Anų metų kronika

Kū­čios ka­lė­ji­me
Šiais me­tais la­bai gra­žiai at­švęs­tos kū­čios s. d. ka­lė­ji­me. Bu­vo su­ruoš­ta ka­li­niams eg­lu­tė ir sta­las, prie ku­rio ga­lė­jo tilp­ti 100 ant­ros gru­pės ka­li­nių. Kū­čio­se da­ly­va­vo pa­ts ka­lė­ji­mo vir­ši­nin­kas, jo pa­dė­jė­jai, nau­ja­sis ka­pe­lio­nas Kuz­mins­kas ir ka­li­nių glo­bos dr-jos at­sto­vas Li­ke­raus­kas, kurs ve­da ka­li­nių cho­rą ir or­kest­rą.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1935 m. sau­sio 6 d.

Plė­ši­kas per­šo­vė ran­ką
Kur­šė­nai. Gruo­džio 24 d. apie 23 val. Kur­šė­nų mies­to gy­ven­to­jas Pr. Vit­kaus­kas va­žia­vo Vai­gu­vos – Kur­šė­nų ke­liu ir prie Ša­ka­miš­kių miš­ke­lio. Jį pa­sto­jo ne­pa­žįs­ta­mas žmo­gus Ir lie­pė su­sto­ti. Vit­kaus­kas ne­sus­to­jo. Ta­da plė­ši­kas pa­lei­do šū­vį ir per­šo­vė Vit­kaus­kui ran­ką aukš­čiau al­kū­nės. Per­šau­ta­sis pa­gul­dy­tas li­go­ni­nėj.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1935 m. sau­sio 6 d.

Žą­sų kor­te­lių ma­žai kam trūks­ta
Tar­nau­to­jai jau įtei­kia sa­vo vir­ši­nin­kams žą­sų kor­te­les. Kiek gir­dė­ti, kad ap­skri­ties vir­ši­nin­ko įstai­goj ir ki­tur ne vi­sas kor­te­les yra su­rin­kęs tik vie­nas ki­tas val­di­nin­kas.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1935 m. sau­sio 20 d.

Lin­ku­va ir Šv. Abal­bu­kas
Lin­ku­va, tai vie­nas iš ne­dau­ge­lio mies­te­lių, ku­rie ne­ga­li pa­si­gir­ti nei sa­vo praei­tim, nei įžy­miais tau­tos vy­rais. Gal tik vie­na baž­ny­čia tu­ri šiek tiek įdo­mes­nę praei­tį.
Baž­ny­čio­je yra ste­buk­lin­gas šv. Ma­ri­jos pa­veiks­las. Kiek­vie­nais me­tais lie­pos 16–23 d. čia įvyks­ta di­de­li Škap­lier­nos at­lai­dai, į ku­riuos su­plau­kia iš vi­sų apy­lin­kių tūks­tan­čiai žmo­nių. Be to, už di­džio­jo al­to­riaus yra len­ku ka­ra­liaus So­bies­kio III pa­veiks­las. Apie šį pa­veiks­lą pa­sa­ko­ja­mas įdo­mus anek­do­tas.
Vie­ną kar­tą dai­li­nin­kas pie­šė So­bies­kio pa­veiks­lą. At­jo­ję ka­zo­kai pa­klau­sė: „Ko­dėl pie­ši šį pra­keik­tą len­ką“. Dai­li­nin­kas ra­miai at­sa­kė: „Ne len­ką, bet Šv. Abal­bu­ką“. Ka­zo­kai pa­ti­kė­jo ir jam ne­ko ne­da­rė.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1935 m. sau­sio 20 d.

