­tų šių lai­kų žmo­gų. Šiuo ke­liu, at­ro­do, nu­spren­dė ei­ti Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­ji bib­lio­te­ka, šie­met dau­gia­bu­čių kie­muo­se or­ga­ni­za­vu­si kul­tū­ri­nių ren­gi­nių cik­lą „Kul­tū­ra ant slenks­čio: kul­tū­ri­nė kie­mų in­ter­ven­ci­ja“, trum­piau mies­tie­čiams ži­no­mą kaip „Kie­mai“.

Pro­jek­to idė­ją įkvė­pė Šiau­liuo­se ir vi­so­je Lie­tu­vo­je ge­rai ži­no­ma­me Ri­man­to Kmi­tos po­pro­ma­ne „Pie­ti­nia kro­ni­kos“ ap­kal­ba­mi kie­mai, pa­tvo­riai ir už­kam­piai bei fes­ti­va­lio „Šiau­lių nak­tys“ bul­va­ro gai­vi­ni­mo ak­ci­ja, ku­rios vie­na iš ko­mu­ni­ka­ci­jos stra­te­gi­jų – pie­ti­nio kul­tū­ros per­kė­li­mas į mies­to cent­rą.

Ren­gi­nių cik­las „Kie­mai“ pa­trauk­lus dviem as­pek­tais. Pir­ma – dau­gia­bu­čio kie­mo erd­vė bent vie­nam va­ka­rui virs­da­vo kul­tū­ri­ne erd­ve, ku­rio­je du ži­no­mi kul­tū­ros vei­kė­jai tar­pu­sa­vy­je dis­ku­tuo­da­vo vie­nas su ki­tu be jo­kio mo­de­ra­to­riaus. Ant­ra – pa­si­ren­gi­mo ren­gi­niams dar­bai iš­ju­din­da­vo Šiau­lių mies­to bend­ruo­me­nes, ren­gi­niai tap­da­vo pre­teks­tu išei­ti iš „deg­tu­kų dė­žu­tės“ ir pa­si­la­bin­ti su kai­my­nais.

Dau­ge­lis šiau­lie­čių dar at­me­na lai­kus, kai Šiau­liai gar­sė­jo kaip pra­mo­ni­nis mies­tas, ku­ria­me kie­mo erd­vė užim­da­vo svar­bią vie­tą. Kas kie­me su­si­tik­da­vo žo­džiu ki­tu per­si­mes­ti prie skal­bi­nių vir­vių, kas kar­tu žais­ti „Kla­sės“ ar „Ali Ba­ba“, „Tu­ku tu­ku“ ar „Le­teš­kės“, kas pa­si­sė­dė­ti va­ka­rais su drau­gais. Tais lai­kais dau­ge­lio žmo­nių gy­ve­ni­mas pra­bėg­da­vo ta­me pa­čia­me mik­ro­ra­jo­ne, žmo­nės pa­ži­no­jo sa­vo kai­my­nus, to­dėl kie­mų kul­tū­ra bu­vo gy­va. Di­dė­jant mo­bi­lu­mui, kie­mų kul­tū­ra ir bend­ra­vi­mas su kai­my­nais, bend­ruo­me­nių ak­ty­vu­mas nyks­ta. Daž­niau pa­gau­na­me sa­ve in­di­vi­dua­liai gy­ve­nant vie­no­je iš „deg­tu­kų dė­žu­čių“, o ne ei­nant cuk­raus pas kai­my­nus, tad „Kie­mai“ įkve­pia bend­rau­ti, (su­si)pa­žin­ti sa­vo kai­my­nus.

Ne­nuos­ta­bu, kad pir­mą­jį „Kie­mą“ ati­da­rė šio pro­jek­to įkvė­pė­jai ir kie­mų kul­tū­ros gai­vin­to­jai – Ri­man­tas Kmi­ta ir Re­mi­gi­jus Ruo­kis, ku­rie vie­na­me iš Šiau­lių pie­ti­nio ra­jo­no dau­gia­bu­čių kie­mų dis­ku­ta­vo apie „Pie­ti­nia is­to­ri­jas i žmo­nes“ bei da­li­no­si kul­tū­ri­niais pri­si­mi­ni­mais apie 1990-ųjų Šiau­lius. Pa­na­šu, kad ren­gi­nių vie­ta ir dis­ku­si­jos ak­tua­lu­mas šiau­lie­čiams įti­ko, tad ant­ra­ja­me ren­gi­ny­je bu­vo ga­li­ma vėl su­tik­ti tuos pa­čius kul­tū­ri­nius tu­ris­tus, mig­ruo­jan­čius iš kie­mo į kie­mą.

