Naujausios
Žlungantį regioninį sąvartyną siūlo ministerijai
Seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinė grupė siūlo ant bankroto ribos atsidūrusio Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) valdymą iš apskrities savivaldybių perimti Aplinkos ministerijai. Kitaip ŠRATC skolos užguls gyventojų pečius.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Seimo nariai išplatino pareiškimą
Seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupė, kurią sudaro Seimo nariai, kilę iš Šiaulių krašto arba išrinkti Šiaulių apskrityje, išplatino viešą pareiškimą dėl situacijos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centre.
„Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centre (ŠRATC), į kurio sąvartyną Aukštrakiuose vežamos viso Šiaulių regiono atliekos, susidarė kritinė situacija: įstaigą slegia dešimtys milijonų litų skolų, didelių abejonių kelia įstaigos valdymas ir vadovavimas jai“, – teigia Seimo nariai.
Parlamentinės grupės nariai praėjusią savaitę susitiko su ŠRATC, Aplinkos ministerijos, Šiaulių apskrities savivaldybių vadovais, Vyriausybės atstovu Šiaulių apskrityje.
Paaiškėjo, kad pagal įstatymus ir galiojančią tvarką Aplinkos ministerija privalėjo per tris mėnesius atsiimti „Snore“ gulėjusias ir beveik metus nenaudojamas 13,8 milijonų litų Europos Sąjungos paramos, skirtos ŠRATC, lėšas.
Tačiau tuometės Aplinkos ministerijos vadovybės sprendimu, atsižvelgiant į ŠRATC buvusio vadovo Raimundo Jakučio prašymą, lėšos nebuvo atsiimtos. Lėšos taip ir nepradėtos naudoti – jos įšalo, nes banko „Snoras“ veikla buvo sustabdyta.
Blogai dirbo visi
Stokodamas pinigų ŠRATC laiku neatidarė antrosios sąvartyno sekcijos, nors pirmoji sekcija, eksploatuojama 5 metus, buvo pilna.
Seimo nariai konstatavo, kad Aplinkos ministerija ir ŠRATC vadovybė netinkamai atliko savo funkcijas.
Seimo narių nuomone, ŠRATC dalininkės – Šiaulių apskrities savivaldybės – turėtų pareikalauti asmeninės buvusio ŠRATC direktoriaus R. Jakučio atsakomybės už tiesioginį kenkimą viešajam interesui ir blogą pareigų vykdymą.
„Akivaizdu, kad ir ŠRATC dalininkės – Šiaulių apskrities savivaldybės – nesugeba tinkamai kontroliuoti ŠRATC veiklos. Siūlome ŠRATC veiklos ir vadovavimo šiai įstaigai kontrolę perduoti Aplinkos ministerijai“, – teigiama Seimo narių pareiškime.
Parlamentinė grupė reikalauja, kad dalininkams padidinus sąvartyno „vartų“ mokestį ŠRATC skolos nebūtų dengiamos didinant rinkliavą gyventojams.
„Šiaulių krašto“ žiniomis, Seimo nariai dėl kritinės padėties ŠRATC kreipėsi ir į Vyriausybę bei Specialiųjų tyrimų tarnybą.
ŠRATC europinis projektas žlunga
ŠRATC vėluoja skelbti konkursą mechaninio biologinio atliekų rūšiavimo gamyklai statyti. Dėl to gali „nuplaukti“ apie 46 milijonai litų ES paramos projekto lėšų.
Aplinkos ministerija netikėtai pakeitusi sprendimą reikalauja skelbti vieną konkursą – ir gamyklos statybos rangovui, ir operatoriui. Todėl ŠRATC privalo iš naujo rengti dokumentus konkursui, nors šis darbas jau buvo atliktas.
Kovą Šiauliuose lankęsis aplinkos viceministras Almantas Petkus reikalavo ŠRATC valdybai prisiimti atsakomybę už 13,8 milijono litų projekto avanso lėšas, įšalusias „Snore“.
Dar 8 milijonų litų ŠRATC reikėtų savų lėšų prisidėti prie atliekų rūšiavimo gamyklos statybos. „Galop visa ši našta rinkliavos pavidalu užgultų regiono mokesčių mokėtojus. Nebėra prasmės tęsti projektą“, – „Šiaulių kraštui“ sakė ŠRATC direktoriaus pavaduotojas projektų įgyvendinimui ir viešiesiems pirkimams Stasys Lembutis.
„Nei pakarti, nei paleisti“
Pagalbos padėti išspręsti susidariusią kritinę padėtį ŠRATC į Seimo parlamentinę grupę kreipėsi Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas, vylęsis dėl užšalusių milijonų ŠRATC gauti kompensaciją iš šalies biudžeto.
„Esame nei pakarti, nei paleisti – paaiškėjo, kad minėtieji 13,8 milijono litų yra nepajudinami“, – neslėpė J. Sartauskas. Esą jokio susitarimo pasiekti nepavyko: ir Aplinkos ministerija, ir Šiaulių apskrities savivaldybės kratosi atsakomybės už „Snore“ įšalusius milijonus.
Mero nuomone, pinigai dingo dėl Aplinkos ministerijos kaltės, todėl visą atsakomybę ši ir turėtų prisiimti.
Konteinerius pardavusi įmonė priskaičiavo 39 tūkstančius litų delspinigių ir grasina areštuoti ŠRATC sąskaitas, jei už sandorį neatgaus 3,7 milijonų litų, kuriuos skolingas ŠRATC.
Aplinkos ministerijai pavaldi Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) atsisako šią sąskaitą apmokėti ir siūlo mokėti iš 13,8 milijono litų projekto avanso, kurių nei Šiaulių apskrities savivaldybės, nei ŠRATC neturi.
Stringa ir kitų sąvartynų projektai
„Geriausia išeitis būtų, jei ŠRATC valdymą perimtų Aplinkos ministerija, o atliekų surinkimas liktų savivaldybių funkcija“, – siūlė J. Sartauskas.
Esą Aplinkos ministerija galėtų pati ir įgyvendinti vėluojantį europinį projektą mechaninio biologinio atliekų rūšiavimo gamyklai statyti.
„Pasigedome metodinio vadovavimo iš Aplinkos ministerijos. Stringa ne tik Šiaulių, bet ir visi kiti regioninių sąvartynų projektai“, – teigė Šiaulių meras. Esą Lietuva per maža šalis, kad kiekviena apskritis atskirai kurtųsi savo atliekų tvarkymo sistemą, kuri galėtų būti vienoda visiems regionams.
Jei 10 šalies regioninių sąvartynų atliekų rūšiavimo ir perdirbimo sistemos nebus sukurtos, 450 milijonų litų europinės paramos atiteks kitam – vandentvarkos sektoriui.
Jono TAMULIO nuotr.
BANKROTAS: Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro sąskaitas grasinama areštuoti dėl negrąžintos 3,7 milijonų litų skolos už konteinerius, 13,8 milijono litų įšalo „Snore“, dar 8 milijonų reikia naujai atliekų rūšiavimo gamyklai statyti. Tokių pinigų neturi nei ŠRATC, nei Šiaulių regiono savivaldybės.
NAŠTA:"Galop visa ŠRATC skolų našta rinkliavos pavidalu užguls regiono mokesčių mokėtojus“, – sakė ŠRATC direktoriaus pavaduotojas projektų įgyvendinimui ir viešiesiems pirkimams Stasys Lembutis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
IŠEITIS: „Geriausia išeitis būtų, jei ŠRATC valdymą perimtų Aplinkos ministerija, o atliekų surinkimas liktų savivaldybių funkcija“, – siūlė J. Sartauskas.
