Naujausios
Visai realu
Anot Kairių gyventojo, netikėtai prieš akis, vos už kokių dviejų šimtų metrų tarsi išdygę vilkai neatrodė agresyvūs, tiesiog šuoliavo vorele į krūmynais augusįą lomą ar pagriovį. Nepaisant to, kad vaizdas išskirtinis, jauku, anot gyventojo, nebuvo. Todėl žiemišką pasivaikščiojimą su dukra ir anūku nusprendė tučtuojau nutraukti ir sugrįžti į namus.
„Gyvenvietės vidurys, o čia vilkai.., – stebėjosi žmogus. – Siautė pūga, dukrai ir anūkui pasiūliau pasivaikčioti už kaimo, nes toks gamtos siautulys, o dar prieš Kūčias. Mūsų gatvelė prie pat laukymės, kuri Kairius skiria tarsi į dvi puses, ten miškeliais apaugusi senoji siauruko linija, vieškeliukas – Šiladžio gatvelė, bėganti į vieną pagrindinių Kairių Salduvės gatvę, tarp laukų vieniša sodyba. Dukra sušuko: kas ten bėga – pakėliau akis, ir pats netikiu – lauku vorele bėgo vilkai.“
Tai, ką pamatė Kūčių dieną, vyras vadina tikru stebuklu. Prieš keletą metų, važiuojant vakare automobiliu jis matė du didelius vilkus kirtusius asfaltą visai netoli Gruzdžių. „Sublykščiojo akys ir per kelią nulingavo du žvėrys.“
Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniosios specialistės Akvilės Jagučanskytės žodžiais, tikėtina, kad „Šiaulių krašto“ skaitytojas Kairių gyvenvietės pakraštyje tikrai galėjo išvysti vilkų gaują.
„Įvertinus situaciją, kad vilkai Lietuvoje pasklidę plačiai, teoriškai skaitytojas galėjo užfiksuoti vilkus ir situacija gali būti reali“, – sakė specialistė.
Kita vertus, pasak jos, tiksliam atsakymui reikėtų filmuotos, fotografuotos medžiagos, pėdsakų patikros (atskirti vilko ir šuns pėdsaką, yra komplikuota, nes vilkas ir yra šuo). Be to, reikia pėdsakais gerokai pasekti, „perskaityti“ visą gyvūno istoriją.
„Medžiotojų apklausomis paremtais tyrimais nustatyta, kad vidutinis Lietuvos vilkų skaičius šeimoje yra 3–4. Vilkai apeidami savo gyvenamą teritoriją įprastai juda risčia ir pėdsakai išsidėsto kone viena linija. Tam tikrose vietose išsiskyrę pėdsakai gali parodyti, kiek vilkų vienas paskui kitą ėjo“, – aiškino A. Jagučanskytė.
Ar vilkas gali pulti žmogų? Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistės žodžiais, vilkas yra plėšrūnas, tad puolimas jam dažnas reiškinys, kai puola grobį arba gina teritoriją.
„Evoliucija nuostabi tuo, kad plėšrūnai turi galingą prigimtinį saugiklį, mažinantį jų agresyvumą. Tai pasyvi gynybinė reakcija, dar vadinama įgimta žmogaus baimė. Susidūrus žmogui su vilku, gali susiklostyti tokios aplinkybės ir pasyvus gynybinis blokas gali nesustabdyti agresyvumo, todėl vilkas gali pulti. Bet tai daugiau „išimtis iš taisyklės“. Svarbus žmogaus elgesys susitikus su vilku ir reikia savo elgesį įvertinti“.
Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimas vis gausėjantis vilkų skaičius – sulaukiama žinių ne tik į pievas, kur ganosi galvijai, užsukančių vilkų, bet ir į miško pakraštyje įsikūrusias sodybas.
„Šiaulių krašte“ pernai gegužę buvo rašyta apie vilkų siautulį Šiaulių rajone, Meškuičiuose, kuomet vilkas atsliūkino į gyventojo sodybą ir sudraskė kieme pririštą šunį. Kitąnakt plėšrūnas grįžo dar kartą.
Pasitaiko, kuomet grobio atėję vilkai papjauna ne vieną naminį gyvulį. Tokių atvejų šiemet užfiksuota Žemaitijoje. Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistai vertinti ūkiniams gyvūnams vilkų padarytą žalą vyko į Telšių, Plungės rajonus. Žinių apie vilkų išpuolius Šiaulių apskrityje aplinkosaugininkai šiais metais nėra sulaukę.
Suprantama, kad po laukinės faunos išpuolių, gyventojus sukausto baimė: galgi kyla pavojus ir žmogui! Žinia, dalis pretenzijų dėl to kliūva medžiotojams.
Limitai išnaudojami greičiau
Kasmet prieš vilkų sezono pradžia yra patvirtinami vilkų sumedžiojimo limitai šalyje. Aplinkos ministro įsakymu, sumedžiojimo per 2021–2022 metų medžioklės sezoną (nuo spalio 15 dienos iki kovo 31 dienos) patvirtintas limitas 190 vilkų. Jau yra sumedžioti 138 vilkai. Šiaulių rajone – keturi vilkai.
Limitas kasmet yra didinamas: 2017–2018 metų sezonui buvo 60 vilkų, 2018–2019 metų – 110, 2019–2020 metų – 120, 2020–2021 metų – 175 vienetai. Išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau. Beje, dažniausiai tai ir įvyksta.
Pasak A. Jagučanskytės, Aplinkos ministerija, siekdama užtikrinti palankią vilko rūšies apsaugos būklę ir atsižvelgdama į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, mokslinius tyrimus, limitus nustato tik einamajam medžioklės sezonui. Be to, atsižvelgiama į tam tikras sąlygas, įvardintas vilko apsaugos plane.
„Vilkų populiacijos gausos vertinimas yra sudėtingas ir nuolat sukelia įvairiausių institucijų ir visuomeninių organizacijų dėmesio. Populiacijos gausos vertinimas tik pagal sumedžiojimus būtų netikslus. Būtini išsamūs moksliniai duomenys, monitoringai ir nuosekliai taikoma vienoda metodika, tinkamas žmonių vykdančių apskaitą pasirengimas. Neteisingai įvertinus vilkų populiacijos būklę, dinamiką ir perspektyvas, lemia netinkamą rūšies apsaugą ir valdymą.“
Apie vilkus
Vilkas – plėšrusis žinduolis, stambiausias Lietuvoje natūralioje laukinėje gamtoje gyvenantis šuninių šeimos atstovas, prisitaikantis prie įvairių buveinių ir galintis gyventi bei vesti jauniklius pačiomis įvairiausiomis sąlygomis.
Pagrindinis vilkų socialinis darinys yra šeima, ginanti savo teritoriją. Šeimą paprastai sudaro vadinamoji alfa vilkų pora, jų šiųmečiai jaunikliai, o vyresnių porų – ir jauni vilkai iš ankstesnių vadų.
Dažniausiai tik alfa patelė atsiveda jauniklių.
Tikslių duomenų apie Lietuvos vilkų populiacijos demografinę struktūrą ir šeimos dydžius nėra.
