Naujausios
Žeimelio bažnyčios dar nenupirko
Pasienio zonoje su Latvija esantis Žeimelis (Pakruojo r.) pastaruosius beveik dešimt metų – užsieniečių, perkančių nekilnojamąjį turtą, akiratyje. Nuošaliame miestelyje supirkinėjami apleisti istorinę ir architektūrinę reikšmę turintys namai, domėtasi net galimybe pirkti bažnyčią.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Džiaugiasi atstatytu namu
Priešais Žeimelio seniūnijos pastatą – daugiau kaip šimto metų mūrinukas. Jis yra miestelio valstybės saugomoje urbanistinėje zonoje.
Šimtametis namas prieš beveik dešimtmetį buvo pradėjęs griūti. Nelikus jame kam gyventi, jis jau buvo be langų, kiauru stogu.
„Ketinau su šeima jį pirkti, bet kai apžiūrėjome iš vidaus, nežinojome nuo ko reiktų pradėti, nes viskas buvo supuvę, išgriuvę. Pardavinėjo tada tą namą ar ne už tris tūkstančius litų.“, – prisiminė Žeimelio seniūnės pavaduotojas Kęstutis Kabalinskas, kalbėdamas apie miestelio nekilnojamąjį turtą – architektūros paveldą.
Koks būtų šiandien to namo likimas, jei ne Valodia, retoriškai klausė pavaduotojas.
Valodia – naujasis šio namo savininkas. Rygiečiu verslininku prisistatantis Latvijos rusas miestelyje savo vardu yra nusipirkęs porą senovinių namų.
Seniūnė Vitalija Dobrovolskienė sako, kad labai svarbu, jog nusipirktąjį namą rygietis suremontavo, dailiai sutvarkė kiemą ir išgelbėjo miestelio centrą bei gėlėmis išpuoštą seniūnijos pastatą nuo griuvenų kaimynystės.
Į Žeimelį – atsikvėpti
Vladimiras, namo savininkas, elektriniu prietaisu dažė metalinę tvorelę. Darbas ėjo į pabaigą.
Netrukus jau sėdėjome jaukioje suremontuoto ir įrengto namo viduje.
„Gyvenu Rygoje, turiu transporto verslą. Mano vardas Vladimiras. Pavardės nerašykite, o kam ? – rygietis jos ir nepasakė.
Kaip kilo idėja pirkti namą nuošaliame Lietuvos miestelyje?
„Kartą vakare atvažiavau čia motociklu. Anksčiau čia niekada nebuvau. Man tas miestelis, aikštė labai patiko. Tada ir šovė mintis čia nusipirkti namą. Poilsiui, kad turėčiau kur pabėgti nuo didmiesčio triukšmo. O čia ramu ir labai gera. Žmonės vieni kitus pažįsta“, – apsisprendimo motyvus dėsto per penkiasdešimt perkopęs verslininkas.
Vyras pasakoja, kad beveik visus statybos darbus nudirbo savo rankomis. Po namu, išvalęs šiukšles, rado didžiulį akmeninį rūsį, sutvarkęs mansardą, įsirengė biliardinę. Pirmajame aukšte pastatė didžiulę rusišką krosnį.
„Dabar krosnis – tokia, kaip vaikystėje. Prisimenu, kaip ant jos būdavo gera. Dabar ji man reikalinga po žvejybos žiemą, kai grįžtu sušalęs“, – savo sumanymu džiaugiasi rygietis.
Dar vienas namas – pobūviams
„Nebijau juodo darbo. Gimiau viename Rusijos kaime, augau didelėje šeimoje, moku visokių darbų. Man jie – malonumas“, – pasakoja vyras.
Sužinome, kad Vladimiras restauruoja dar vieną nusipirktą namą – buvusio dvarelio Vileišių kaime ( esantį už Žeimelio arčiau pasienio) didžiulį akmeninį pastatą.
„Čia dar daug reikės investuoti. Pastatas didžiulis, teritorija nesutvarkyta. Čia būtų galima įrengti salę pobūviams. Manau tai visai tinkama vieta, šalia tvenkinys“, – apie savo planus kalbėjo verslininkas.
„Sumokėjau tiek, kiek jame gyvenę žmonės prašė, ir nupirkau. Ne vienas mano pažįstamas yra čia namų nusipirkęs. Bet kol kas nerestauruoja. Gal laukia geresnių laikų?“, – svarsto Vladimiras.
Jis Žeimelyje daugiau pirkti namų neketina.
Nuo Rygos iki Žeimelio – tik gera valanda kelio. todėl šis miestelis Vladimirui ir jo draugams pasirodė esąs tinkamas poilsiui.
„Aš pats labai vertinu su istorija susijusius pastatus, senovės palikimą. Štai šiame name ano šimtmečio pradžioje gyveno fotografas. Todėl dabar prie durų iškabinau lentelę su užrašu „Fotografas“. Seniūnės prašiau, kad padėtų surinkti informaciją apie tą fotografą. Tada prie namo iškabinsiu ir lentelę, įrašysiu joje kuriais metais čia gyveno miestelio fotografas, iškalsiu ir jo pavardę, – apie savo planus pasakoja Vladimiras.
Paklausūs seno mūro namai
Žeimeliečiai skaičiuoja, kad miestelyje jau apie dešimt senovinių namų yra nupirkę užsieniečiai, dauguma jų – gyvenantys Latvijoje.
