Žirgų terapija reikalinga žmonėms, bet ne universitetui

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Hipoterapija Kurtuvėnuose.
Šiaulių universitetui tampant Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, ant plauko pakibo net keli šiauliečiams svarbūs universiteto padaliniai. Vienas iš jų – Sveikatinimo, hipoterapijos ir sporto centras (Hipoterapijos centras) , veikiantis Kurtuvėnų žirgyne. Gali būti, kad centras išliks, jei sugebės pats save išsilaikyti. Universitetas ieško pagalbos iš Šiaulių krašto žmonių.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Sveikatinimo, hipoterapijos ir sporto centro direktorė Agnė Savenkovienė apgailestavo, kad dirbti tenka nežinioje dėl ateities.

Hipoterapijos centras – nežinioje

Vasario pabaigoje „Šiaulių krašte“ rašėme apie žirgų terapiją, kurią Sveikatinimo, hipoterapijos ir sporto centro specialistai teikia neįgaliems vaikams bei suaugusiems („žirgai ypatingiems raiteliams). Oficialiai 6 metus veikiantis, mokslinį įdirbį turintis centras universitetų jungimo procese tapo nebereikalingas, kaip ir Šiauliuose veikiantis Botanikos sodas.

Centro direktorė Agnė Savenkovienė sako darbuotojai esantys nežinomybėje.

“ Dar mus ramina, kad dirbkite toliau, kad vykdykite veiklą, kad dar tai nėra galutinis sprendimas. Bet žinote, kaip būna“, – sakė vadovė.

Ji spėja, kad universitetui atsisakius šio padalinio, hipoterapija gal ir nepasinaikintų. Dauguma ten dirbančių žmonių priklauso Neįgaliųjų jojimo asociacijai, todėl ir toliau dirbtų su sveikatos problemų turinčiais žmonėmis.

„Aš manau, kad tą veiklą tęstume per asociaciją. Iš tiesų, planų turime daug. Projektus rašome, kuriuos vykdysime su penkiomis Europos šalimis. Tik gaila, kad tai liks tik praktinė veikla. Tai kas daroma buvo iki šiol, kas daroma visame pasaulyje – moksliniai tyrinėjimai, nebevyks“, – apgailestavo A. Savenkovienė.

Jai labai gaila, jog centro likimas pakibo ant plauko dabar, kai neseniai pavyko pasiekti, kad Lietuvoje būtų priimtas Alternatyviosios ir papildomos medicinos įstatymas.

Dalyvauja tarptautiniuose projektuose

Hipoterapijos centras buvo atidarytas 2014 metais, pasirašius jungtinės partnerystės sutartį tarp Kurtuvėnų regioninio parko ir Šiaulių universiteto. Po dviejų metų jis buvo pervadintas Šiaulių universiteto sveikatinimo hipoterapijos ir sporto centru. Tačiau su žirgais Kurtuvėnuose buvo dirbama jau nuo 2007 metų, tada buvo parašytas ir pirmasis bakalauro darbas apie hipoterapiją.

Tuo metu Europoje hipoterapija jau buvo nagrinėjama, atliekami moksliniai tyrimai, tačiau Lietuvoje tai buvo visai nedaryta. Centro direktorė kiek anksčiau pasakojo, kad čia buvo parašyti pirmieji šalyje moksliniai darbai šioje srityje. Šiaulių universiteto studentai ir mokslininkai rašė bakalauro, magistro darbus, disertaciją.

Centre vykdomi įvairūs projektai. Direktorė prisiminė projektą, kurį vykdė kartu su dar 7 Europos šalių atstovais. Buvo vertinamas skirtingų terapijų poveikis žmonėms, atsibudusiems po komos. Centras nagrinėjo hipoterapijos poveikį.

Jie taip pat dalyvavo Šiaulių miesto savivaldybės inicijuotame dviejų metų projekte apie neįgalių vaikų socialinę biointegraciją į bendrojo lavinimo mokyklas.

Šiuo metu centras ruošiasi didžiuliam projektui, kurį inicijavo Lietuvos jūrų muziejus kartu su Kurtuvėnų regioninio parko direkcija – tai tyrimais pagrįstos gyvūnų terapijos metodikos sukūrimas ir integravimas į holistinę mediciną, jos koncepciją.

„Mes atsakingi už hipoterapijos poveikį asmenims, sergantiems nervų ligomis bei turintiems emocijų ir elgesio, psichikos sutrikimų. Pradėsime 2 metų projektą. 50-čiai žmonių 800 užsiėmimų bus suteikti nemokamai. Tai bus žmonės, kuriems nebuvo taikyta gyvūnų terapija. Bus aiškinamasi, kaip veikia delfinų, žirgų ir šunų terapijos“, – dar šių metų pradžioje planais dalijosi A. Savenkovienė.

Ji dirbo Seime sudarytoje darbo grupėje konsultante dėl teisės aktų, reglamentuojančių papildomą arba alternatyviąją sveikatos priežiūros paslaugą. Direktorė džiaugiasi, kad sausio mėnesį priimti įstatymo reikalavimai, jog nuo 2021 metų visi specialistai, norintys taikyti hipoterapiją arba bet kurią kitą papildomąją arba alternatyviąją sveikatos priežiūros paslaugą privalės turėti licenciją.

Kviečia ne peticijas pasirašinėti, o aukoti lėšas

Kas laukia Šiaulių universiteto sveikatinimo hipoterapijos ir sporto centro po universitetų jungimosi, paprašėme pakomentuoti Šiaulių universiteto laikinai einančios studijų prorektorės pareigas docentės Renatos Bilbokaitės.

