Vai­kai mo­kysis Lie­tu­vo­je

Vai­kai mo­kysis Lie­tu­vo­je

Po ke­lio­li­kos me­tų dar­bo už­sie­ny­je kel­miš­kiai Dia­na ir Ri­mas Sun­gai­los su­grį­žo į gim­ti­nę. Sa­vo būs­tą ša­lia Lon­do­no tu­rė­ju­si ir dar­be įsi­tvir­ti­nu­si jau­na šei­ma spren­dė, ar leis­ti duk­ras į ang­liš­ką mo­kyk­lą ir kol ją baigs lik­ti sve­ti­mo­je ša­ly­je dar ke­lio­li­ka me­tų, ar grįž­ti į Lie­tu­vą? Pa­si­rin­ko Lie­tu­vą.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Uni­for­ma še­šis­kart bran­giau

Prieš ge­rą pus­me­tį, praė­ju­sių me­tų spa­lį, į Lie­tu­vą grį­žu­si Dia­na Sun­gai­lė ne­se­niai ga­vo lai­ki­no dar­bo Kel­mės vie­ti­nia­me ūky­je. Jos ka­bi­ne­te ir kal­ba­mės apie gy­ve­ni­mo sve­tur ir Lie­tu­vo­je niuan­sus.

Jau­na mo­te­ris jau tu­ri di­de­lę emig­ran­tės pa­tir­tį. Vos bai­gu­si vi­du­ri­nę iš­vy­ko į Če­ki­ją už­si­dirb­ti pi­ni­gų stu­di­joms. No­rė­jo stu­di­juo­ti va­dy­bą. Pu­sant­rų me­tų dir­bo ke­pyk­lo­je.

Par­vy­ku­si į Lie­tu­vą, su­lau­kė pa­siū­ly­mo dirb­ti Ang­li­jo­je. Su­ti­ko, nes už­dar­bis ir są­ly­gos ten bu­vo dar ge­res­nės ne­gu Če­ki­jo­je.

Ang­li­jo­je Dia­na nau­jai pa­žvel­gė ir į sa­vo vai­kys­tės drau­gą Ri­mą, ku­ris ten taip pat dir­bo. Ta­po po­ra, vė­liau su­si­tuo­kė. Il­gą lai­ką nuo­mojo­si na­mą Lon­do­ne. Kai gi­mė duk­ros, nu­spren­dė, jog ma­žes­nia­me mies­te jas au­gin­ti bus pa­pras­čiau. Paė­mė pa­sko­lą ir nu­si­pir­ko bu­tą maž­daug Šiau­lių dy­džio He­mel Hemps­tead mies­te. Po dvy­li­kos Ang­li­jo­je pra­leis­tų me­tų su­grį­žo.

„Už pir­mo­kės duk­ros uni­for­mą – si­jo­nė­lį, švar­ke­lį ir kak­la­raiš­tį – šian­dien su­mo­kė­jau 89 eu­rus, – ly­gi­na Dia­na. – Ang­li­jo­je dra­bu­žiai mo­kyk­lai kai­nuo­da­vo vos ke­lio­li­ka sva­rų: trys sva­rai si­jo­nė­lis, trys švar­ke­lis ir ke­le­tas sva­rų trys pa­lai­di­nu­kės. Žmo­nės Lie­tu­vo­je gy­ve­na tik­rai sun­kiai. Už­dir­ba ma­žai, o mo­kė­ti už vis­ką ten­ka la­bai bran­giai.“

Grį­žu­si emig­ran­tė pa­sa­ko­ja, jog Ang­li­jo­je au­gin­ti vai­kus daug pi­giau ne­gu Lie­tu­vo­je. Už dar­že­lį mo­kė­ti ne­rei­kė­jo. O mais­to vai­kams duo­da­ma so­čiai, jis ga­mi­na­mas pa­gal Oli­ve­rio re­cep­tus. Po val­gio pri­de­da­ma de­ser­to.

Į mo­kyk­lą iš­leis­da­mi vai­ką tė­vai ne­per­ka net ­tuši­nu­ko. Vis­ką duo­da mo­kyk­la. Bū­re­liai vai­kams – ne­mo­ka­mi. Ne­rei­kia mo­kė­ti už ban­ko pa­ve­di­mus. Mais­tas ir dra­bu­žiai taip pat pi­ges­ni. Apsk­ri­tus me­tus ne­trūks­ta švie­žių vai­sių. Jie pi­gūs.

Bran­giau at­siei­na tik at­lie­kų tvar­ky­mas, au­to­mo­bi­lio drau­di­mas, de­ga­lai ir, ži­no­ma, būs­to nuo­ma.