Ak­to­riaus, teat­ro ir ki­no ap­do­va­no­ji­mus pel­niu­sio Ma­riaus Rep­šio ir poe­to, pub­li­cis­to Min­dau­go Nas­ta­ra­vi­čiaus di­na­miš­kas due­tas į kie­mą pri­trau­kė dvi­gu­bai di­des­nę au­di­to­ri­ją nei pir­ma­ja­me ren­gi­ny­je. Gau­sy­bė žmo­nių ne tik iš kai­mynys­tės, bet ir iš ki­tų mik­ro­ra­jo­nų klau­sė­si dvie­jų kul­tū­ri­nin­kų as­me­ni­nių is­to­ri­jų apie jau­nys­tės ne­sėk­mes ir sėk­mes, ga­lė­jo už­duo­ti jiems rū­pi­mus klau­si­mus. Ir vi­sa tai – karš­tą šeš­ta­die­nio po­pie­tę, kai, re­mian­tis mi­tais, Pie­ti­nio ra­jo­ne ne­ra­si nė gy­vos dva­sios!

Tre­čia­sis „Kie­mų“ ren­gi­nys Šiau­liuo­se jau bu­vo lau­kia­mas. Ren­gi­nių cik­lo var­das darėsi iškalbingas, ta­čiau pa­si­rink­ta ato­kes­nė vie­ta – Zok­nių mik­ro­ra­jo­nas – kė­lė daug klau­si­mų pa­tiems ren­gi­nio lan­ky­to­jams. Or­ga­ni­za­to­rių ir mies­to sa­vi­val­dy­bės te­le­fo­nas ne­ti­lo nuo už­klau­sų: žmo­nes do­mi­no kaip iš Pie­ti­nio ra­jo­no nu­vyk­ti į Zok­nius, ar ne­rei­kia re­gist­ruo­tis no­rint pa­tek­ti į ren­gi­nį, ar ga­li­ma at­si­ves­ti vai­kus ir ar tik­rai da­ly­va­vi­mas ren­gi­ny­je nie­ko ne­kai­nuo­ja. Di­džiau­sia mįs­lė iki pa­sku­ti­nės mi­nu­tės ka­ma­vu­si tiek „Kie­mų“ fa­nus, tiek pa­čius or­ga­ni­za­to­rius – ar šiau­lie­čiai ry­šis va­žiuo­ti per vi­są mies­tą vien dėl šio ren­gi­nio? Vis dėl­to, dau­giau nei 300 šiau­lie­čių su­trau­kė Vik­to­ri­jos Ap­ri­mai­tės ir Ind­rės Ston­ku­vie­nės due­tas, nu­spren­dęs kal­bė­tis dvip­ras­miš­kai per­skai­to­ma te­ma „D(r)amų pa­sau­ly­je“. Tie­sa, pa­ste­bė­ti­na, kad į dis­ku­si­ją su­si­rin­ko iš­skir­ti­nai mo­te­riš­ka au­di­to­ri­ja, vy­rų bu­vo vie­ne­tai.

Ket­vir­ta­sis ir pa­sku­ti­nis „Kie­mų“ ren­gi­nys – dis­ku­si­ja tarp šiau­lie­čio fi­lo­so­fo Gin­tau­to Ma­žei­kio bei pub­li­cis­to, ra­šy­to­jo And­riaus Ja­ku­čiū­no – bu­vo gur­ma­niš­ka kul­tū­ri­nė puo­ta. De­ja, į ją su­si­rin­ko žy­miai ma­žiau žmo­nių nei bu­vo ma­ty­ti ant­ra­ja­me ar tre­čia­ja­me ren­gi­ny­je. Ne­pai­sant to, kad ren­gi­nys vy­ko leng­vai pa­sie­kia­mo­je vie­to­je – mies­to cent­re. Tie­sa, or­ga­ni­za­to­rių tei­gi­mu, to bu­vo ga­li­ma ti­kė­tis, ka­dan­gi pa­ti ren­gi­nio te­ma „Ku­tū­ros ne­su­sip­ra­ti­mai ir ki­tos he­ter-u-to­pi­jos“ ga­lė­jo pa­trauk­ti iš­skir­ti­nai mies­to kul­tū­ros kū­rė­jus.

