Naujausios
Žaliūkių malūnininko sodyboje švęstos Kupolinės
Sekmadienį Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje trumpiausią metų naktį surengtos Kupolinės. Šventė, vykstanti antrus metus, sulaukė išskirtinio šiauliečių susidomėjimo.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Kiekvienas atvykęs prie malūno privalėjo nusiplauti rankas ir nusitrinti lininiu rankšluosčiu. Pagal senovės paprotį, tik nusiplovusieji tapo švarūs kūnu ir siela bei įgijo teisę peržengti pro Kupolinių vartus.
Sodybos svečiai, prisimenant senąsias tautos tradicijas ir papročius, pakviesti kupoliauti – rinkti žoleles bei dėti jas į puokštes, pinti vainikus, iš surinktų žolynų spėti ateitį, susipažinti su magiška žolynų galia.
Netekėjusios merginos ir nevedę jaunuoliai savo ateitį spėjo prie kupolės – šakoto medžio, apipinto ir papuošto vainikais. Mesdami nusipintus savo vainikėlius jie sužinojo, kada suras savo antrąją pusę.
Į ratą sustojusieji laužė apeiginę duoną užsigardžiuodami gira.
Lietuviškomis dainomis šventės dalyvius linksmino kapelija „Kaimo muzikantai“. Tad kiekvienas linksmesnis turėjo progos vikriai apsisukti aplink laužą.
Pasak Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėjos Sigitos Milvidienės, kupolės vardu vadinami žolynai, renkami burti, ir augalai, kuriais puošiami apeiginiai šventės vartai.
Surinktos puokštės – kupolės – tinka ne tik burtams, bet yra ir vaistas nuo visokių negalavimų, tad saugomos visus metus iki kitos saulėgrįžos.
Jono TAMULIO nuotr.
LAUŽAS: Trumpiausios vasaros nakties laužas sušildė visus šventės dalyvius.
ŠIAULIEČIAI: Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėjos Sigitos Milvidienės teigimu, antrus metus rengiama Kupolinių šventė sulaukė kur kas daugiau šiauliečių nei pernai.
VAINIKAI: Pinti vainikus – vienas iš Kupolinių akcentų. Vainikus pynė ir moterys, ir vyrai.
VAIŠĖS: Apeigine duona ir gira buvo pavaišintas kiekvienas.
