Naujausios
Vežėjai planuoja verslą perkelti į užsienį
Sugriežtintos įvažiavimo į Rusiją procedūros smogia Šiaulių apskrities transporto įmonių verslui. Vakarų Europos šalių krovinius į Rusiją vežančios bendrovės svarsto galimybę perkelti savo verslą į Lenkiją arba Vokietiją.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Negalėjo išvažiuoti iš Rusijos
Praėjusį trečiadienį iš Rusijos grįžo bendrovės „Kelmės Eglė“ automobilis. Vairuotojas savaitę laukė pasienyje, kol išvažiavo iš šios šalies. Nuvežęs krovinį Rusijon, iš Samaros buvo paėmęs krovinį į Ispaniją.
„Ačiū Dievui, kad tai buvo krovinys, kuriam netaikomas temperatūros režimas. Jeigu būtų vežęs tarkim grybus, viskas, krovinys būtų sugadintas, o atsakytų mūsų bendrovė,“ — kalbėjo “Kelmės Eglės“ direktorius Vytas Eismontas.
Kitam trečiadienį iš Rusijos grįžusiam šios bendrovės vairuotojui pasisekė geriau, nes jis grįžo tuščias. „Iš Rusijos važiavau į Baltarusiją, per Rudnės muitinės postą. Sužinojau, jog pas vyriausiąjį muitininką yra sąrašai įmonių, kurių automobilius galima praleisti be apribojimų, — pasakojo vairuotojas Virginijus Strelkauskas. — Nuėjau pas vyriausiąjį muitininką. Jis sąrašuose rado “Kelmės Eglę“ ir mano automobilį. Leido kirsti sieną be eilės.“
Du šios įmonės vairuotojai grįžo iš Vokietijos su kroviniu į Rusiją. Kelmiškiai nuogastauja, ar šis krovinys laiku bus nuvežtas.
Stumia iš rinkos
Ilgas stovėjimas prie Rusijos sienos gali sugadinti krovinį, už kurį atsakingas vežėjas. Už prastovas vairuotojai gauna mažesnį atlyginimą, o įmonė privalo mokėti 1,3 minimalaus atlyginimo dydžio valandinį užmokestį.
Išskirtinai lietuviams taikomą griežtesnę krovinių pervežimo per Rusijos sieną tvarką vežėjai sieja su neigiamu Lietuvos politikų nusiteikimu Rusijos atžvilgiu — kalbomis ir veiksmais.
Įtakos galėjo turėti ir pasikeitusi Rusijos vežėjų asociacijos vadovybė. Pigiai krovinius gabenę Lietuvos vežėjai sudarė konkurenciją Rusijos vežėjams. Rusijos transporto įmonės siekia vežti krovinius į savo šalį be tarpininkų.
Nutįsus Lietuvos vežėjų automobilių eilėms prie Rusijos sienų daugelis Vakarų Europos šalių įmonių jau atsisako lietuvių paslaugų. Žiniasklaidoje skelbiama, kad Lietuvos vežėjai jau prarado apie septynis šimtus verslo partnerių Vakarų Europoje. Buvę verslo partneriai sudarinėja sutartis su kitais vežėjais, tačiau krovinio nugabenimas jau pabrango 400 — 500 eurų.
Išeina atostogų
Septyniolika sunkvežimių turinti „Kelmės Eglė“ į juoduosius Rusijos muitinės sąrašus dar nepateko, tačiau direktorius V. Eismontas nėra tikras, jog Rusijos pasienyje nenukentės ir jų bendrovės vairuotojai.
Kadangi šį mėnesį Vakarų Europos partneriai mažai užsako krovinių, o su Rusija santykiai neprognozuojami, „Kelmės Eglė“ planuoja išleisti vairuotojus ir administracijos darbuotojus atostogų. Pasak direktoriaus, ieškoti užsakovų Lietuvoje — rizikinga: 38 Lietuvos įmonės dar neatsiskaičiusios už nugabentą krovinį. Be to susikuria tarpininkės — ekspedicinės įmonės, kurios paima pinigus iš klientų, bet vežėjams neperveda, vėliau bankrutuoja.
Verslą —–į kitas šalis
„Kelmės Eglė“ — viena iš smulkesnių transporto įmonių. Jai konkuruoti su didžiosiomis — sunku. Didžiosios įmonės krovinius gali vežti už mažesnes kainas.
Ką įmonė darys, jei situacija Rusijos pasienyje nesikeis?
„Viena iš išeičių perkelti savo verslą į užsienį. Registruoti įmones Vokietijoje arba Lenkijoje, — sako “Kelmės Eglės“ direktorius Vytas Eismontas. — Tuomet savo automobiliams užkabinsime nelietuviškus numerius, vairuotojams nereikės laukti Rusijos pasienyje. Juk didžiausioji dalis iš Vakarų Europos gaunamų krovinių — į Rusiją. Manau, kad mūsų Vyriausybė tai žino. Jeigu nieko nedaro, kad gelbėtų vežėjų verslą, tegul mūsų mokesčiai papildo kitų šalių biudžetus.“
PRASTOVOS: „Kelmės Eglės“ vežėjas su kroviniu į Ispaniją savaitę prastovėjo Rusijos pasienyje.
IŠEITIS: „Kelmės Eglės“ direktorius Vytas Eismontas sako, jog blogiausiu atveju perkels verslą į užsienį.
SĖKMĖ: Virginijui Strelkauskui nereikėjo laukti Rusijos pasienyje, nes grįžo be krovinio.
Autorės nuotr.