Gin­tau­to Ma­žei­ko ir And­riaus Ja­ku­čiū­no due­tas pro­vo­ka­vo ne tik prieš­ta­ras tarp Vil­niaus ir li­ku­sios Lie­tu­vos, bet ir lei­do iro­niš­kai pa­žvelg­ti į kul­tū­ri­nin­kų vir­tu­vę. Ne vi­sa­da sėk­min­gą re­gio­ni­nių pro­jek­tų fi­nan­sa­vi­mą, bo­he­mi­jos trū­ku­mą ir Šiau­lių mies­to, kaip var­to­to­jiš­ko tran­zi­to at­spin­dį.

Dis­ku­si­nių ren­gi­nių cik­lo vie­nas iš ryš­kių pliu­sų – jau­nų­jų šiau­lie­čių at­li­kė­jų pa­si­ro­dy­mai, ku­rie ne tik kvie­tė pri­sės­ti kie­me, bet ir pa­žin­ti jau­nuo­sius mies­to ta­len­tus. Ren­gi­niuo­se pa­si­ro­dė Šiau­lių uni­ver­si­te­to stu­den­tas, pra­de­dan­tis at­li­kė­jas Do­mas Roč­ka, šiais me­tais su­si­bū­ru­si gru­pė „The Pho­nic Strings“, dai­ni­nin­kė Ga­bi­ja Luk­re­ci­ja Pet­raus­kai­tė ir ne­se­niai al­bu­mą „Bi­tės skry­dis“ iš­lei­du­si ta­len­tin­ga at­li­kė­ja El­zė Ur­bie­ty­tė.

Žvel­giant iš ša­lies, ren­gi­nių cik­las „Kie­mai“ tu­ri po­ten­cia­lo plės­tis ir aug­ti, su­jung­da­mas bend­ruo­me­nes ir ska­tin­da­mas jas rink­tis kie­me ne tik sem­kių gliau­dy­ti, bet ir da­ly­vau­ti kul­tū­ri­niuo­se vyks­muo­se. Žiū­ro­vo aki­mis ge­rai pa­ste­bi­mas ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rių rū­pes­tis ne tik ren­gi­nio da­ly­viais, bet ir kie­mo vai­kais, ku­riems ren­gi­nių me­tų pa­ša­lė­je nuo ren­gi­nio sce­nos bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­mos edu­ka­ci­jos, tad tė­vai ga­lė­jo bū­ti ra­mūs dėl sa­vo at­ža­lų užim­tu­mo.

Ren­gi­nių cik­lo or­ga­ni­za­vi­mas bib­lio­te­ki­nin­kus pa­kvie­tė nau­jiems iš­šū­kiams: už­megz­ti ry­šius su bend­ruo­me­nė­mis, ko­mu­ni­kuo­ti apie ren­gi­nius ne­tra­di­ci­nė­mis for­mo­mis, ieš­ko­ti tin­ka­mų vie­nas ant­ram dis­ku­si­jos par­tne­rių. Ne­pai­sant dau­giau pliu­sų nei mi­nu­sų ren­kan­čia­me ren­gi­nių cik­le, or­ga­ni­za­to­rių tei­gi­mu to­bu­lė­ti ir plės­ti yra kur. Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos direktoriaus pa­va­duo­to­ja Eka­te­ri­na Pra­ka­pe­nė tei­gia, kad pro­jek­tas, ku­ris pre­ten­duo­ja tap­ti tęs­ti­niu, vi­sa­da tu­ri mes­ti iš­šū­kį pa­ts sau, ieš­ko­da­mas kaip ne­pa­bos­ti, kaip kie­me su­kur­ti ir pa­lik­ti kaž­ką dau­giau, nei tik vie­no kul­tū­rin­go ren­gi­nio pri­si­mi­ni­mą. Be to, vi­sa­da lie­ka pa­vo­jus, kad pro­jek­tas, ku­ris min­ta tik iš Lie­tu­vos Kul­tū­ros Ta­ry­bos ir prie ku­rio veik­lų įgy­ven­di­ni­mo ne­pri­si­de­da mies­to vers­li­nin­kai bei vie­tos bend­ruo­me­nės, ga­li lik­ti tik mirk­te­lė­ji­mu. Tad į kie­mus ki­tą­met ke­ti­nan­čių grįž­ti or­ga­ni­za­to­rių lau­kia ne­ra­mus ir iš­šū­kių pil­nas pus­me­tis.