Ji paaiškino, kad kol kas, nežiūrint visų pastabų, dokumentuose išliko viskas tas pats, kaip ir anksčiau – planuojama Hipoterapijos centro atsisakyti.

„Planavimas – tai ne faktas. Viskas remiasi į tai, kiek pajėgsime turėti finansų. Kiek valstybė skirs resursų tokioms papildomoms veikloms išlaikyti. Todėl, kad nei Hipoterapijos centras, nei Botanikos sodas nėra mūsų strateginės kryptys. Studijų programų pastaruosius 4–5 metus mes juose nevykdome. Čia daugiau noras plėstis į atitinkamas pokrypes su perspektyva, kad turėtume tose kryptyse studentų ir, be abejo, norime prisidėti prie miesto“, – sakė prorektorė.

Ji pabrėžė,kad ir Vilniaus, ir Šiaulių universitetų nuomonės sutampa – tai nėra būsimos Šiaulių akademijos strateginės kryptys ir tam reikia ieškoti papildomo finansavimo.

Ji pasakojo šį klausimą kėlusi ir Senate, kur kvietė bendruomenę raginti miesto gyventojus prisidėti prie šių padalinių išlaikymo, aukojant dalį procento nuo gyventojų pajamų mokesčio. Jau yra išspausdintos skrajutės, atidarytos sąskaitos, kad, anot prorektorės, „mes visi kartu galėtume ieškoti finansavimo“. Ji žada, kad viskas bus padaryta skaidriai.

„Aš linkėčiau žmonėms ne tik peticijas pasirašinėti, bet ir prisidėti. Manau, kad mieste ir už miesto yra daug žmonių, kurie nežino, kam paskirti tuos procentus. Čia būtų po mažą žingsnelį į priekį“, – kalbėjo R. Bilbokaitė.

Ne ta mokslinė veikla

Prorektorė prisiminė, kad įsteigus Sveikatinimo hipoterapijos ir sporto centrą, jam buvo suformuota užduotis užsidirbti ir save išsilaikyti. Universiteto bendruomenei teigta, kad jis ne tik išsilaikys, bet ir uždirbs papildomų lėšų.

„Steigiama konkrečiai tam, kad vystytų kažkokią veiklą, prisidėtų kažkiek prie studijų programų, kad studentai galėtų atlikti praktiką ir teikti išskirtines paslaugas šiame krašte, kad uždirbtų universitetui papildomų lėšų“, – keltus tikslus vardijo R. Bilbokaitė.

Ji konstatavo, kad pastaruosius trejus metus centras generuodavo po maždaug 23 tūkstančių nuostolį kasmet. Universiteto taryba svarstė jo likimą šių metų pradžioje. Centro vadovė A. Savenkovienė Tarybą patikino, kad šiais metais turi projektų, užsakymų, ir įrodė, kad padengs savo kaštus, kad centras nebus nuostolingas.

„Bendruomenė kelia klausimus. Mokslininkai negali išvykti į konferencijas, nes nėra skiriama lėšų arba labai maža dalis lėšų, už kurias nepavyksta išvykti. Arba nario mokestį susimoki iš savo lėšų. Yra strateginiai tikslai, kuriuos mes privalome įgyvendinti pagal valstybės reikalavimus mokslininkams“, – sakė universiteto atstovė.

R. Bilbokaitė akcentavo, kad Hipoterapijos centre atliekama mokslinė veikla nėra aukšto lygio, kuri galėtų tapti argumentu dėl išlikimo.

„Nelabai įsivaizduoju apie kokią mokslinę veiklą mes kalbame. Aukšto lygio mokslinių publikacijų aukšto lygio žurnaluose, kas priklauso biomedicinos mokslams, tikrai nesu susipažinusi, kad būtų. Gal ir atliekamos mokslinės veiklos, bet tuo lygmeniu, kuriuo reikėtų, ženklios produkcijos nėra. Mano žiniomis, ten nėra nei vieno vedančio mokslininko“, – aiškino prorektorė.

Jos teigimu, kalbant apie universitetinį mokslą, pirmiausia turėtų būti suformuota biomedicininė kryptis, kurios Šiaulių universitetas neturi. Toje kryptyje nėra profesorių, jie neturi savo mokslinės komandos ir neatlieka tyrimų, atitinkančių pasaulinio lygio reikalavimus.

„Taikomoji mokslinė veikla orientuota į studentus, kad atliktų magistro, bakalauro darbus. Bet tai nėra aukšto lygio mokslinė veikla, kuria mes galėtume pasiremti ir sakyti, kad centras yra būtinas, kad būtų atliekami aukšto lygio moksliniai tyrimai. Jis yra daugiau nukreiptas į studentų proceso kokybės gerinimą“, – vertino R. Bilbokaitė.

Komentarai

Be pykčio    Pen, 2020-06-05 / 09:39
Atvirai pasakius man baisu būtų sužinoti moksliškai atlikto tyrimo ko žmonėms labiausiai REIKIA rezultatus. Niekas to nebando sužinoti, tai ir vyksta viskas pagal kavos tirščių burtus. Nuomonių, emocijų, fantazijų turim per akis, bet turėtume kažkokiu būdu vieningai nuspręsti ar dar įmanoma iš mūsų rinkiminio kontingento padaryti drausmingą ir atsakingą visuomenę. Abejočiau ar tas mūsų rinkiminis kontingentas pilnai atitinka netgi tautos požymius...

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.