Naujausios
Žygiai su žirgais po Lietuvą
Joniškio rajone, Plikiškių kaime, gyvenantis 57-erių Jonas Pidkova, sėkmingai vadovaujantis žemės ūkio verslu užsiimančiai UAB „Drąsutaičiai“, laisvalaikį leidžia į laukus žvelgdamas nuo žirgo keteros. Prieš šešerius metus įsigijęs trakėnų veislės kumelę Euroviziją, jis kasmet su bičiuliais, pasirinkdamas patriotinius maršrutus, joja Lietuvos keliais.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Kelionė pasienio zonoje
Gegužės mėnesį Jonas Pidkova su grupe bendraminčių iš Šiaulių, Vilniaus, Klaipėdos, pasibalnojęs kumelę Euroviziją, savaitę keliavo Lietuvos–Baltarusijos ir Lietuvos–Lenkijos pasienio keliais.
Kasdien nujodami po 60–70 kilometrų raiteliai kirto ežeringą Lazdijų ir tankiu miškų rūbu apaugusį Varėnos rajonus, užsuko į Alytaus kraštą.
„Stebino nepaprastai graži, sodri, spalvinga gamta. Pasienio zona su Lenkija sovietiniais metais buvo plačiai saugoma, neprieinama, ten gyventojai negalėjo įsikurti, todėl ir dabar žmonių buvimo pėdsakų maža. Vien miškai, krūmynai, kalvelės,“ – pasakoja Jonas Pidkova.
Kur prasideda gyvenimai, dar išlikę senoviniai gatviniai kaimai su senomis dzūkiškomis trobomis. Bet kaimai sparčiai traukiasi. Kalbinti vietiniai gyventojai keliautojams pasakojo: seniau į laidotuves ar krikštynas susirinkdavo didžiulis būrys, dabar reikėjo žmogų palydėti į paskutinę kelionę – visi į vieną automobilį tilpo.
O kur girdėti žoliapjovės gaudesys, gali nuspėti, kad savaitgaliui atvykę sodybą nusipirkę miestiečiai.
Dėdės partizano pėdsakai
Keliautojų grupė gegužės 16 dieną dalyvavo Lazdijų rajono Kalniškės mūšio minėjimo metinėse. Šiame mūšyje 1945 metais žuvo Jono Pidkovos dėdė partizanas Vaclovas Brazaitis.
Vienas didžiausių lietuvių rezistencijos istorijoje mūšių tęsėsi dvi dienas Kalniškės miške. Apie 100–120 partizanų, vadovaujamų Jono Neifaltos–Lakūno, kovėsi apsupti kelis kartus gausesnių NKVD kariuomenės 220-ojo pasienio pulko pajėgų ir išsiveržė iš apsupties.
Buvo nukauta bei sužeista keli šimtai NKVD pajėgų narių. Žuvo, remiantis skirtingais dokumentais, nuo 40 iki 62 partizanų.
„Sovietiniais laikais apie tokius dalykus nebuvo galima kalbėti. Mano mama, sulaukusi garbaus amžiaus, dabar jau peržengusi devyniasdešimties metų slenkstį, ilgą laiką nežinojo, ar brolis žuvęs, ar jis kur nors slapstosi, gal išvyko svetur. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę po 1990-ųjų ėmėme ieškoti pėdsakų, jį pažinojusių žmonių,“ – atvirauja Jonas Pidkova.
Po ilgų paieškų archyvuose, dokumentų skaitymų ir susitikimų su dar likusiais tų tragiškų įvykių liudytojais artimieji sužinojo, kad Vaclovas Brazaitis tikrai žuvęs.
Liudininkų pasakojimu negyvi partizanai buvę suguldyti aikštėje Simno miestelyje. Po V. Brazaičio galva buvo pakišta plyta. Kad geriau veidas matytųsi ir galimi pažįstami ar giminaičiai atpažintų.
Vėliau partizanai buvo užkasti ežero pakrantėje, pelkynėje.
Mūšio vietoje artimieji pastatė kryžių, jį pašventino.
Visi maršrutai istoriniai
Jono Pidkovos maršrutai po Lietuvą tęsiasi penkerius metus, nuo tada, kai įsigijo 3,5 metų kumelę Euroviziją. Keliauta Jotvingių takais, 1863 metų sukilimo atminimui jota nuo Kurtuvėnų iki Paberžės, kur įkurtas sukilimo parkas ir muziejus, saugantis vieno iš šio įsimintino įvykio vadų kunigo Antano Mackevičiaus atminimą.