Ne­pai­sant or­ga­ni­za­to­rių nuo­gąs­ta­vi­mų, rei­kia pa­sa­ky­ti, kad kiek­vie­no „Kie­mo“ ren­gi­nys ra­do sa­vo žiū­ro­vą. Be to, to­kio for­ma­to ren­gi­nių di­džiau­sias pliu­sas – jų so­cia­li­nė įtrauk­tis. „Kie­mai“ pro­vo­ka­vo kul­tū­ra do­mė­tis as­me­nis, ku­rie nie­ka­da to ne­da­rė, o tai ypa­tin­gai svar­bu ne tik Šiau­lių, bet ir vi­sos ša­lies kon­teks­te: Pie­ti­nio kie­muo­se ga­lė­jai pa­ma­ty­ti iš to­lė­liau Ma­riaus Rep­šio be­si­klau­sant re­tai ka­da kul­tū­ro­je da­ly­vau­jan­čius ge­ziu­kus, į dis­ku­si­ją su Ind­re Ston­ku­vie­ne ve­ži­mė­lius pri­stū­mė dau­gia­vai­kės ma­mos, ku­rioms pa­si­mė­gau­ti kul­tū­ra ki­to­se, nei jų pa­čių kie­mas, erd­vė­se dėl lai­ko sto­kos daž­nai yra tie­siog neį­ma­no­ma.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Viename iš Zoknių kiemų.

Komentarai

kostek    Pir, 2019-09-30 / 22:33
LAIKAS VISUS LIETUVIUS PERKELTI ANT STOGU IS KIEMU PASIJUSTI KARLSONAIS,SKRAIDANTYS STOGAIS,VISTIEK SVEDAMS BUSIME SKOLINGI UZ VISUS BANKUS TELEFONO RYSIUS TELEVIZIJA,UZ PASTO PASLAUGAS,UZ PAMINKLUS LIETUVOS BANDITAMS PARTIZANAMAS KURIE ZUDE ZYDUS O DABAR GARBINAMI,KAD ZUDE RUSUS LIETUVOS MISKUOSE,BET AR YRA BENT VIENAS PRANCUZISKO STYLIAUS FONTANANAS SIAULIU MIESTE,KURIS BUTU ISVAIZDUS IR DARYTU TIKRA KULTURA REALIA,TAS PATS SU MIESTO PARKAIS IR GATVEMIS,KUR JOKIU PAVESINIU NUO LIETAUS SNIEGO SU SUOLIUKAIS STALIUKAIS,NEMANAU KAD BUOZIU TAUTOJE GALI BUTI KAZKOKIA VERTINGA KULTURA IR VERTYBES,NEBENT JAS PATOGU ISKELTI ZMONEMS KURIE NORI GARBES PRIPAZINIMO PINIGU,JOKIA KULTURA NEBUS LAIMINGA BE PINIGU,BET TIKRA KULTURA YRA PAPRASTA O NE FALSAS DIRBTINIS IS VALDZIOS POLITIKU MILIJONIERIU VALDZIOJE,KURIE TIKRAI MATO KULTURA KIEKVIENA MENESI BUDAMI PRANCUZIJOJE BELGIJOJE ITALIJOJE VOKIETIJOJE ANGLIJOJE AMERIKOJE AUSTRALIJOJE ISPANIJOJE DANIJOJE SVEICARIJOJE,JAPONIJOJE TAILANDE KANADOJE,RUSIJOJE MASKVOJE SANKT PETERBURGE
Poligonas     Ant, 2019-10-01 / 10:37
Nuo laikų, kai miestas liovėsi būti pramoniniu, o dabar dar ir universitetiniu, čia vyksta keisti renginiai. Galima tai vadinti “kultūros brovimusi”, bet panašiau į poligoną, kur kviestinis kultūrininkas be reputacinės rizikos gali pasirodyti su savo projektais, patikrinti juos aplinkoje artimoje tikrovei. Kartais būna neblogai, bet dažnokai nei šis nei tas. Be to, baigus “švietėjišką misiją” būtų gražu aplinką sutvarkyti. “Kiemams” jokių pretenzijų, bet užrašas apie dizaino savaitę 2017 gegužę, vis dar kabantis virš durų į buvusią “Baltijos” kavinę/parduotuvę keistokai atrodo net Šiauliams.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.