Lie­tu­vo­je vai­kų iš­lai­ky­mas kai­nuo­ja žy­miai bran­giau. Vy­res­nio­ji Sun­gai­lų duk­ra Ig­le­si­ja tik pus­die­nį ga­li pa­bū­ti dar­že­ly­je. Vi­sai die­nai ne­ga­vo vie­tos. Už pus­ry­čius ir pie­tus tė­vai kas mė­ne­sį tu­ri su­mo­kė­ti 33 eu­rus. Ypač bran­gūs vai­kiš­ki dra­bu­žiai.

Ta­čiau Dia­na įver­ti­na ki­tas ga­li­my­bes Lie­tu­vo­je. Na­mą jau­na šei­ma pa­si­sta­tė sa­vo mo­čiu­čių kai­my­nys­tė­je. Jos pri­žiū­ri anū­kes, kai tik rei­kia. Be to, dirb­da­mas slen­kan­čiu gra­fi­ku, Ri­mas daug lai­ko pra­lei­džia na­muo­se. Pats pri­žiū­ri duk­ras ir at­lie­ka ne­ma­žai sta­ty­bos dar­bų.

Sug­rįž­ti sun­kiau, ne­gu iš­va­žiuo­ti

Dia­na per pus­me­tį Lie­tu­vo­je jau spė­jo pa­jus­ti, ką reiš­kia gy­ven­ti tau­py­mo re­ži­mu. Emig­ran­tų šei­ma sa­vo tė­viš­kė­je, Pa­ver­pe­nio kai­me, sta­to­si na­mą. Pir­mą­jį aukš­tą jau įsi­ren­gė ir per­si­kė­lė gy­ven­ti, kad ne­rei­kė­tų nuo­mo­tis bu­to Kel­mė­je.

Sta­ty­bos tę­sia­si. Me­džia­gos – bran­gios. Dar­bai – taip pat. To­dėl Dia­nos vy­ras Ri­mas ku­rį lai­ką nė neieš­ko­jo dar­bo. Sten­gė­si kuo dau­giau dar­bų at­lik­ti pa­ts.

Ta­čiau san­tau­pos ir pi­ni­gai už Ang­li­jo­je par­duo­tą bu­tą grei­tai tir­po. Įsi­ren­gu­si da­lį na­mo jau­na šei­ma pra­dė­jo ieš­ko­tis dar­bo. Ras­ti ne­bu­vo leng­va. Ri­mas įsi­dar­bi­no de­ga­li­nė­je Kryž­kal­ny­je. Kai atei­na jo pa­mai­na, į dar­bą ten­ka va­žiuo­ti 30 ki­lo­met­rų.

Dia­na apie ga­li­my­bę tris mė­ne­sius pa­dir­bė­ti Kel­mės vie­ti­nia­me ūky­je su­ži­no­jo iš čia dir­ban­čios sa­vo se­sers. Dar­bo tu­rės, kol su­ves į kom­piu­te­rio pro­gra­mą vi­sų ra­jo­no at­lie­kų tu­rė­to­jų duo­me­nis.

Abie­jų Sun­gai­lų at­ly­gi­ni­mai – mi­ni­ma­lūs. Prie at­ly­gi­ni­mų Sun­gai­los ke­ti­na pri­si­dur­ti su­kū­rę ne­di­de­lį vers­lą. Iš Ang­li­jos par­si­ve­žė ba­tu­tų, bur­bu­lų ir švie­sų, spra­gė­sių ir sal­džios va­tos apa­ra­tų, ku­riuos nuo­mo­ja.

Ang­li­jo­je ke­le­rius me­tus dir­bo vie­nas Ri­mas. Dia­na au­gi­no duk­ras. Vė­liau su­si­ras­da­vo lai­ki­nų dar­bų ne­pil­nai die­nai. Ta­čiau ir vie­no vy­ro at­ly­gi­ni­mo vis­kam už­te­ko. Nie­kuo­met ne­rei­kė­jo gal­vo­ti, kaip gy­ven­ti tau­piau. Ko pri­reik­da­vo, tą pirk­da­vo.

Lie­tu­vių šei­ma sve­čio­je ša­ly­je ne­pra­šė pa­šal­pų. Ri­mas vi­sus 12 Ang­li­jo­je pra­leis­tų me­tų dir­bo to­je pa­čio­je ja­po­nų fir­mo­je, tie­ku­sio­je mais­to pro­duk­tus ja­po­nų ka­vi­nėms ir res­to­ra­nams. Iš pra­džių bu­vo ei­li­nis san­dė­lio dar­buo­to­jas. Vė­liau ta­po san­dė­lio ve­dė­ju.

