Naujausios
Įgyvendinta ilgametė idėja
Žeimelio Vienybės aikštėje krėsle sėdintis mokslininkas T. Grotusas rankose laiko testamentą, kuriuo išdalijo savo turtą. Šią skulptūrą 1986 metais K. Balčiūnas sukūrė kaip diplominį darbą, baigdamas studijas Leningrado (dabar – Sankt Peterburgo) I. E. Repino dailės akademijos skulptūros fakultete. Daug metų paminklo pastatymas likdavo tik planuose.
Galiausiai reikalai pajudėjo – 2019 metais Pakruojo rajono savivaldybė ir Lietuvos mokslų akademija pasirašė bendradarbiavimo sutartį, vienas iš tikslų buvo Pakruojo krašte gyvenusio ir dirbusio pasaulinio garso mokslininko T. Grotuso atminimo įamžinimas. Darbai pajudėjo.
Prie paminklo statybos prisidėjo per 40 įmonių, organizacijų, žemės ūkio, akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, asmeninių lėšų paaukojo 30 asmenų, tarp jų – mokslininko giminaičiai, garsūs Lietuvos mokslo žmonės, vietos ūkininkai, kraštiečiai ir kiti. Visų jų pavardės įamžintos paminklo lentoje.
Šeštadienį į paminklo atidarymo iškilmes atvyko Japonijos ambasadorius Lietuvoje Tetsu Ozaki, Vokietijos ambasados kultūros atašė Anja Luther, europarlamentarė, Pakruojo krašto garbės ambasadorė Vilija Blinkevičiūtė, Seimo, Kultūros bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovai, Grotusų palikuonys, kiti garbūs svečiai.
Simbolinę juostelę perkirpo Pakruojo rajono meras Saulius Margis, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys, skulptorius Kęstutis Balčiūnas, Teodoro Grotuso fondo valdybos pirmininkas Aivaras Kareiva ir Teodoro Grotuso giminaitis Michael Baron fon Grotthuss.
Vilniaus kultūros centro moterų choras „Liepos“ (vadovė Audronė Steponavičiūtė-Zupkauskienė) atliko muzikinį sveikinimą: nuskambėjo ir kompozitoriaus Dytricho Evaldo von Grotuso, T. Grotuso tėvo, kūrinys.
Už svarų indėlį puoselėjant Pakruojo kraštą Teodoro Grotuso fondo valdybos pirmininkui, profesoriui Aivarui Kareivai suteiktas Pakruojo krašto garbės ambasadoriaus vardas; už kūrybiškumą, istorinės atminties puoselėjimą bei pagarbą gimtajam kraštui skulptorius Kęstutis Balčiūnas apdovanotas Pakruojo rajono savivaldybės padėkos ženklu.
Vertas Nobelio premijos
Pakruojo krašto Žiemgalos muziejuje Žeimelyje ne vienerius metus buvo saugomas paminklo T. Grotusui maketas.
„Skulptūra ilgą laiką keliavo, galiausiai apsistojo mūsų muziejuje ir laukė, kada bus surinktos lėšos ir bus galima ją išlieti. Praeitais metais lėšos surinktos ir skulptūra išlieta po beveik 36 metų. Tokia epopėja, kaip mes vadiname, – nuo proceso iki rezultato“, – sako muziejaus vadovė Daiva Skrupskelytė.
Šių metų pradžioje muziejuje buvo atidaryta fotografijų paroda „Nuo projekto iki rezultato“, skirta mokslininko Teodoro Grotuso 200-osioms mirties metinėms paminėti, joje eksponuotos nuotraukos, atspindinčios laiką, kol sumanymas buvo įgyvendintas.
Kovo mėnesio pradžioje Žeimelyje vyko mokslinė konferencija „Teodoras Grotusas. Genijus, pralenkęs laiką“.
Garsaus mokslininko, gimusio 1785 metų sausio 20 dieną Leipcige, gyvenimas glaudžiai susijęs su Žiemgalos kraštu: jis augo Gedučių kaime dvarininkų bajorų šeimoje netoli Žeimelio. 1808 metais T. Grotusas visam laikui apsigyveno savo motinos dvare Gedučiuose.
Gedučių dvaro pastatas neišliko, bet tebestovi kumetynas, atminimą saugo akmuo su bareljefu, ąžuolas, išliko šeimos kapavietė. Pasak D. Skrupskelytės, yra žinių, kad mokslininkas laboratoriją buvo įsirengęs kumetyne – laboratorija buvusi primityvi, o atradimai – pralenkę laiką.
Šiandien T. Grotusas žinomas kaip elektrochemijos ir fotochemijos klasikas. Sukūrė pirmąją elektrolizės teoriją bei nustatė pagrindinius šviesos poveikio dėsnius.
„Gyveno nuošalioje vietoje, per daug atradimų neviešino, kiti prisiėmė jo bendrystę, savo vardu skelbė atradimus, – sako D. Skrupskelytė. – Buvo savotiškas žmogus. Be abejo, išsilavinęs, išsilavinęs ir tėvas – kompozitorius, jie bendravo su Bachais, rašoma, kad ir pats T. Grotusas grojo pianinu. Buvo labai geros širdies, padėdavo samdiniams, tik tiek, kad jį kankino liga, vedė į neviltį. Profesorius J. A. Krištopaitis, labai domėjęsis jo darbais, manė, kad T. Grotusas galėjo gauti dvi Nobelio premijas – iš fizikos ir chemijos sričių.“
Muziejus Žeimelyje saugo vertingą eksponatą – Žeimelio evangelikų liuteronų bendruomenės nuostatus: 1783 metais Teodoro Grotuso tėvo Dytricho Evaldo von Grotuso vokiečių kalba parašytą rankraštį su 22 dvarininkų ir Biržų sinodo antspaudais.
Žeimelyje yra ir T. Grotuso gatvė.
Laukiant Prezidento
Žeimelis praturtėjo ne tik paminklu T. Grotusui – meno kūriniu virto ir už paminklo esantis namas.
Kauniečiai dailininkai Žygimantas Amelynas ir Tadas Šimkus ant sienos įamžino akimirką laukiant Prezidento Antano Smetonos vizito.
Piešinį dailininkai sukūrė pagal 1927 metų nuotrauką, joje matyti, kaip Žeimelio gyventojai laukia Prezidento: stalelis paruoštas, duona padėta, gėlės pamerktos.
Pasak D. Skrupskelytės, pastatas statytas 1939 metais, yra duomenų, kad jo statybą inicijavo Sofija Smetonienė. Namas priklausė žydui vaistininkui, patalpos buvo nuomojamos.
Istorinė nuotrauka, perkelta ant miestelio sienos – pirmas toks piešinys Pakruojo rajone.
D. Skrupskelytė džiaugiasi, kad Žeimelis įgauna kultūros miestelio įvaizdį.
