Naujausios
Penki vilkų išpuoliai
Ūkininkas E. Jurgelėnas „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad šiais metais jo valdose tai jau buvo penktas vilkų išpuolis. Rugpjūčio 18 d. papjautos keturios avys, o dar dviejų avių už 100–200 m nuo aptvaro rasti tik likučiai – žarnos, kojos ir pan. Pastarosios avys nebuvo registruotos kaip žala. Pagal galiojančią tvarką, jeigu nerandama galvos su „auskarais“, nelaikoma, kad avis yra dingusi.
„Kitas vilkų išpuolis buvo spalio 2-ąją, – teigė E. Jurgelėnas. – Tada papjauta 15 avyčių ir ėriavedžių. Nuo to vakaro pradėjome budėti naktimis. Vilkus gąsdinome garsinėmis petardomis, naktį prabudę dažnai atvažiuodavome automobiliais, įjungdavome garsinį signalą. Bet spalio 4 dieną radome keturias vilkų papjautas avis. Tada pradėjome budėti jau ištisą naktį, kūrenti laužus, garsiai leisti muziką iš automobilių, važinėti traktoriumi iš vieno lauko galo į kitą. Bet netoli, maždaug už 30 metrų, prie elektrinio piemens palikto automobilio spalio 12-osios rytą radau dvi negyvas avytes, nors už 200 metrų buvo kūrenamas laužas, važinėta traktoriumi, važiuodavau į tas vietas, kur šunys pradėdavo loti.“
Tą patį rytą, nuvažiavęs į kitą ganyklą, esančią už 2–3 km, kur ganosi atjunkyti ėriukai, ūkininkas rado išskerstą bandą. Iš 56 aptvare buvusių jis surinko 43 negyvas avis. Suskaičiavęs likusias gyvas, pasigedo dar trijų ėriukų. Pirmadienį iki sutemos nesugebėjo jų surasti, tik matė, kaip krankliai ir varnos suka ratus kelių šimtų metrų spinduliu.
„Ypač krankliai ir varnos tupia ant sužalotų ėriukų nugarų ir bando toliau kapoti juos, iki galo pribaigti“, – žiaurius vaizdus prisiminė ūkininkas.
Nebijo ir stambių šunų
E. Jurgelėnas laiko Podhalės aviganių veislės šunis. Jie labai raumeningi, stambūs, sveriantys iki 80 kg, puikiai tinkantys sargybai. Teigiama, kad į valdas, kuriose yra šios veislės šuo, nėra jokios tikimybės įsibrauti plėšrūnui, nes sargumas šiems aviganiams įgimtas. Deja, nuo probleminių vilkų ir jie nesugeba apsaugoti.
E. Jurgelėnas sakė, jog dėl padarytos žalos kaskart kreipiasi į savivaldybę, visi įvykiai registruojami, užpildomos paraiškos dėl žalos atlyginimo. „Šiais metais dar negavau nė vieno žalos atlyginimo. Ankstesniais metais tai būdavo simbolinės sumos, tik pašalpa už avytę. Juk avis ūkyje auginu, norėdamas veisti, dalyvaudamas europinės paramos priemonėje „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, privalau laikytis įsipareigojimų – pirmiausia, nemažinti gyvulių skaičiaus. Vien šiais metais dėl vilkų išpuolių jau netekau daugiau nei 70 avių. Nežinau, kaip į tai atsižvelgs Nacionalinė mokėjimo agentūra“, – apgailestavo avininkas.
Jis laiko Vokietijos juodgalvių ir mišrūnių avių bandą. Joje – apie 400 avių.
Vilkai – Labanoro girioje
Ūkininko avys ganosi Suginčių seniūnijos Sidabrinių kaimo apylinkėse. Šalia yra Labanoro giria. Aplink 100 ha pievą, kurioje užtvertos avys, vien tik miškai, raistai. Prieš daugelį metų, kaip seni žmonės prisimena, tose vietose būdavę vilkų, bet jau keletą dešimtmečių jų nebėra. Ūkininkai ramiai laiko karves, veršelius, iki šiol jų niekas nepuolė.
„Šįkart atsirado probleminių vilkų, kurie nieko nebebijo. Šokdami per elektrinį 95 cm aukščio tinklą, net jo kuoliukų nenulenkia. Net ėriuką išsigabendami nekliudo tvoros tinklo. Tokie ėriukai sveria nuo 35 iki 45 kilogramų. Nesu vilkų specialistas, bet faktas, kad vilkų ateina daug. Prie aptvaro pieva būna taip ištrypta, jog atrodo, kad ten didžiulės avių bandos prabėgta. Manau, jog vilkų gali būti tikrai daugiau nei dešimt“, – teigė E. Jurgelėnas.