Nu­bau­dė buv. „Tau­tos Ke­lio“ re­dak­to­rių
Ne­se­niai Lin­ku­vos apy­lin­kės teis­mas nag­ri­nė­jo buv. „Tau­tos Ke­lio“ re­dak­to­riaus K. Ši­lei­kos by­lą su Pak­ruo­jaus miš­kų urė­du Bžes­kiu.
1930 m. „Tau­tos Ke­ly“ til­po straips­nis, ku­ria­me sa­ko­ma, kad urė­das esąs iš „pans­kos“ gi­mi­nės ir imąs ky­šius. Už šmeiž­tą bu­vo iš­kel­ta re­dak­to­riui by­la.
Teis­mas K. Ši­lei­ką nu­bau­dė 6 mėn. ka­lė­ji­mo.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1935 m. sau­sio 20 d.

Grei­tes­nis pa­što pri­sta­ty­mas
Žei­me­lis iki šiol gau­da­vo per pa­štą laiš­kus ir laik­raš­čius tik į tre­čią die­ną. Mat pa­štas bu­vo ve­ža­mas trau­ki­nu­ku, ku­ris, pri­tai­kin­tas ki­to­kiam su­si­sie­ki­mui, ne­tin­ka pa­štui ve­žio­ti. Tuo su­si­rū­pi­no Žei­me­lio apy­lin­kės tau­ti­nin­kai ir sa­vo praei­tu me­tų lapk­ri­čio 18 d. su­si­rin­ki­me priė­mė pa­gei­da­vi­mą, kad bū­tų pa­grei­tin­tas pa­što ve­žio­ji­mas į Žei­me­lį. Ka­dan­gi pa­štą ve­žant iš Jo­niš­kio ark­liais, laiš­kus ir laik­raš­čius Žei­me­lis jau gau­tų ki­tą die­ną 12–13 val..Tai tau­ti­nin­kai ir pa­gei­da­vo, kad pa­štas bū­tų ve­žio­ja­mas ark­liais ir tuo pa­ten­kin­tų žei­me­lieč­lų pa­gei­da­vi­mus bei pa­ša­lin­tų esan­ti ne­nor­ma­lu­mą.
Vy­riau­siai tau­ti­nin­kų val­dy­bai tar­pi­nin­kau­jant, su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ris su­ti­ko, kad iš Jo­niš­kio į Žei­me­lį pa­štas bū­tų ve­ža­mas ark­liais ir bū­tų pa­ten­kin­tas žei­me­lie­čių no­ras grei­čiau gau­ti ko­res­pon­den­ci­ją.
Tu­ri­me pra­neš­ti Žei­me­liui links­mą ži­nią, kad jau nuo va­sa­rio 10 d. pa­štas ve­žio­ti iš Jo­niš­kio į Žei­me­lį bus pra­dė­ta ark­liais. Žei­me­lie­čiai laiš­kus ir laik­raš­čius gaus ne­pa­se­nu­sius, ant­rą die­ną apie 12–13 val.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1935 m. sau­sio 27 d.

Vi­si val­gom „ko­šer­ną“ mė­są
1934 me­tais Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės sker­dyk­lo­je iš vi­so pa­skers­ta 20.221 gy­vu­lys. Sker­dyk­la tu­ri ap­svai­gi­na­mą­jį apa­ra­tą, ku­ris su­ma­ži­na sker­džia­mų­jų gy­vu­lių kan­čias, ta­čiau tas apa­ra­tas la­bai ma­žai te­var­to­ja­mas. Iš to­kio di­de­lio skers­tų gal­vi­jų skai­čiaus bu­vo tuo apa­ra­tu ap­svai­gin­ta vos 728. Tik vi­sos kiau­lės sker­džia­mos ap­svai­gin­tos. Mat žy­dai vi­sus gy­vu­lius sker­džia sa­vo re­li­gi­jos ri­tua­li­niu bū­du, neaps­vai­gi­nę. Ta­čiau iš vi­sų 56 mies­to mė­sos krau­tu­vių žy­dai tu­ri tik 20 ir, ap­skri­tai, žy­dai mies­te su­da­ro tik 23–25% vi­sų gy­ven­to­jų. Tad ri­tua­li­niu žy­dų bū­du skers­tu gal­vi­jų, ki­taip sa­kant, pri­kan­kin­tu, mė­sa tu­ri val­gy­ti veik vi­si gy­ven­to­jai.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1935 m. sau­sio 27 d.

