
Naujausios
Žvyrkelis valdžiai – neįveikiama kliūtis
Šiaulių miesto kaimynystėje esančiame Šapnagių kaime dvidešimt pirmuoju amžiumi net nekvepia. Bent jau žiūrint į nutįsusį žvyrkelį, kuriuo nuo Naisių į Kryžių kalną trumpina autobusai su užsienio turistais. Juo kiekvieną rugsėjį iš Kryžių kalno į Šiluvą keliauja vyskupo Eugenijaus Bartulio įkvėpti piligrimai.
Šapnagių gyventojų viltis turėti kokybišką kelią ir neskęsti dulkėse – blėsta. Apie vaikų žaidimų aikšteles, suoliukus, jaukias viešąsias erdves, parduotuvę veikiausiai neverta net svajoti?
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Laukia ir nesulaukia
Į „Šiaulių kraštą“ kreipėsi Šapnagių kaimo gyventojai. Raštu išdėstė, kokiomis sąlygomis jie gyvena vos šeši kilometrai nuo Šiaulių miesto.
„Daugiausiai problemų dėl žvyrkelio, nuo kurio gyventojai skęsta dulkėse ir gadina savo automobilių važiuokles. Ir tai galima vadinti gyvenimą XXl amžiuje Europos Sąjungoje? Būtų juokinga, jei nebūtų graudu“, – rašoma laiške redakcijai.
Anot žmonių, už viską atsakinga Ginkūnų seniūnė, tačiau ji esą teigia, kad kelių rekonstravimui pinigų nėra. „Nors dar nuo 1995 metų buvo kalbėta, kad tvarkys gatves. Paskui ėmė sakyti kad, kol nepadarys aplinkkelio, asfalto nebus. Tačiau 2019 metais aplinkkelis turėtų būti priduotas. Gal mes akli, kad jo nematome?“
Per Šapnagius – į Šiluvą
Šapnagiai. Kaimas keli kilometrai nuo Ginkūnų gyvenvietės, seniūnijos centro. Šapnagiuose – dvi gatvės: Jazminų ir Alyvų. Abi – žvyrkelio.
Kaip tik dideliu greičiu Jazminų gatve praskrieja lengvasis automobilis, paskui – sunkiasvoris. Dulkių debesys pasklinda ore, įkyriai lenda į nosį ir akis.
Antano Kulevičiaus kiemas – prie pat kelio. Vyras sako jau įpratęs, kad dieną, kai vėjo kryptis – namo pusėn, dėl dulkių net į kiemą negali išeiti.
Centrinėje kaimo Alyvų gatvėje gyvenantys Rūta ir Romualdas Raugalai, prieš dvi dešimtis metų palikę namus Šiauliuose, iki šiol džiaugiasi tokiu sprendimu. Problema tik viena: žvyrkelis. Dulkių kamuoliai užvaldo visą Raugalų sodybą: nugula ant langų stiklų, ant kiemo, o tvenkinį uždegia tarsi pluta.
Kad kas pasikeistų, sutuoktiniai neturi vilties – nerūpi valdininkams Šapnagių gyventojai. Gerai, anot ponios Rūtos, kad juos dar kiekvienais metais prisimena maldininkai, keliaujantys iš Kryžių kalno į Šiluvą. Keliauninkus šapnagiškiai tame pačiame žvyrkelyje pasitinka su vaišėmis, kad atsipūstų.
Šapnagiai – viena, Žeimiai – kas kita?
Dar viena Jazminų gatvės gyventoja Orinta Šimkevičienė pasakoja, net skalbinių kieme nedžiausto – džiovinti juos lauke tolygu išvis neplauti, vis tiek parsineš purvinus.
Mažą dukrytę auginančios moters žodžiais, Šapnagių kaimo Jazminų gatvė „greitkeliu“ virsta šiltuoju metų laiku, ypač savaitgaliais, kai į Kryžių kalną, aplankę Naisius, vis suka ir suka turistų autobusai. Kenčia gyventojai ir nuo žemės ūkio technikos, vilkikų keliamų dulkių.
„Atvažiuokite, kai vyks „Naisių vasaros“ festivalis, pamatysit, kas čia darosi“, – siūlo pašnekovė.
Kai orai lietingi, anot jos, žvyrkelis tampa toks duobėtas, kad gyventojams neramu dėl savo automobilių. Nepaisant to, ankstesniais metais kaimo kelias greiderį matydavo tik keletą kartų per sezoną. Aktyviau greideriuoti pradėta pastaraisiais mėnesiais, kai gyventojai dėl prastų gyvenimo sąlygų kreipėsi į atitinkamas institucijas.
O. Šimkevičienė su dar keliais kaimo gyventojais ne sykį bandė ieškoti atsakymo, kodėl greta seniūnijos centro esantys Šapnagiai – niekam nerūpi. Juolab kad priemiestinėje gyvenvietėje pastaraisiais metais ėmė kurtis jaunos šeimos su vaikais.
Šapnagiškė pateikia suklusti verčiantį pavyzdį: štai Šapnagiuose nėra kelio, nėra bendruomenės centro, nėra seniūnaitės, nėra net viešų erdvių, kuriose galėtų vykti gyventojų susiėjimai, šventės, kur būtų pastatyti suoleliai kaimynams pabendrauti, įrengtos vaikų žaidimų aikštelės. Priežastis ta, kad absoliučiai visi iki vieno Šapnagių plotai yra privatūs arba išnuomoti, o priklausančių valstybei nėra. Tiesa, kažkada tinklinio, krepšinio aikštelės gyventojams buvo įrengtos privačiame plote. Neprigijo. Niekas nenorėjo lįsti į privačią teritoriją.