Perkamiausi – mūriniai, raudonų plytų namai. Nupirktas ir vienas gerai prižiūrėtas molinukas.
V. Dobrovolskienė viliasi, kad užsieniečiai perkantys miestelyje senovinius namus, neleis jiems sugriūti, o su laiku ir miestelis atrodys dar patraukliau.
Tuo metu, kai rygietis Vladimiras dairėsi namo, Žeimelyje jų pasiūla buvo didžiulė.
Kalbos, kad Rygos rusai superka Žeimelyje senovinius pastatus buvo pasklidusius po visą seniūniją.
Vienas žeimelietis iš tėvų paveldėtą, tvarkingą daugiau kaip šimto metų namą pardavė už kiek daugiau nei dvidešimt tūkstančių litų. Tai – vienas brangiausių rygiečių pirkinių.
Kai kuriuose rygiečių nupirktuose namuose gyvena jų buvę savininkai.
Seniūnės žodžiais, taip pasielgta greičiausiai iš racionalumo: jei namų dar nerekonstruoja, tai, palikę juose gyventi buvusius savininkus, yra ramūs, kad pastatai bus prižiūrėti.
Norėtų pirkti dvarą
Vladimiras užsiminė, kad jo bičiulis iš Maskvos, viešėdamas pas jį Žeimelyje, netikėtai aptiko ir susižavėjo dabar jau apleistu ir griūvančiu Geručių (buv. Glebavo) dvaru.
„Vėlų vakarą jis motociklu iš Žeimelio važiavo į Rygą. Tikriausiai nepastebėjo kelio ženklo, pravažiavo posūkį link Bauskės ir atsidūrė dvare. Jis tuo dvaru liko sužavėtas“, – pasakoja Vladimiras.
„Neseniai kalbėjausi. Jis dar tebederina to dvaro pirkimo galimybes su jo savininkais. Kiek žinau, tie savininkai dėl pardavimo nesutaria tarpusavyje“, – kalbėjo Vladimiras.
Dvaras dabar yra beveik tuščias, jame gyvena tik du gyventojai. Pastatai neprižiūrimi ir apleisti kasmet vis labiau irsta.
Atsirastų pirkėjas ir bažnyčiai?
Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas Rytis Budrys sako, kad buvo atėję žmonės, kurie domėjosi, ar nupirkus Žeimelio evangelikų liuteronų bažnyčią, būtų galima keisti pastato paskirtį.
Šios parapijos klebonas Juozas Mišeikis redakcijai sakė, kad nei su bendruomene, nei su konfesijos vyresnybe toks klausimas, jo žiniomis, nebuvęs aptarinėtas.
Gotiško stiliaus akmenų ir plytų mūro bažnyčia pastatyta 1793 metais. Po šimto metų pristačius bokštą ji išliko aukščiausiu miestelio pastatu su unikaliu laikrodžiu.
Keliolika metų menka miestelio protestantų religinė bendruomenė ne tik neturėjo iš ko jos remontuoti, bet ir sutvarkyti pastato teisinės registracijos dokumentų. Pastatas šiuo metu yra gerokai apiręs, jam reikalingas remontas.
Istorija ratu?
Žeimelyje esančio Pakruojo krašto muziejaus „Žiemgala“ vedėjas Pranas Razgus šypsosi: „Istorija turi tendenciją suktis ratu – kartotis. Juk buvo laikai, kai Žeimelyje gražiai sugyveno lietuviai, latviai, žydai ir rusai“.
Muziejininkas primena, kad čia buvusios tvirtos šių tautinių grupių bendruomenės, turėjo savo bažnyčias ar maldos namus.
„Gal vėl čia kada bus stipri rusų bendruomenė?“, – svarsto apie ano šimtmečio pradžioje gyvenusią rusų sentikių bendruomenę Vileišiuose.
„Lietuviai iš Žeimelio išvažiuoja dirbti ir gyventi į užsienį. Tuščių pastatų ir butų daugėja. Nenuostabu, kad likę seni ir gražūs namai traukia turtingų užsieniečių akį. Jie gal supranta tų pastatų išliekamąją vertę?“, – svarstė muziejininkas.
Autorės nuotr.
BAŽNYČIA: Jau teirautasi, ar nupirkus evangelikų liuteronų bažnyčią, būtų galima keisti jos paskirtį.
PASTATAI: Žeimelio senuosius pastatus supirkinėja užsieniečiai.
PRIEŽIŪRA: Rygiečių nupirktas molinis namas neliko be priežiūros – jame leista gyventi buvusiems namo savininkams.
KROSNIS: Vaikystėje ant krosnies miegodavęs Vladimiras rekonstruotame name pastatė rusišką krosnį.
ĮSPŪDIS: Nakties tamsoje išvydęs įspūdingą dvaro architektūrą, turtingas maskvietis sumanė nusipirkti Geručių dvarą.
MUZIEJININKAS: Muziejaus vedėjas Pranas Razgus mano, kad užsieniečiai galbūt labiau vertina senąją miestelių architektūrą, nei lietuvių verslininkai.
VILTIS: Žeimelio seniūnė Vitalija Dobrovolskienė tiki, kad miestelyje senovinius pastatus nusipirkę užsieniečiai neleis jiems sugriūti.
PASIŪLA: Tuo metu, kai Žeimelyje pasklido kalbos apie rusus, superkančius senovinius mūrinius pastatus, seniūnijos kaimuose atsirado užrašais „parduodama“ paženklintų namų.
