Naujausios
Vytinta dešra kaime – tik eksperimentas
Gurmaniškų maisto prekių kaimo parduotuvėlėse dar nereikia. Tačiau pirkėjų skonis keičiasi – sako, kad pigios dešros tinka tik šuniui ar katinui. Mažesnėse gyvenvietėse parduotuvės išlieka ne tik prekybos, bet ir susibūrimo centru. Čia vis dar gali pirkti skolon.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Sumažintas prekybos centras
Šiaulių rajono Meškuičių kaime pora šimtų metrų skiria dvi „Aibės“ prekybos tinklui priklausančias parduotuves. Abi maisto prekių parduotuvės – kaip sumažinti miesto prekybos centrai. Ant sienos kabo reklaminiai plakatai su užrašu „Akcija“, o ant durų perspėjimas – pirkėjai be krepšelio neaptarnaujami.
UAB „Nabatėja“ vyriausiosios pardavėjos Vaidos Barškėtienės manymu, parduotuvė populiari dėl mažų kainų. Ateina ne tik vietiniai pirkėjai, bet atvažiuoja iš Joniškio rajono, net Šiaulių.
„Pas mus mažiau ūkinių, pramoninių prekių, parduotuvė orientuojasi į pigų maistą. Vasarą pirkėjų daugiau, nes studentai grįžta atostogauti“, – pasakojo pardavėja.
Skolininkų sąrašų šioje parduotuvėje nėra. „Jei vieno cento pritrūksta, uždedame, bet sąrašų nedarome“, – pasakojo V. Barškėtienė.
Pati užsiaugina ančių
Neseniai „Swedbank“ Baltijos šalių asmeninių finansų institutui atlikus maisto produktų kainų tyrimą paaiškėjo, kad rekomenduojamas maisto produktų krepšelis mėnesiui keturių asmenų šeimai Lietuvoje kainuoja 965 litus. Išgirdusi šiuos skaičius, moteris prie parduotuvės Meškuičiuose su savo pirkinių krepšeliu tik purtė galvą – išlaidos maistui yra didesnės.
„Kai algą gaunu, važiuojam į miestą ir apsiperkam už kokius 600-700 litų, o daugiau kas savaitę dar po 200 litų išleidžiu Meškuičių parduotuvėse. Daugiausia perku vištieną, maltą mėsą, neperku brangių dešrų“, – sakė Žaneta apie išlaidas trijų asmenų šeimai.
Kita Meškuičių gyventoja Zita pasakojo, jog maistui pinigų skiria mažiau, nes su vyru patys užsiaugina vištų, ančių.
Moteris būgštauja, jei nuo 2015 metų Lietuvoje bus įvestas euras, kainos kils. „Kiekviena reforma yra rūpestis – kaip bus? Nuo mūsų nuomonės niekas nepriklauso“, – mano Zita.
Pažįsta visus pirkėjus
7 km į vakarus nuo Gruzdžių, kur stovi medinė Šv. Aloyzo bažnyčia, yra Šiupylių kaimas. Jame veikia parduotuvė, kuri jau 14 metų priklauso vienai šeimai. Nors anksčiau buvo atsiradę konkurentų, bet nė vienas neišsilaikė. Už prekystalio prekiauja pati UAB „Sirema“ bendrasavininkė Rima Nainienė.
„Oi, jei vyras leistų, sulig diena užsidaryčiau...“ – atsidūsta Rima, paklausta apie verslą kaimo vietovėje. Šiemet du mėnesius dar pavyksta išsilaikyti su nuliniu pelnu, tačiau pernai tris mėnesius patyrė 2 tūkstančius litų nuostolių.
Nedidukėje parduotuvėje sukiojasi tik viena pirkėja, atidžiai studijuoja kosmetikos ir pramoninių prekių lentynas.
Didžiausias pirkėjų srautas parduotuvėje – kai išmokamos pensijos ar atlyginimai Šiupylių žemės ūkio bendrovėje. Žiemą verslas sustingęs, o atsigauna vasarą – ūkininkai darbininkų atsiveža, daugiau pravažiuojančių pro šalį.