Dia­na dar­ba­vo­si prin­te­rių da­žus ga­mi­nan­čia­me fab­ri­ke. Iš pra­džių kli­juo­da­vo lip­du­kus, vė­liau bu­vo pa­skir­ta ko­man­dos ly­de­re, va­do­va­vo dar­buo­to­jų gru­pei.

Nu­ga­lė­jo tė­vy­nės il­ge­sys

Vie­nin­te­lis da­ly­kas, ku­ris slė­gė sve­ti­mo­je ša­ly­je, bu­vo Lie­tu­vos ir čia li­ku­sių ar­ti­mų­jų il­ge­sys. Min­ti­mis Sun­gai­los tie­siog ne­są­mo­nin­gai pro­jek­ta­vo grį­ži­mą. Vie­nais me­tais nu­si­pir­ko skly­pą ša­lia Kel­mės esan­čia­me Pa­ver­pe­nio kai­me. Ki­tą va­sa­rą su­grį­žę ato­sto­gų pa­klo­jo pa­ma­tus na­mui.

Ap­sisp­ren­di­mas atė­jo, kai vy­res­nio­ji duk­ra bai­gė pir­mą­ją kla­sę. Tė­vai pa­ste­bė­jo, jog duk­ros la­biau mėgs­ta kal­bė­ti ang­liš­kai. Tuo­met iš­kė­lė sau klau­si­mą, ar jie­du no­ri lik­ti Ang­li­jo­je dar ke­lio­li­ka me­tų, kol abi duk­ros baigs mo­kyk­lą, ar grįž­ti į Lie­tu­vą, kol dar ne­vė­lu, ir čia leis­ti duk­ras į mo­kyk­lą?

Šei­ma par­da­vė bu­tą He­mel Hemps­tead mies­te. Sug­rį­žo į gim­ti­nę ir ap­si­gy­ve­no iš­si­nuomo­ta­me bu­te.

Vy­res­nio­ji duk­ra Ig­le­si­ja, Ang­li­jo­je bai­gu­si pir­mą kla­sę, dar­že­ly­je lan­ko pa­ruo­šia­mą­ją gru­pę. Vėl vis­kas iš nau­jo. Įsi­kū­ri­mo rū­pes­čiai ir džiaugs­mai. Per pus­me­tį iš­ki­lo nau­jas šei­mos na­mas.

Ar tė­viš­kė ir sa­vi na­mai su­lai­kys bu­vu­sius emig­ran­tus? Apie try­li­ka me­tų emig­ra­ci­jo­je pra­lei­du­si Dia­na pri­si­pa­žįs­ta dar ne­su­si­tai­kan­ti su lie­tu­viš­ka rea­ly­be. Gal per pus­me­tį ne­spė­jo jos ir įver­tin­ti? Duk­ros taip pat pa­siilgs­ta Ang­li­jos.

„Jei­gu ne­su­ge­bė­si­me gy­ven­ti Lie­tu­vo­je, grį­ši­me į Ang­li­ją, juk ten jau pra­min­ti vi­si ta­kai“, – ne­sle­pia mo­te­ris, juo­lab, kad Ang­li­jo­je dar li­ko se­suo Ilo­na, ku­rią Dia­na pa­si­kvie­tė.

Dvy­li­ka me­tų kel­miš­kių Dia­nos ir Ri­mo Sun­gai­lų na­mais bu­vo ta­pu­si Ang­li­ja.

Au­to­rės nuo­tr.

Dia­ną Sun­gai­lę, po try­li­kos emig­ra­ci­jo­je pra­leis­tų me­tų su­grį­žu­sią į Lie­tu­vą apė­męs dvi­ly­pis jaus­mas. Tarp ar­ti­mų­jų sma­gu, bet iš­gy­ven­ti la­bai sun­ku.

As­me­ni­nės nuo­tr.

Ang­li­jo­je Dia­nos ir Ri­mo Sun­gai­lų šei­ma ga­lė­da­vo sau leis­ti pa­ke­liau­ti.

Ang­li­jo­je Dia­nai ir Ri­mui Sun­gai­loms gi­mė dvi duk­ros. Jos bu­vo pa­grin­di­nis pre­teks­tas grįž­ti į Lie­tu­vą. Tė­vai ne­no­rė­jo, kad duk­ros ne­tek­tų Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės ir tap­tų bri­tė­mis, kad at­si­sa­ky­tų sa­vo tė­vy­nės ir kal­bos.

Lie­tu­vo­je Sun­gai­lų šei­my­na jau tu­ri sa­vo na­mą.