Rietavo utilizacijos įmonė išsivežė avių gaišenas. Ūkininkas dar nežino, kokią sąskaitą ji pateiks už šią paslaugą.
„Manau, kad vilkų yra tikrai per daug. Jeigu jie nebebijo nei žmonių, automobilių, garsinių petardų, tai didžiulė problema. Juos tikrai reikėtų sunaikinti ir gyventi, dirbti ramiai, o ne miegant gyvulių aptvaruose“, – mąstė E. Jurgelėnas.
Ministro patarimai – bevaisiai
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika po šios nelaimės galėjo pasakyti tik tiek, kad nuo spalio 15-osios prasidėjusioje vilkų medžioklės sezone miško sanitarų bus galima nušauti daugiau nei pernai – 175.
Pasak jo, Aplinkos ministerija šių žvėrių sumedžiojimo limitą nustato, remdamasi jų populiacijos būklės stebėsenos duomenimis, moksliniais tyrimais apskaičiuotų vilkų šeimų skaičiumi. Mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra ne mažiau kaip 54 vilkų šeimos.
„Atsižvelgiant į praėjusiais metais užfiksuotų laukinių gyvūnų nuotraukas, pėdų įspaudus žemėje, taip pat įvairius įvykius, kai papjauti gyvuliai, įvertinant, kokio dydžio vilkų bandos tai padarė, nustatomas vilkų sumedžiojimo limitas. Taip pat įvertinami visų sumedžiotų vilkų genetiniai tyrimai, jų amžius. Jeigu vilkai kelia grėsmę gyvūnams arba žmonėms, daro didelę žalą, kaip yra šiuo atveju, ūkininkas gali kreiptis į savivaldybę, ji raštu kreipiasi į Aplinkos apsaugos agentūrą, o ši išduoda leidimą „išimti“ šiuos vilkus iš gamtos – nesvarbu, ar vilkų medžioklės sezono metu, ar ne“, – teigė aplinkos ministras.
Deja, statistika yra liūdna ir žiauri. Praėjusiais metais registruota 660 vilkų išpuolių prieš naminius gyvulius, iš viso jie sudraskė 1802 avis, galvijus ir ožkas. Kompensacijoms už šią žalą pernai iki rugsėjo mėnesio Aplinkos ministerija skyrė 71,2 tūkst. Eur, o šiemet iki rugsėjo – 74,7 tūkst. Eur. Ūkininkų teigimu, valstybė kompensuoja tik trečdalį patirtos žalos.
Komentaras
Prieš probleminius vilkus – savigynos įstatymai?
Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė KISIELIENĖ:
Lietuvos avių augintojų asociacija jau nuo pavasario – gegužės mėnesio – stebi pagausėjusių vilkų išpuolius prieš avis. Tikslios statistikos neturime, tačiau paskutinis mūsų nario E. Jurgelėno bandoje įvykęs išpuolis jau yra praktiškai paskutinis mūsų kantrybės lašas. Galima teigti, kad vilkai Lietuvoje žlugdo avininkystę. Kalbama, kad gyvulininkystė – prioritetinė šaka, o realybėje – viskas priešingai.
Asociacija stengiasi pritraukti kuo daugiau avių augintojų į savo ratą, skatina verstis avininkyste, o valstybės požiūris priešingas – saugo žudiką ir parazitą, kitaip nepavadinsi šiandieninio vilko. Neretas avių augintojas, susidūręs su vilkų padaryta žala, tiesiog meta šį verslą, nes nebemato tolesnio tikslo auginti ir veisti avis. Ne paslaptis, kad vilkas, paragavęs avienos, žinantis, kur jos gauti, sugrįš į bandą ne vieną kartą. Taip ir atsitiko paskutiniu atveju Molėtų r. ūkininkui E. Jurgelėnui. Sudraskė beveik visą avių bandą, buvusią aptvare.
Asociacija jau seniai siūlo didinti sumedžiojamų vilkų limitą, tačiau Aplinkos ministerijos klerkai vis rodo į patvirtintą vilkų šeimų skaičiavimo metodiką. Pagaliau, medžioklėtyros mokslininkams genetiškai nustačius padidėjusį vilkų šeimų skaičių, šiuo metu pasiūlytas 175 sumedžiojamų vilkų limitas. Laukėme tos spalio 15-osios kaip katalikai šv. Kalėdų ar šv. Velykų.
