Naujausios
– Vilnius ir žemės ūkis iš pirmo žvilgsnio mažai kuo susiję, tad kokias studijų programas siūlote rinktis?
– Iš tiesų, daug kas nustemba, kad Vilniaus kolegijoje galima pasirinkti studijų programas, susijusias su žemės ūkiu: agroverslo technologiją, veterinariją, maisto technologiją, kraštovaizdžio dizainą, cheminę analizę. Beje, cheminė analizė, kraštovaizdžio dizainas ir veterinarija – tai vienintelės koleginių studijų programos Lietuvoje.
– Kokias kompetencijas ugdote? Kokius akcentus dedate studijų programose, kas naujo atsiranda?
– Vilniaus kolegija, atnaujinusi Agroverslo technologijų studijų programą, siekia ugdyti studentų kompetencijas, būtinas tvariam ūkininkavimui. Siūlomos dvi naujos specializacijos – Tvaraus ūkininkavimo sistemos ir Žaliasis kursas. Ekologinė žemdirbystė yra sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje auganti žemės ūkio sritis.
Šiuo metu žemės ūkis yra mažiausiai skaitmenizuotas sektorius pasaulyje, tačiau tuo pat metu jis turi ir vieną didžiausių potencialų savo veikloje išnaudoti inovatyvių sprendimų teikiamą naudą.
Šis sektorius po dešimties metų tikrai nebebus toks, kokį jį įsivaizduojame šiandien. Jame dominuos technologijos, pagrįstos dirbtiniu intelektu, didžiaisiais duomenimis, robotizacija, tiksliąja žemdirbyste, dronais su hiperspektrinėmis kameromis ir pan. Taip pat daugelį procesų stebėti ir valdyti realiuoju laiku bus galima per programėles išmaniuosiuose telefonuose, tad nebebus poreikio visą laiką praleisti kaimiškose vietovėse – jaunieji ūkių savininkai ar darbuotojai bent jau dalį savo laiko galės leisti ten, kur tik panorės.
Tačiau visiems šiems procesams yra būtinos specifinės kompetencijos, kurias užtikrina atnaujinta Agroverslo technologijų studijų programa.
– Ką jaunimui akcentuotumėte?
– Žemės ūkio sektorius yra labai tradicinis, todėl jaunimas, kuris sugebės įsisavinti pažangias technologijas, išmoks jomis naudotis ir supras jų vertę, turės didžiulį konkurencinį pranašumą visos Europos kontekste. Agroverslo technologijų studijų programos pokyčiai grindžiami naujų žemės ūkio produktų ir paslaugų poreikiu. Naujos specializacijos įgalins absolventus kurti ekonomiškai efektyvias, inovatyvias, konkurencingas ir mažesniu poveikiu aplinkai pagrįstas žemės ūkio veiklas.
– Kuo išskirtinės ir kokias perspektyvas atveria kitos Agrotechnologijų fakulteto vykdomos studijų programos?
– Kraštovaizdžio dizaino studijų programa savo prigimtimi yra trilypė, kurioje racionalieji pradai – biologinis bei inžinerinis – susijungia su iracionaliuoju – meniniu. Čia dar galima būtų pridėti ir ketvirtą veiklos sritį – nuosavo verslo valdymą, kadangi daliai kraštovaizdžio dizainerių profesinė veikla perauga į sėkmingai veikiančią įmonę.
Spartėjantys pokyčiai visose srityse, taip pat ir aplinkos dizaino technologijose, kelia vis naujų iššūkių ir kraštovaizdžio dizaino specialistams. Kraštovaizdžio dizaino studijos Vilniaus kolegijoje suteikia teorinių ir praktinių pagrindų, reikalingų tolimesniam tobulėjimui šioje srityje. Kadangi savo profesinėje karjeroje dizaineris neišvengiamai susidurs su begale naujai atsirandančių technologijų, medžiagų, gaminių, įrenginių ar teisinių reguliavimų – įvairiausių dalykų, kurių šiandien net neįsivaizduojame. Tai reikalaus nuolatinių pastangų atnaujinant ir tobulinant savo turimas kompetencijas.
Vilniaus kolegijos Cheminės analizės studijų programos studentai vieni iš tų, kuriems eilę metų už puikius studijų rezultatus ir mokslo taikomąją veiklą skiriama Fizinių mokslų studijų srities prezidento Aleksandro Stulginskio stipendija. Tai ženkli parama studentui ištisus metus! Daugelį moksleivių gąsdina žodis chemija, nes asocijuojasi su sunkiu mokslu, tačiau chemija yra nepaprastai įtrauki mokslo kryptis, čia susijungia fizika ir matematika, biologija ir medicina, žemės ūkio ir aplinkos mokslai.
Vilniaus kolegijoje vykdoma „Maisto technologijos“ studijų programa – vienintelė Vilniaus regione rengianti maisto srities specialistus su aukštuoju išsilavinimu. Daugiau kaip 10 metų tai viena iš patrauklių studijų programų, pritraukianti šioms studijoms jaunimą iš visos Lietuvos. Programa skirta tiems, kuriems patinka maisto gamybos procesas, mėgsta eksperimentuoti, kurti naujus maisto produktus ir patiekalus, kuriems įdomi maisto sudėtis, svarbus sveikatai palankus maistas, saugių ir kokybiškų maisto produktų tiekimas į rinką, maisto dizainas ir gamybos inovacijos.