„Mūsų kaimelyje nėra pašto, dorai nė kultūros namų. Bažnyčią ir tą tik kokie šeši žmonės lanko. Nieko neturim – tik vieną parduotuvę. Todėl žmonės sako: ateinam čia kaip į bažnyčią“, – šypsosi Rima ir žvaliai kreipiasi į pirkėją vardu.
Ji pirkėjus pažįsta visus iki vieno, nujaučia ir ką atėjęs pirks, ir velnių duoda, kam reikia. Žmonės ateina pasišnekėti, išpasakoja savo bėdas.
Pirkėjų skonis keičiasi
Parduotuvės bendrasavininkė sako, jog tenka derintis prie socialinės situacijos kaime, todėl turi skolų lapelius. Ten surašomos žmonių pavardės su sumomis, kurias pirkėjai skolingi už prekes. Dažniausiai jie pinigus grąžina greitai ir iš sąrašų išbraukiami.
„Net nuo mokesčių inspekcijos neslepiam, kad duodam prekių į skolą. Visi kaimai taip daro. Aš turiu taisyklę – niekada gyvenime skolon neduodu alkoholio ir tabako“, – pasakojo R. Nainienė.
Alkoholiniai gėrimai vos apie 200 gyventojų turinčiuose Šiupyliuose ne svarbiausias pelnas. „Alų perka „pūslėm“, bet pagrindas – pigus vynas. Anksčiau tarp jaunimo buvo didelė sidro paklausa, bet dabar nebeperka – brangu“, – pastebi pardavėja.
Pomidorai ir agurkai populiarūs tik žiemą. Vasarą daržovių parduotuvėje beveik nėra. Rima pati pamokanti žmones, kaip konservuoti daržoves žiemai.
Prekės parduotuvėje pildomos dukart per savaitę. Paklausiausios – sausainiai, saldainiai, sultys, mėsos produktai, sviestas, grietinė, pienas. Pirkėjų nevilioja brangus sūris, majonezas, užpilai salotoms, alyvuogės, įmantri arbata.
Nori kokybės
R. Nainienė pastebi, jog anksčiau žmonės ieškodavo kuo pigesnių produktų, o dabar atsižvelgia į kokybę, nebegriebia pirmo pasitaikiusio.
„Pavyzdžiui, kečupo prašo kuo geresnio, nes pastebėjo, kad pigiojo sudėtyje tėra 10-20 procentų pomidorų pastos. Todėl asortimentą papildėme brangesniais pomidorų padažais. Kaimo žmonės perka ir geresnę kavą. Kad ir dešrelės – geriau mažiau, bet skanesnių. Pigias perka tik šuniukui ar katei“, – į besikeičiantį pirkėjų skonį atkreipia dėmesį R. Nainienė.
Į Šiupylių parduotuvę užsukusi Jolanta skaičiuoja, kad jos keturių asmenų šeima per mėnesį maistui išleidžia apie 400 litų. „Negaliu sau leisti pirkti ką noriu“, – sako šiupyliškė.
Kadangi augina kiaules ir karvę, nereikia pirkti mėsos, pieno. Parduotuvėje dažniausiai perka druską, cukrų, duoną, pasilepina meduoliais, saldžiu vyniotiniu.
Populiariausias – pigus vynas
Į vieną iš dviejų Drąsučių gyvenvietėje veikiančių parduotuvių mitriai įbėgo pirkėja, nusipirko citriną už 83 centus. Nedidelėje parduotuvėje – platus sausainių pasirinkimas, kibirėlyje plūduriuoja marinuota silkė, yra pramoninių prekių.
Pasak pardavėjos Gitanos Bujienės, visiškai nepopuliari – aukščiausios rūšies dešra. „O Jėzus!“ – šūkteli pirkėjai išgirdę kainą.
Drąsučių parduotuvėje – jokių skolininkų sąrašų. Nebent išimtinais atvejais kaimynui ar žmogui, kurį pažįsta leidžia nusipirkti skolon.
Po naujų metų, kai įsigaliojo draudimas prekiauti alumi didesnėse nei 1 litro talpose bei prekyba stipresniu nei 7,5 procento alumi ir sidru, populiariausiu alkoholiniu gėrimu parduotuvėje tapo pigus vynas.