Nyks­ta ra­dio „zui­kių“
Paš­to tar­nau­to­jams pra­dė­jus stro­piai su tam tik­ru apa­ra­tu gau­dy­ti ra­dio „zui­kius“ ir truk­dy­to­jus, „zui­kiai“ pa­tys pra­dė­jo iš­lįs­ti iš slėp­tu­vių: pa­šte iš kar­to už­si­re­gist­ra­vo ne­ma­žas skai­čius nau­jų ra­dio abo­nen­tų. Ta­čiau per dvi die­nas ra­dio „zui­kių“ su­gau­tas vi­sas tu­zi­nas. Ne­ma­žai su­gau­ta ir ra­dio truk­dy­to­jų.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1935 m. sau­sio 27 d.

Teat­ras da­bar vis pil­nas
Iki šiol Šiau­lių teat­ras ne­re­tai nu­si­skųs­da­vo, kad šiau­lie­čiai ne­la­bai te­mėgs­ta teat­ro ir ant­ras tre­čias spek­tak­lis ma­žai te­su­lau­kia žiū­ro­vų. Pa­si­ro­do, kad teat­ras bu­vo per bran­gus, ką aiš­kiai pa­ro­do bi­lie­tų pa­pi­gi­ni­mas.
Pa­pi­gi­nus bi­lie­tus, da­bar teat­ras Šau­liuo­se vi­sa­da pil­nas žiū­ro­vą, nes pa­si­da­rė vi­siems priei­na­mas. Ne­se­niai ke­liems spek­tak­liams, kar­to­ja­miems vei­ka­lams, net bi­lie­tų trū­ko, tiek daug bu­vo žiū­ro­vų. Sa­ko, kad pa­pi­gi­nus bi­lie­tus, teat­ro pa­ja­mos ne­su­ma­žė­sian­čios, nes at­si­ve­ria di­des­nis bi­lie­tų par­da­vi­mas.
„Mū­sų kraš­tas“,
 1935 m. va­sa­rio 3 d.

Bur­ti­nin­kui nė­ra kri­zės
Ly­gu­mai. Šio­mis die­no­mis iš Že­mai­ti­jos už­su­ko kaž­koks „bur­ti­nin­kas“ ir pa­sėk­min­gai ėmė kon­ku­ruo­ti vie­ti­nę bur­ti­nin­kę. Nors Ly­gu­mų mies­te­lis ir gais­ro yra su­nai­kin­tas ir apy­lin­kės žmo­nės su­var­gę, bet „bur­ti­nin­kams“ čia ge­ras pel­no šal­ti­nis. Gir­dė­ti, kad tik per vie­na die­ną šis „spe­cas“ iš žmo­nių iš­bū­ręs apie 130 li­tų.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1935 m. va­sa­rio 17 d.

Nu­pirks vi­sas kiau­les iš ūki­nin­kų
Su So­vie­tų Ru­si­ja su­si­tar­ta dėl kiau­lių par­da­vi­mo. Ru­sams bus par­duo­ta apie 130.000 kiau­lių už 10 mi­li­jo­nų li­tų. Tuo bū­du vi­sas šie­met išau­gin­tas kiau­les bus ga­li­ma iš ūki­nin­ku nu­pirk­ti ir par­duo­ti.
Už kiau­les ru­sai mo­kės da­lį pi­ni­gais ir da­lį mums rei­ka­lin­gais da­ly­kais, pav., drus­ka, naf­ta ir tt. Yra vil­ties, kad vė­liau šis ru­sų pir­ki­mas Lie­tu­vo­je, ga­lės bū­ti pa­di­din­tas 15 mi­li­jo­nų li­tų.
„Mū­sų kraš­tas“, 
1935 m. ko­vo 10 d.

Kal­ba ir sti­lius ne­tai­sy­ti. 
Iš Viliaus PURONO ir Vla­do Ver­te­lio se­no­sios spau­dos rin­ki­nio