Visai šalia miesto – avių skerdynės

„Šio­je so­dy­bo­je ne­gy­ve­nu, bet kas­dien at­vyks­tu. At­va­žia­vau ir ant­ra­die­nio ry­tą. Ta­da ir iš­vy­dau tven­ki­nio pa­kraš­ty, ša­lia liep­to, gu­lin­čią avį. Pa­ma­niau, kad nu­sken­do, bet priė­ju­si ar­čiau pa­ma­čiau, kad ji ap­dras­ky­ta. Nuė­ju­si į ap­tva­rą, ku­rį sau­go elekt­ri­nis pie­muo, be­ra­dau dvi gy­vas avis. Vie­na ne­gy­va, kaip mi­nė­jau, bu­vo tven­ki­ny­je, ki­ta – ma­žes­nė­je kūd­ro­je ar­čiau na­mų, tre­čia – pie­ve­lė­je, ket­vir­ta – ap­tva­re, iki pu­sės nuės­ta. O penk­to­sios net ne­ra­do­me“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Pa­sak M. Pet­ru­lie­nės, per­nai ji lai­kius pen­kio­li­ka avių, šie­met ban­dą su­ma­ži­nu­si per­pus. „Tik­rai la­bai bai­su sa­vo gy­vu­lius taip iš­skers­tus ras­ti. Pa­sik­vie­tėm štai pa­žįs­ta­mus me­džio­to­jus, jie ieš­ko pėd­sa­kų, svars­to, ar tai vil­kų, ar kie­no ki­to dar­bas“, – kal­bė­jo mo­te­ris.

Anot jos, seniau čia vil­kų bū­da­vę, bet da­bar – ma­žai ti­kė­ti­na. Juk vi­sai ša­lia – mies­tas, jud­rus ke­lias, po­ky­lių sa­lė, daug žmo­nių. „Ne­gi vil­kai to­kie iš­drą­sė­ję, kad gy­ve­na jau ne miš­ko glū­du­mo­je, o vi­sai ar­ti žmo­nių?“ – svars­tė avių sa­vi­nin­kė.

Pas M. Pet­ru­lie­nę at­vy­kę „Tau­ro“ bū­re­lio me­džio­to­jai mi­nė­jo, kad vil­kų taip ar­ti mies­to lyg ir ne­tu­rė­tų bū­ti. Bet ti­kė­ti­na, kad tai bū­tent jų dar­bas. Ir pa­gal ras­tus pėd­sa­kus, ir pa­gal plau­kus.

„Aš 26 me­tus me­džio­ju, bet vil­ką tik du kar­tus esu ma­tęs. Bet ne čia, o ki­tuo­se miš­kuo­se. Šiuo­se net pėd­sa­kų ne­sa­me už­ti­kę. Čia daug ju­de­sio, tad vil­kams to­kia vie­ta ne­tu­rė­tų pa­tik­ti. Bet ir val­ka­tau­jan­čių šu­nų, ku­riuos šiuo at­ve­ju ga­lė­tu­me įtar­ti, čia taip pat nė­ra. Gal vis dėl­to vil­kas... Gal jau­nik­lius mo­ki­no me­džio­ti...“ – svars­tė me­džio­to­jas.

Tuo, kad vil­kai gy­ven­tų taip ar­ti mies­to, kad ei­tų prie pat na­mų, pa­ti­kė­ti ne­ga­lė­jo ir avių sa­vi­nin­kės duk­ra Jū­ra­tė Mo­tu­žie­nė: „Juk tie miš­kai čia ne­di­de­li. Be to, mes daž­nai su­si­ren­ka­me, va­ka­ro­ja­me. Ir il­gą­jį sa­vait­ga­lį čia bu­vo­me dau­gy­bė žmo­nių. Va­ka­re tik de­vin­tą iš­si­skirs­tė­me, o nak­tį vil­kai atė­jo. Sker­dy­nės ro­ju­je. Ki­taip ir ne­pa­va­din­si.“

Mo­te­ris dar pri­si­mi­nė, kad vie­ną vė­ly­vą va­ka­rą sė­dė­da­ma prie tven­ki­nio ji gir­dė­jo, jog miš­ke kaž­kas traš­ka. Dar pa­svars­tė, kas čia ga­lė­tų bū­ti, bet apie vil­kus net ne­pa­gal­vo­jo.