Kaimas, kuriame nemažai garbaus amžiaus žmonių, neturi ir parduotuvės – atvažiuoja tik „ant ratų“.
Tuo tarpu už kelių kilometrų esančiuose Žeimiuose gyvenimas, sako šapnagiškė, verda: klojami vandens ir kanalizacijos tinklai, gražios viešosios erdvės, kuriose, ką veikti randa ne tik mažieji žeimiškiai, bet ir suaugusieji.
Kaimynai galvoja, kad gyvenviečių skirtumai atsiradę dėl to, jog Žeimiuose gyvena Ginkūnų seniūnė Vilija Kvasienė, taip pat ir ankstesnis seniūnijos vadovas.
Dūrė pirštu į seniūnę
Prašydami pasirūpinti kelių per Šapnagių gyvenvietę priežiūra ir asfaltavimu gyventojai išsiuntinėjo raštus Šiaulių rajono savivaldybei, AB „Kelių tarnyba“, Susisiekimo ministerijai.
AB „Kelių tarnyba“ Šiaurės Vakarų regiono vadovas Arvydas Naradauskas gyventojams pateikė atsakymą, jog Šapnagių kaimo keliai priklauso Šiaulių rajono savivaldybei, tad ir kreiptis dėl priežiūros bei rekonstravimo reikėtų į ją.
Susisiekimo ministerijos atsakymas – analogiškas: už „reikalą“ atsakinga rajono savivaldybė.
Pasak Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Gipoldo Karklelio, „vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą bei einamąjį remontą organizuoja seniūnai iš seniūnijai skiriamų Kelių priežiūros ir plėtros programos bei Šiaulių rajono savivaldybės lėšų, todėl dėl gatvių priežiūros darbų prašome kreiptis į Ginkūnų seniūnijos seniūnę“.
Anot Administracijos vadovo, rajono seniūnai su kaimų bendruomenėmis ir seniūnaičiais yra apsvarstę pageidaujamų rekonstruoti ar remontuoti vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, ir pateikę jį rajono Savivaldybei. Šapnagių gatvės į patvirtintą prioritetinį rekonstruotinų rajono gatvių sąrašą nepateko, nes, anot G. Karklelio, Ginkūnų seniūnė šio kaimo gatvių net nesiūlė.
Apie savo kaimo problemas žmonės laišku prabilę ir naisiškiui Seimo nariui Ramūnui Karbauskiui. Atsakymo iš jo kol kas nesulaukta.
Asfalto ir kitų patogumų dar teks palaukti
Ginkūnų seniūnijos vadovė Vilija Kvasienė šapnagiškių problemą žino. Tačiau apie šios gyvenvietės gatvių rekonstravimą minčių neturi bent jau, kol nebus įrengtas planuojamas aplinkkelis nuo Ginkūnų gyvenvietės apylinkių ir kertantis Šapnagių kaimą. Bet ir to planuojamo aplinkkelio darbai nepradėti, kol kas yra tik projektas.
V. Kvasienės žodžiais, Šapnagiai nėra išskirtiniai žvyruotu keliu. Seniūnijoje, anot jos, yra 49 kilometrai kelio, iš jų tik 15 procentų asfalto.
„Žinoma, norėtųsi padėti gyventojams, ir ne tik Šapnagių kaimo. Padėti ne vien gatvių rekonstravime, bet ir vandens–kanalizacijos įrengime. Deja, tai didžiuliai pinigai ir yra jų tiek, kiek yra“, – sakė seniūnė.
Ji sako galvojanti, ką reikėtų padaryti, kad Šapnagiuose sumažėtų kelio dulkėtumas. Galbūt bus nuspręsta išbarstyti rišamąją druską, kuri „surištų“ dulkes ir iki greideriavimo jas sulaikytų.
V. Kvasienė atrėmė Šapnagių kaimo žmonių įtarimus, kad kaimyninė Žeimių gyvenvietė „tiesiog žydi“, nes joje gyvena pati seniūnė. Anot vadovės, šio kaimo keliai – ne jos nuopelnas, nes išasfaltuoti seniai. Gatvių apšvietimas – taip pat senas reikalas.
O vaikų žaidimų aikštelė gyvenvietėje įrengta, nes Žeimiai skirtingai nei Šapnagiai turėjo valstybinės žemės plotą.
Vandens ir kanalizacijos tinklai Žeimiuose atsirado, nes šio projekto įgyvendinimui pagaliau sulaukta eilės.
„Ir nemeluosiu, man asmeniškai smagu dėl atsiradusių patogumų gyventojams“, – sakė V. Kvasienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Jazminų gatvės gyventoja Orinta Šimkevičienė Šapnagius vadina užmirštu kaimu. Nors gyvenvietė – keli kilometrai nuo seniūnijos centro.
Kai kaimo žvyrkeliu važiuoja automobiliai, dulkės pakyla ir nusėda gyventojų kiemuose.
Prie vieškelio gyvenantis Antanas Kulevičius galvoja, esant gėdą prieš per apleistą kaimą važiuojančius turistus.
Anot Rūtos ir Romualdo Raugalų, jei kaimo keliu vairuotojai važiuotų „protingai“, dulkių problema būtų mažesnė. Bet protingai važiuoja retas.
XXI amžiaus kaimas Šapnagiai.
Kelią pagaliau pradėta greideriuoti. Bet darbo kokybė kelia abejonių.
Ginkūnų seniūnijos seniūnė Vilija Kvasienė žada ieškoti būdų, kaip pagerinti šapnagiškių sąlygas.