Pastaraisiais metais iš penkių Agrotechnologijų fakulteto studijų programų paklausiausios – nuolatinės veterinarijos studijos. Fakultete rengiami veterinarijos felčeriai darbo rinkoje graibstyte graibstomi, ir dauguma bakalaurų, gavę diplomus, iš karto randa darbą pagal specialybę.
Vilniaus kolegija turi veterinarijos kliniką. Ji yra ir veterinarijos studijų programos studentų praktinių darbų atlikimo bazė. Studentai čia gali daryti įvairius tyrimus, dirbti tikrą felčerių darbą, asistuoti operacijose, priimti ir gydyti pacientus. Patys mūsų studentai dalijasi, jog tokia praktika – tiesiog neįkainojama.
– Kokių atsiliepimų sulaukiate iš baigusių studijas absolventų?
– Pavyzdžiui, Radviliškio rajone, Baisogaloje, ūkininkaujantis Rokas Burnys, agroverslo technologijų absolventas, mūsų tinklapyje yra pasidalijęs, kaip rinkosi šią specialybę.
"Visą laiką norėjau tapti ūkininku, todėl pasirinkau Agroverslo technologijas Vilniaus kolegijoje, – sako jis. – Esu gimęs nedideliame miestelyje Baisogaloje. Būdamas mažas persikėliau gyventi į Vilnių, bet niekada neapleidau gimtinės, čia leisdavau vasaras pas senelius. Studijos labai padėjo praplėsti augalininkystės, gyvulininkystės bei verslo kūrimo ir valdymo žinias ir pritaikyti jas daržovių ūkyje. Visai neseniai, padedamas šeimos narių, įkūriau Baisogaloje „Ekologinį Burnių ūkį“. Su dauguma dėstytojų tapome draugais, jeigu trūksta žinių tam tikrose ūkininkavimo srityse, į juos visada galiu kreiptis pagalbos."
Džiaugiamės tokiu studijų vertinimu.
– Ar Vilniaus kolegijos absolventai greitai randa darbo? Koks yra įsidarbinimo rodiklis?
– 2021 m. Kolegiją baigė 1 436 studentai, iš kurių 1 261 nuolatinių ir 175 ištęstinių studijų studentai.
Pagal Užimtumo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, kurie fiksuojami kartą per metus (birželio 1 d.), didžioji dalis Kolegijos absolventų sėkmingai įsidarbina ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje: 2017 m. – 96,88 proc., 2018 m. – 94,19 proc., 2019 m. – 95,98 proc., 2020 m. – 88,89 proc. ir 2021 m. – 96,82 proc. absolventų nesikreipė į Užimtumo tarnybą.
Pagal Katedrų vykdomas absolventų apklausas, apie 80 proc. absolventų nurodo, kad dirba pagal baigtą studijų programą.
– Kokie yra kiti Vilniaus kolegijos fakultetai? Kur esate įsikūrę?
– Dar yra tokie fakultetai: Elektronikos ir informatikos, Ekonomikos, Verslo vadybos, Sveikatos priežiūros, Pedagogikos bei Menų ir kūrybinių technologijų.
Fakultetai išsidėstę dviejuose akademiniuose miesteliuose: Baltupių – Verslo vadybos, Sveikatos priežiūros, Menų ir kūrybinių technologijų; Studentų – Elektronikos ir informatikos, Ekonomikos, Agrotechnologijų, Pedagogikos. Kolegijos administracijos patalpos yra Saltoniškių g. 58.
Kolegija – multidisciplininė aukštoji mokykla. Kolegijoje vykdoma 41 studijų programa 27 studijų kryptyse, kuriose studijuoja 6 000 studentų, baigę įgyja profesinio bakalauro diplomą. Studijos trunka 3 metus ar 3,5 metų.
Ne tik mūsų fakultetas vykdo unikalias, vieninteles šalyje koleginių studijų programas. Jų iš viso yra devynios: Vertimo studijų kryptyje – Lietuvių gestų kalbos vertimo studijų programa, Veterinarijos studijų kryptyje – Veterinarijos, Chemijos studijų kryptyje – Cheminės analizės, Verslo studijų kryptyje – Kūrybiškumo ir verslo inovacijų, Finansų studijų kryptyje – Investicijos ir draudimo, Pedagogikos studijų kryptyje – Šokio pedagogikos, Muzikos studijų kryptyje – Populiariosios muzikos, Teatro studijų kryptyje – Muzikinio teatro, Polimerų ir tekstilės technologijų kryptyje – Mados technologijų ir verslo studijų programos.
– Iki kada teikti prašymus priimti studijuoti? Ar stojančiuosius konsultuojate?
– Taip. Stojančiuosius konsultuojame nuotoliniu būdu. Telefonais: +370 615 67289, +370 659 05450, +370 640 85585, +370 685 65603, +370 616 83855, +370 616 83855.
Prašymai teikiami tik internetu nuo birželio 1 d. iki liepos 25 d. 12 val. (pagrindinis bendrojo priėmimo etapas) ir nuo rugpjūčio 3 d. iki rugpjūčio 5 d. (papildomas bendrojo priėmimo etapas), užsiregistravus pagal nuorodą https://bp.lamabpo.lt/bp2022/lama_is.main.
Užs. Nr. 511450
