Naujausios
Rasta tik galva
Pirmąja įvykdytos egzekucijos liudytoja tapo P. Daugėlos žmona. Moteris, kaip įprasta kiekvieną rytą, taip ir sekmadienį, nuėjo palesinti prie ūkio pastato užtvertų viščiukų. Pamačiusi tuščią būdą ir tolėliau gulinčius naktinio įvykio įkalčius, meškuitiškė nedelsdama pašaukė sutuoktinį.
Iš šeimos numylėtinio šunelio Muchtaro buvo likusi tik galva, kepenų likutis ir nedidelis lopinėlis kailio. Aplinkui matėsi išmindyta žolė, o ant jos – kraujo žymės. Prie šuns būdos taip pat įvykę akivaizdžios grumtynės: didelės pėdos ir aštriais nagais iškapstyta žemė.
Šeimininkas spėja, kad, atslinkus miško žvėriui, šunelis ramiai ilsėjosi savo būdoje. Greičiausiai vilkas sugalvojo grobį išsitraukti iš būdos jėga, galbūt ilgokai to padaryti negalėjo, tad ir siautėjo aplinkui didelėmis letenomis kapstydamas žemę.
Galiausiai išsitraukęs „mėsą“, nedelsdamas puolė ją naikinti. Surijo viską, antkaklyje palikdamas tik šuns galvą.
Neabejotinai vilkas
Sukrėstas sodybos šeimininkas P. Daugėla apie incidentą savo kieme nedelsdamas pranešė Gruzdžių girininkijos vadovui Algirdui Černauskui.
Atvykęs miškininkas ir ilgametis medžiotojas apžiūrėjo vietą taip pat plėšrūno kelią ir konstatavo: vilko darbas. Esą jei tai būtų buvęs agresyvus šuo, jis pririštą šunelį būtų tik nugalabijęs, bet nesurijęs su visu kailiu.
Anot A. Černausko, akivaizdu, kad žvėris atėjo laukais nuo Joniškio rajono Jukniškių miško, kuris yra maždaug už kilometro nuo P. Daugėlos sodybos. Iš pradžių plėšrūnas sliūkino laukais, o paskui per meškuitiškio bulvių daržą, purioje žemėje įspausdamas milžiniškas pėdas.
Anot miškininko, vilkų agresija šiuo metu laiku visai pateisinama, nes dabar jauniklių auginimo laikas. Gali būti, kad vilkai žūtbūt ieško ėdesio savo vaikams.
O gali būti, kad sodybos „svečias“ tiesiog buvo labai senas ir miške, kuriame dabar gausu ne tik suaugusių žvėrių, bet ir jauniklių, anot A. Černausko, tiesiog nebepajėgė susigauti laimikio.
Girininkas pastebėjęs, kad plėšrieji miško gyventojai, palyginus, kaip būdavo anksčiau, dabar kur kas įžūlesni.
„Būdavo, kad vilkai bijo žmogaus, bėga slėptis, o dabar pamatę sustoja pamiškėje ar lauke, stebi“, – pasakoja ilgametis miškininkas.
Tai esą todėl jie ir į gyventojų sodybas užsuka, lengvo grobio ieškodami. Šiemet laimikiu tapo P. Daugėlos šunelis, pernai Noreikių kaimo gyventojo avis. Panašių įvykių apskrityje pastaraisiais metais būtų galima prisiminti dešimtimis.
„Kad vilkų apylinkėse gausu, faktas. Vaikščiojant po mišką tai čia, tai ten vis galima surasti jų pėdsakų“, – sako A. Černauskas.
Kad vilkai praradę baimės jausmą, patvirtino ir savo keturkojį praradęs meškuitiškis. Antai neperseniausiai vyras automobiliu važiavo keliu Gruzdžiai–Meškuičiai. Staiga pamatė ant kelio stovintį vilką. Pilkis nespruko, o stovėjo sustingęs ir stebėjo į vairuotoją, tik paskutinę akimirką nuo važiuojamosios dalies pasitraukdamas.
Buvo vilkas, buvo ir lapė
Meškuičių seniūnijos seniūnę Jolantą Baškienę sekmadienio incidentas P. Daugėlos kieme pribloškė.
Seniūnijos vadovė apie grėsmę namų augintiniams, o galbūt ir žmonėms ketina kalbėti artimiausiame seniūnų susirinkime Šiaulių rajono savivaldybėje, galbūt tartis teks ir su miškininkais bei Šiaulių rajono medžiotojais. Labiausiai vadovę jaudinantis klausimas: ar drąsūs gyvūnai nekelia grėsmės žmogui.
Kad daugiau vilkai pastaruoju metu būtų įvykdę išpuolių, J. Baškienei neteko girdėti. Tik prieš porą savaičių į tą pačią Meškuičių kaimo Pievų gatvę, tiesa, pas kitą gyventoją atsliūkino lapė.
Anot seniūnės, meškuitiškis jai papasakojo, ne kartą rudąją matęs apylinkėse ir nuo jos akylai saugojęs savo vištas. Sekėsi puikiai, kol vieną dieną gyventojas pamiršo uždaryti ūkio pastato duris. Rezultatas: lapė išvilko vištas.
Išalksta miške, eina į sodybas
Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkui Raimondui Šiukšteriui nieko keista, kad į kiemą galėjo užsukti praalkęs vilkas.
Vilkų suįžūlėjimą specialistas linkęs sieti su šernų medžioklių suaktyvėjimu. Prasidėjus afrikinio kiaulių maro rizikai, pasak R. Šiukšterio, medžiotojai buvo raginami sumedžioti kuo daugiau šernų – aktyviausių minėtos ligos nešiotojų. Sumažėjus laukinių kiaulių, suprantama, sumenko ir ėdesio vilkams, taigi pastariesiems tenka traukti į sodybas.
Vilkų medžioklės sezonas vyksta nuo spalio 15 dienos iki kovo 31-osios. Limitai, kiek vilkų bus leista sumedžioti artimiausią sezoną, kol kas nėra patvirtinti.
Anot specialisto, vilkų miškuose yra tikrai nemažai. Tiesa, kiek jų yra tiksliai, bent jau šiais metais neaišku, mat vilkai paprastai skaičiuojami pagal sniege paliktas pėdas, o šiųmetė žiema, žinia, buvo besniegė.