Leidimo „išimti“ vilką iš gamtos net neapsimoka prašyti, nes, kol jis suvaikščios biurokratiniais koridoriais, bus išduotas tik po mėnesio. Kad ir kaip saugotume savo aveles, atėjęs plėšikas jausis karaliumi, valgydamas iš auksinės lėkštutės. Tokiam karaliui ūkininkas nieko negali padaryti, net ir norėdamas apginti savo avis bei turtą. Asociacija siūlo, kad kova su tokiais vilkais, kurie braunasi, ir jau ne pirmą kartą, būtų traktuojama kaip gintis ar savigyna, jie nebūtų aklai saugomi valstybės. Turi būti leista ūkininkui apsaugoti avių bandą panaudojant ginklą, kad plėšikai tikrai būtų nubausti. Nebaudžiami jie tapo bebaimiai ir ateina pas ūkininkus į kiemus, jau nekalbant apie ganyklas. Tokie vilkai lankosi arti žmogaus gyvenamosios vietos – jie nebėra laukiniai. Galima teigti, jog naminiai, nes ateina į avių bandą pasismaginti kaip visateisiai šeimininkai.
Dabar valstybė saugo tuos, kurie patys puikiai moka saugotis. Jei ūkininkas neturi savigynai skirto šaunamojo ginklo, tokiais atvejais, kai vilkai jau apsilankė bandoje, leidimas laikyti ginklą turėtų būti išduodamas per 3 val. arba bent jau per pusdienį, o ne per mėnesį, kaip yra dabar. Kitą dieną į tą pačią vietą grobio sugrįžę tokie vilkai jau būtų sumedžioti. Probleminiai vilkai niekam naudos neduoda, nes jie niekada nebemedžios laukinių gyvūnų, nes jau yra paragavę avienos.
Ne vienas vilkų mylėtojais nurodinėja ūkininkui laikyti avis uždarytas tvartuose ir panašiai. Tačiau tai neatitinka „Ekoagros“ keliamių reikalavimų ekologiniams ūkiams, kuriems nurodyta avis ganyti, o ne laikyti uždarytas tvarte ir t. t. Kaip gali miestietis, negyvenantis kaime ir neturintis žalio supratimo apie avininkystėje taikomas auginimo technologijas bei programas, aiškinti patyrusiems avininkams, kaip jiems auginti avis? Iš tiesų avys gali žiemą vasarą patogiai gyventi lauke, joms reikalingas sausas guolis bei pastogė. Anot „Ekoagros“, avis ūkininkai turi ganyti ekstensyviai pagal eko- ir agropriemones, o „Baltijos vilkas“ liepia jas būtinai uždaryti ir laikyti aptvaruose.
Kaip laikyti avis vasarą tvarte, kur jos išsitepa, išsimėšlina? Pakratai sausi išbūna tik dvi dienas. Kai vasarą dienos karštos, avys ganytis neina, naktį dėl vilkų negalima. Kaip organizuoti ūkio darbus? Gal jas kaip kiaules fermoje uždaryti?
Manome, kad seniūnijoms ar savivaldai reikėtų leisti spręsti, kiek vilkų galima laikyti miškuose, esančiuose jų teritorijoje, nes ten gyvena ūkininkai, o ne Vilniaus klerkai ir botanikai bei IT specialistai iš „Baltijos vilko“. Gal reikėtų ir tokius gamtos mylėtojus, kurie, kaip jie sako, atstovauja vilkams, vadinti vilkų atstovais, tegul jie sugalvoja, iš kur valstybės biudžetas gaus 300 tūkst. Eur kasmet, nes dabar 300 vilkų kainuoja po 1 000 Eur. Gal būtų racionalu aptverti visą Labanorą už tuos pinigus ir palikti vilkus tik ten, įrengus vilkų stebėjimo postus ir uždraudus jų migraciją?
Mes taip pat siūlome ankstinti medžioklės sezoną nuo spalio 1 d., nes gyvuliai dar ganomi laukuose. Be to, jau seniai laikas medžiotojams leisti apsirūpinti naktinio matymo optika, kuri tvirtinama prie šautuvo. Be jos probleminį vilką tamsoje sumedžioti – misija beveik neįmanoma.