„Anksčiau vyno nepirko, nes 2 litrų alaus "bambalis" buvo pigiau. Dabar paskaičiuoja, kad jiems labiau apsimoka 18 laipsnių vynas plastmasiniuose buteliuose“, – pasakojo pardavėja.
Aliejų ir majonezą rankose spaudė Vaidas iš Zastarčių kaimo. Jis sakė dažniau važiuojantis apsipirkti į Kuršėnus, nes ten yra didelis prekybos centras. Į mažą parduotuvę, kaip ir dabar, užsuka nebent ką nors pamiršęs.
Vytinta dešra – eksperimentas
Šalia kelio įsikūrusi Kuršėnų vartotojų kooperatyvo Varputėnų parduotuvė. Joje galima rasti prekių nuo jubiliejinių austų juostų iki plastmasinių kėglių, gėlių, laistytuvų ar vinių. Į parduotuvę užsukęs vyras tinkamo dydžio vinių nerado, bet parduotuvės vedėja Virgenija Verkienė pirkėją patikino, kad prireikus galima užsakyti ir atvežti.
„Aišku, alkoholiniai gėrimai – viena perkamiausių prekių. Manau, kad čia ne tik kaime, bet ir mieste tas pats. Alų perka patį stipriausią, gailisi, kad nebeliko 8 laipsnių“, – pasakoja pardavėja.
Daugėja žmonių, kurie dirba mieste, ne žemės ūkyje, todėl parduotuvėje yra ir pusfabrikačių, stiklainiuose užkonservuotų sriubų.
„Austrėm, jūros gėrybėm neprekiaujam“, – atsako apie nepaklausius produktus. Už vitrinos stiklo – brangesnė vytinta dešra. Virgenija patikina, jog ji atsivežta vardan eksperimento – patikrinti ar pirks. „Ko gero, suvargsim...“ – konstatuoja.
Žiemą perka tik vietiniai, vasarą atsiranda ir važiuojančių pro šalį. Prekių skolon kooperatyvui priklausančioje parduotuvėje įsigyti negalima.
„Per 13 darbo metų šioje parduotuvėje pastebiu, kad pirkėjo piniginė akivaizdžiai suplonėjo. Kai pradėjau dirbti, savaitgalį žmonės važiuodavo į gamtą su šeima ilsėtis – ledų prisidėdavo visą maišelį. Dabar tik vaikams po ledą perka. Nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas miestietis, ar vietinis kaimietis“, – sako V. Verkienė. Moteris svarsto, kad pajamos, galbūt, išliko tos pačios, bet viskas pabrango.
Ir eurą reikės užsidirbti
V. Verkienė yra už tai, kad Lietuva taptų eurozonos nare. Ji įžvelgia patogumą – važinėjant į užsienį nebereikės kaitalioti valiutos.
„Nesu euro šalininkas – kuriems velniams anas mums reikalingas, – priešingos nuomonės į parduotuvę užsukęs pirkėjas Stasys. – Kiek pasiklausau, visur kur įvedė eurą, kainos pašoko. Nauda tik bankams, milijonieriams. Mums, paprastiems žmonėms, kaip man, kaimo Jurgiui – nieko gero. Ir tą, ir tą pinigą gausiu uždirbti.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
POREIKIAI: Kaimo pirkėjai artėja prie miestiečių: dažniau perka mėsą, nes mažiau jos užsiaugina, nevengia ir pusfabrikačių.
IŠLAIDOS: Žaneta iš Meškuičių sako, kad jos šeima maistui per mėnesį išleidžia daugiau nei 965 litus.
SKONIS: Šiupylių kaimo parduotuvės bendrasavininkė Rima Nainienė mato, jog kaimo žmonių skonis keičiasi – perka geresnę kavą, mėsos produktų.
PIRKĖJAS: Vaidas Drąsučių parduotuvėje perka, kai ką nors užmiršta įsigyti didesniame prekybos centre.
EURAS: Stasio iš Širminių kaimo nuomone, euras paprastiems žmonėms nieko gero neduos, nes kils tik produktų kainos.
