Naujausios
Vaistus tuoj pirksime kilogramais
Nereceptinių vaistų, regis, bus galima įsigyti ir paprasčiausiose parduotuvėse. Praėjusį penktadienį Seime buvo įregistruotas projektas, siūlantis priimti Farmacijos įstatymo pataisas, kurios leistų žmonėms nereceptinių vaistų įsigyti mažmeninės prekybos vietose.
 |
| Seimo narys Eligijus Masiulis ELTA nuotr. |
Sąrašą tvirtins ministras
Nereceptinių vaistų, kuriais galima prekiauti, sąrašą pirmiausia turėtų patvirtinti sveikatos apsaugos ministras. Ministras taip pat nustatytų vaistų pardavimo mažmeninės prekybos vietose sąlygas, saugojimo ir apskaitos tvarką.
2013 m. kovą sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos 2013-2015 metų strateginį veiklos planą – jame įvardytas tikslas gerinti vaistų prieinamumą gyventojams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dabartinis sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis 2012 m. parengė ir savo vardu įregistravo Farmacijos įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta įtvirtinti, kad „plačiai paplitusiais nereceptiniais ir nekompensuojamais vaistiniais preparatais ir vaistinių prekėmis gali būti prekiaujama ir mažmeninės prekybos vietose“.
Papilnėtų biudžetas
Pataisų iniciatorius Eligijus Masiulis, „Vakaro žinių“ paklaustas, ar nebijo, jog šių pataisų įsigaliojimas paskatins žmones vartoti daugiau vaistų, teigė, jog atvirkščiai.
„Kaip tik žmonės linkę kaupti vaistų atsargas namie, nes vaistų prieinamumas sudėtingesnis. Kartais būna, kad žmonės net nežinodami savo diagnozės išgeria vaistų, kurių turi prisikaupę. Nemanau, kad galimybė žmonėms patogiau įsigyti būtiniausių vaistų galėtų padidinti bendrai vaistų vartojimą“, – teigė E.Masiulis.
O kitas dalykas, pasak jo, kad pačiame įstatyme numatomas punktas, jog sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra tvirtinamas labai griežtas nereceptinių vaistų sąrašas, konkrečios pardavimo sąlygos ir t. t.
Seimo narys nenurodė, nuo kokio amžiaus asmenys galėtų įsigyti nereceptinių vaistų.
„Detaliai tokių dalykų negalima surašyti įstatyme, tam yra specialistai, kurie turėtų parengti tą sąrašą. Ir sveikatos apsaugos ministras turėtų jį patvirtinti“, – sakė E. Masiulis.
Paklaustas, ar po šių pataisų įsigaliojimo valstybė galėtų tikėtis ir pilnesnio biudžeto, E. Masiulis atsakė teigiamai.
„Manau, jei atsirastų daugiau prekybos vietų, kur galima įsigyti vaistų, natūralu, kad tie juridiniai asmenys, kurie vykdys prekybą, aišku, mokėtų ir įvairius mokesčius. Tačiau pagrindinis tikslas ne biudžeto papildymo, o vaistų prieinamumo ir patogumo“, – tikino Seimo narys.
Mažiau pirks turguje
Pasak E. Masiulio, įpareigoti specialistai surinko informaciją apie Europoje veikiančią tvarką. Estija ir Latvija kol kas nereceptiniais vaistais prekiauja tik vaistinėse, tačiau apie 10-12 Europos valstybių leidžia prekiauti vaistais ne tik vaistinėse.
„Kadangi šiandieną turgus nėra iki galo sukontroliuotas ir dažnai abejotinos kokybės vaistai ten pardavinėjami, tai atsiradus didesnei konkurencijai, manau, dalis vaistų iš turgaus gali būti išstumta“, – svarstė parlamentaras.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos siūlomos Farmacijos įstatymo pataisos Lietuvoje įsigaliotų nuo 2015 m. sausio 1 d.
Medikamentai ne visada būtini
Gydytoja homeopatė Jurgita Pinikienė teigia, jog žmonės tradicinių cheminių vaistų, net kai jie nebūtini, griebiasi todėl, kad tai, jų manymu, paprasčiausias būdas įveikti negalavimą.
„Esant lengviems negalavimams, patarčiau pusvalandį lengvos mankštos ar pasivaikščiojimo, papildomą valandą miego ir porą trejetą papildomų stiklinių arbatos, nes organizmas yra savireguliacinė sistema, niekas nepadės tobuliau už patį organizmą. Apie vaistus tektų galvoti, jei pastarosios priemonės nepadėtų. Aš, be abejo, rinkčiausi tik homeopatinius“, – teigė gydytoja.
J. Pinikienė, paklausta, kaip vertina Farmacijos įstatymo pataisas, teigė, kad žmonės dėl to vaistais piktnaudžiauti neturėtų.
„Juk ir vaistinėse žmonės gali neribotai pirkti norimus nereceptinius vaistus, tačiau tai gali skatinti neteisingą, netikslų, nepriežastinį vaistų naudojimą, nes tik paskaičius informaciją internete ar reklaminėje skrajutėje ne visada pavyks rasti tikslų atsakymą, – teigė gydytoja. – Manau, kad visai nuvertinta vaistininko profesija. Pastaraisiais metais vaistininkai buvo verčiami tik pardavėjais, privalančiais parduoti tam tikrus, nurodytus vaistus, dabar jau ir tai iš jų atimama.“
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