Tą pa­čią die­ną įvy­kio vie­to­je lan­kė­si ir Me­džio­ja­mų gy­vū­nų pa­da­ry­tos ža­los nu­sta­ty­mo ko­mi­si­ja. Jos na­rys, Tel­šių ap­lin­kos ap­sau­gos ins­pek­ci­jos vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Ta­das And­ruš­ka „Že­mai­čiui“ sa­kė: „Ap­žiū­rė­jom įvy­kio vie­tą, kri­tu­sius gy­vu­lius ir pa­da­rėm iš­va­dą, kad tai vis dėl­to – vil­kų dar­bas. Spren­džiam pa­gal pėd­sa­kus, kan­di­mo žy­mes, iš­dras­ky­tus vie­no ėriu­ko vi­du­rius. Ko ge­ro, suau­gu­sie­ji mo­ki­no vil­kiu­kus.“

Ar ga­li bū­ti, kad vil­kai ei­tų taip ar­ti mies­to? „Iš vie­nos pu­sės mies­tas, bet iš ki­tos – di­de­li miš­kų ma­sy­vai. Mi­la­šai­čių miš­kas jun­gia­si su Juo­dei­kių, Pur­vai­čių miš­kais. Tad vi­sai ga­li bū­ti, kad vil­kai ten mig­ruo­ja. Be to, so­dy­ba – miš­kų ap­sup­ty­je, to­dėl ne­rei­kė­tų la­bai ste­bė­tis, kad už­klys­ta žvė­rys“, – kal­bė­jo T. And­ruš­ka.

Apie tai, kad vil­kai už­puo­la na­mi­nius gy­vu­lius ir pri­da­ro ža­los, gir­di­me vis daž­niau ir daž­niau. Ar tai reiš­kia, kad jų po­pu­lia­ci­ja per daug iš­pli­tu­si, kad per ma­žai jų su­me­džio­ja­ma?

Pa­sak ap­lin­ko­sau­gi­nin­ko, vil­kų pa­da­ry­ta ža­la tik­rai di­dė­ja. Pa­gal tai ga­li­ma spręs­ti, kad ir šių žvė­rių skai­čius au­ga. „Vil­kas – sau­go­mas gy­vū­nas. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja nu­spren­džia, kiek Lie­tu­vos mas­tu per me­tus jų ga­li­ma su­me­džio­ti. Plun­gės ra­jo­nas at­ski­ros kvo­tos ne­tu­ri. Ji su­tei­kia­ma tik toms sa­vi­val­dy­bėms, ku­rio­se pri­da­ro­ma iš­skir­ti­nai daug ža­los. Ma­no ži­nio­mis, per­nai Plun­gės ra­jo­ne su­me­džio­tas vie­nas vil­kas“, – paaiš­ki­no vyr. spe­cia­lis­tas.

Bu­vęs il­ga­me­tis Plun­gės ra­jo­no me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­jos pir­mi­nin­kas Ze­no­nas Vaiš­ta­ras sa­kė, kad vil­kų šiuose kraš­tuo­se nė­ra tiek daug, kad jų rei­kė­tų su­me­džio­ti dau­giau. Jų esa­ma ar­čiau Rie­ta­vo, Kan­tau­čių, Reis­kiuo­se, o prie mies­to tik­rai ne­gy­ve­na. „Jie čia – tik už­klys­tan­tys sve­čiai. Ma­tyt, ke­liau­da­ma iš vie­no miš­ko į ki­tą vil­kė su­ma­nė vil­kiu­kus pa­mo­kin­ti. Ža­la, ži­no­ma, pa­da­ry­ta, bet ją žmo­nėms at­ly­gins Sa­vi­val­dy­bė“, – sa­kė Z. Vaiš­ta­ras.

Be­je, tuo­met, kai straips­nis jau bu­vo pa­reng­tas spau­dai, paaiš­kė­jo, kad iš ap­tva­ro din­go ir dvi li­ku­sio­sios avys. Pa­sak J. Mo­tu­žie­nės, ga­li bū­ti, kad iš­si­gan­dę gy­vu­liu­kai pa­bė­go. Tad dar yra vil­ties, kad jie bus su­ras­ti.