Žydai pradėjo 5780-uosius metus

As­me­ni­nė nuo­tr.
Cha­si­dų je­ši­vos stu­den­tai Jo­sė ir Me­na­chem iš Iz­rae­lio at­ve­žė ir pū­tė Šo­fa­rą – tra­di­ci­nį Nau­jų­jų me­tų ra­gą.
Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nė kar­tu su pa­sau­lio žy­dais rug­sė­jo 29-osios va­ka­rą su­ti­ko Nau­juo­sius 5780-uo­sius me­tus – at­šven­tė Roš ha Ša­na. Me­tus žy­dai skai­čiuo­ja nuo bib­li­nio pa­sau­lio su­kū­ri­mo.

Sek­ma­die­nio va­ka­rą bend­ruo­me­nė, pa­si­kvie­tu­si bi­čiu­lių ir sve­čių, rin­ko­si "Že­mai­čio" res­to­ra­ne, ku­ris pa­ga­mi­no tra­di­ci­nių žy­diš­kų pa­tie­ka­lų, skam­bė­jo žy­dų mu­zi­ka. Pir­ma­die­nio va­ka­rą Roš ha Ša­na šven­tė vy­ko bend­ruo­me­nės pa­tal­po­se, čia vi­si ga­lė­jo iš­girs­ti pa­grin­di­nį šven­tės at­ri­bu­tą – Šo­fa­rą. Šį avi­no ra­gą iš Iz­rae­lio at­ve­žė ir jį pū­tė cha­si­dų je­ši­vos, dva­si­nės se­mi­na­ri­jos, stu­den­tai.

Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas Sa­nia Ker­be­lis pa­sa­ko­jo, kad neiš­girs­ti Šo­fa­ro pa­si­tin­kant Nau­juo­sius me­tus, tai tas pa­ts, kaip ne­ženg­ti žings­nio į ki­tus me­tus.

Pūs­ti Šo­fa­rą ga­li tik mo­kan­tys ir tam iš anks­to pa­si­ren­gę žy­dai, nes ra­go gar­sus iš­gau­ti su­dė­tin­ga. Šo­fa­ras pri­me­na ti­kin­tie­siems apie ar­tė­jan­tį Die­vo teis­mą. Šven­tė­je taip pat bu­vo skai­to­mos mal­dos heb­ra­jų kal­ba, mo­te­rys už­de­gė žva­kes, pri­si­min­tos ki­tos re­li­gi­nės tra­di­ci­jos.

"Nors mes ne­sa­me re­li­gi­nė bend­ruo­me­nė, bet sten­gia­mės do­mė­tis, nes so­viet­me­čiu dau­ge­lio tra­di­ci­jų ne­ži­no­jo­me, jų ne­spė­jo per­duo­ti tė­vai ir se­ne­liai", – sa­kė bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas.

Į šven­tę sve­čiai iš Iz­rae­lio at­ve­žė tra­di­ci­nę ap­va­lią cha­lą – šven­ti­nę žy­dų duo­ną. Ša­bui ke­pa­ma pail­ga cha­la, o Nau­jų­jų me­tų šven­tei ji ke­pa­ma ap­va­li, tar­si už­baig­to me­tų cik­lo sim­bo­lis. Ji šiek tiek sal­des­nė – dau­giau de­da­ma me­daus, džio­vin­tų vy­nuo­gių. Ši duo­na ne­pjaus­to­ma, o lau­žo­ma.

S. Ker­be­lis sa­ko, kad Roš ha Ša­na šven­tė­je tra­di­ci­nės vai­šės yra gra­na­tai. Dar val­go­mi obuo­liai su me­du­mi: obuo­lio skil­te­lės yra mir­ko­mos į me­dų.

"Sa­ko­ma, sul­tin­gas obuo­lys yra tik­ras, kaž­ko ver­tas, taip ir žmo­gus, jei­gu jis gi­li­na­si į To­rą, tu­ri ry­šį su Die­vu, jis yra pil­nas. Jei­gu ne­si­lai­ko tra­di­ci­jų, jis tam­pa be­dva­siu", – pri­me­na pa­ly­gi­ni­mą S. Ker­be­lis. Tra­di­ciš­kai ti­ki­ma, kad nau­jai­siais me­tais Die­vas kiek­vie­nam žy­dui pra­de­da ra­šy­ti jo nau­ją kny­gą, to­dėl svar­bu, kaip tuos me­tus su­tin­ki. Per šven­tę lin­ki­ma "Cha­ti­ma to­va" (heb­ra­jų k.) – ge­ro įra­šo to­je gy­ve­ni­mo kny­go­je.

Svei­ki­nant su Nau­jai­siais me­tais dar lin­ki­ma sal­džių me­tų. "Tai – pa­ži­ni­mo sal­du­mas, gi­li­nan­tis į To­rą, – sa­ko S. Ker­be­lis. – Žy­dų šven­tės su­si­ju­sios su To­ra, su gam­tos cik­lais. Bai­gė­si me­tų cik­las, su­rink­tas der­lius, bet tai ne­reiš­kia tik fi­zi­nio der­liaus – nu­kas­tos bul­vės ar pa­na­šiai. Tu­ri­mas ome­ny­je žmo­gaus dva­si­nis der­lius, ko­kį jis su­kau­pė bai­gian­tis me­tams: ką jis pa­sie­kė gi­lin­da­ma­sis į To­rą, ką ge­ro pa­da­rė bend­ruo­me­nės, vi­suo­me­nės la­bui".

Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas sa­ko, kad vi­sa­da šven­čia ir mū­sų Nau­juo­sius me­tus kar­tu su lie­tu­viais: "Juk esa­me vi­suo­me­nės da­lis, ir pa­tys sten­gia­mės bū­ti kuo at­vi­res­ni – vi­sus kvie­čia­me į sa­vo ren­gi­nius".

S. Ker­be­lis pri­mi­nė il­ga­me­tę tra­di­ci­ją, ku­rios ne­pa­mirš­ta pir­mą­jį sek­ma­die­nį po Roš ha Ša­na. Tą die­ną kar­tu su Ža­ga­rės (Jo­niš­kio r.) žy­dų pa­li­kuo­ni­mis ren­ka­si šia­me mies­te pri­si­min­ti sa­vo ar­ti­mų­jų ir juos iš­gel­bė­ju­sių žmo­nių. Šie­met vie­nam iš gel­bė­to­jų – Na­ta­nui Glei­ze­riui, ku­ris or­ga­ni­za­vo da­lies žy­dų pa­si­trau­ki­mą ir taip ap­sau­go­jo nuo ho­lo­kaus­to, bus pa­so­din­tas me­de­lis, pa­ka­bin­ta at­mi­ni­mo len­te­lė. Pa­ties S. Ker­be­lio lau­kia su­si­ti­ki­mas su gi­mi­nai­te iš Iz­rae­lio, ku­rios iki šiol ne­bu­vo ma­tęs. Jis sa­ko, kad to­kia 5780-ųjų me­tų pra­džia bus pra­smin­ga ne tik jam.

Komentarai

Siaulietis    Tre, 2019-10-02 / 12:02
Stalas toks biednas. Ir aplamai kiek pažystu Šiaulių žydus tai jie tokie biedni. Aišku yra pora turtingų, bet dauguma neturtingi ir be išsilavinimo. Tikiuosi senkanti karta pakils aukščiau.
kike    Tre, 2019-10-02 / 16:26
A tai *** irgi žydas? Na, nustebau. Niekada negirdėjau, nors seniai pažįstu. ***, atsiliepk, kaip tu žydu tapai? Niekas nekalbėjo apie Tave taip nuo vaikystės.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.