Sunkiausias iki šiol buvo žygis kunigaikščio Vytauto Didžiojo keliais iš Palangos į Trakus. Sudėtinga buvo rasti tikslius žemėlapius, susigaudyti pagal vietinių gyventojų paaiškinimus.
„Jie sako, už miškelio sukite į dešinę ir pamatysite kaimą. O išjoji ir nieko nerandi. Prijoji kaimą, kuriame pagal planą turėjai apsistoti, sako, dar ne čia pataikėte: jeigu tiesiai per laukus keliausite – 18 kilometrų, jei aplink geresniu keliu – 30. O jau vakaras, devinta valanda,“ – mena J. Pidkova.
Dabar kiekviename rajone galima rasti gerą kaimo turizmo sodybą, kurioje pernakvojama. Tačiau prieš kelerius metus būta ir kuriozų.
Keliautojai pagal rastą telefono numerį susiskambino su poilsio namelių savininku. Šis įleido vidun, o ten – nei elektros, nei vandens, patalai žiurkių apgraužti. Gerai, kad vienas iš būrio turėjo žibalinę viryklę, ant kurios arbatos išsivirė.
Vyrai suprato, kad savininkas bankrutuoja, bet, norėdamas padengti įsiskolinimus, vis dar įleisdavo gyventojų.
Ant balno – po keliasdešmties metų
Iki žygių po Lietuvą nuo vaikystės žirgus mėgęs ir jodinėjęs J. Pidkova į balną buvo nesėdęs kelias dešimtis metų. Tačiau net neprajodinėjęs žirgo leidosi į kelionę su kitais raiteliais.
„Savininkas truputį pamelavo apie Eurovizijos paruošimą. Kai reikėjo ant jos užsėsti, trys vyrai laikė. Bendražygiai juokėsi visą kelią galvoję, kad neatlaikysiu. Tačiau sutramdžiau. Kumelė žavi energija, veržlumu. Praėjusiais metais keliavome Dzūkijoje: visi nulekia pirmyn, aš tolėliau joju. Po to Eurovizija išsiveržia į priekį,“ – kumelės aktyvumu džiaugiasi plikiškietis.
Kumelės charakteris labai tinka išbandymams, tad šeimininkas su ja dalyvauja ir ištvermės varžybose.
Pamokos „aukso ieškotojams“
O vakarais bent kartą per savaitę Joną Pidkovą galima pamatyti su Eurovizija apžiūrinėjantį ūkio laukus. Sako, nuo žirgo – geriausias apžvalgos ratas. Ir būsimą derlių įvertini, ir gamtą stebi.
Ne kartą tokių pramankštų metu vyrui teko laukuose užtikti „aukso ieškotojų“. Nešini metalo ieškikliais jie traukia į apleistas buvusias didesnes sodybas, tikėdamiesi iškasti lobį.
Kai kurie užklupti iš pradžių reaguoja arogantiškai. Tada keliautojas ant žirgo paaiškina, kad tokie kasinėjimai nelegalūs, reikia turėti leidimą. Kad turime tausoti savo žemę, o ne vogti.
Patriotizmas Jonui Pidkovai nesvetimas. Jis sako, kad politiką, ekonomiką galime įvairiai vertinti, kritikuoti įstatymus, bet laisvė yra neginčijama valstybės ir kiekvieno žmogaus vertybė.
Nuotraukos iš Jono PIDKOVOS asmeninio albumo
ŽYGIS: Keliautojų grupė savaitę jojo vaizdingomis Lietuvos–Lenkijos, Lietuvos–Baltarusijos pasienio zonos apylinkėmis.
ATMINIMAS: Keliautojų grupė dalyvavo Lazdijų rajono Kalniškės mūšio minėjime, kur pagerbė Jono Pidkovos (trečias iš kairės) dėdės partizano Vaclovo Brazaičio–Stirnos atminimą prie jam pastatyto kryžiaus.
PARODA: Jonas Pidkova apžiūri Kalniškės mūšiui atminti surengtą informacinę ir fotografijų parodą.
PASIRINKIMAS: Jonas Pidkova su kumele Eurovizija kasmet keliauja po Lietuvą istoriniais keliais.
RAISTAS: Šių metų žygyje keliautojai pabraidė ir po Čepkelių raistą.
KAIMUOSE: Kai kur kaimuose dar išlikusios senovinės trobos, bet žmonių visur sparčiai mažėja.
ATOKVĖPIS: Jojant po 60–70 kilometrų per dieną prireikia atokvėpio akimirkos vešlioje gamtoje.
