Naujausios
Vasario 16-osios gimnazijai vadovaus kraštietė
Šiaulių universiteto gimnazijos vokiečių kalbos mokytojai ekspertei Janinai Vaitkienei prasidėję naujieji metai dovanojo staigmeną: viena geriausių Šiauliuose vokiečių kalbos mokytojų tapo lietuviškos Vasario 16-osios gimnazijos direktore.
„Žmogui, kaip ir gamtai, reikia pokyčių“, – įsitikinusi naują iššūkį priimanti pedagogė J. Vaitkienė.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Staigmena – prieš Kalėdas
Vasario 16-osios gimnazija Vokietijoje buvo paskelbusi konkursą direktoriaus pareigoms eiti dar liepą, po to, kai iš direktoriaus pareigų atsistatydino daktarė Bronė Narkevičienė, vadovavusi mokyklai penkerius metus.
Aukščiausias gimnazijos valdymo organas yra gimnazijos kuratorija, tačiau liepą iš kandidatų direktoriaus tada neišrinko. Šiaulių universiteto gimnazija yra pasirašiusi draugystės sutartį su Vasario 16-osios gimnazija Vokietijoje, tad taip pat gavo raginimą dalyvauti direktoriaus konkurse.
„Pasikalbėjau su Šiaulių universiteto gimnazijos direktoriumi Juvitu Giniočiu apie tai, kad gal reikėtų dalyvauti, bet norėjau atostogų. Nusprendžiau dalyvauti tik rudenį“, – juokėsi J. Vaitkienė.
Gimnazijoje vyko pokalbis su 21 kandidatu į direktorius. Oro uoste, pakeliui į Lietuvą J. Vaitkienę pasveikino telefono skambučiu, kad pasirinkta direktoriaus pareigoms būtent ji.
Po kelių dienų J. Vaitkienė jau vėl vyko į Vokietiją, į pasveikinimo-pristatymo renginį, kuriame skambėjo ir lietuviškos, ir vokiškos dainos, lietuvių tautinius šokius šoko ne tik lietuviai, bet ir vokietis. Vaikinas pradėjo šokti lietuvių tautinius šokius, nes labai norėjo dalyvauti Dainų šventėje. Vokiečiai tokios grandiozinės Dainų šventės neturi.
Darbas direktorės pareigose J. Vaitkienei prasidės po kelių dienų, kai mokiniams baigsis kalėdinės atostogos.
Keisdamasis išlieki jaunas
J. Vaitkienė pripažįsta, kad nebuvo lengva apsispręsti palikti darbą Šiauliuose, keltis gyventi, lyg studentiškais laikais, į mokyklos bendrabutį. Gal kiek palengvino apsisprendimą tai, kad vyras dirba Vokietijoje, čia gyvena ir dukra.
„Aš – žmogus, kuris nori keistis ir nori kažką naujo patirti. Ypač mokytojas turi nuolat keistis, jeigu jis dar nori būti įdomus. Nors daug žmonių jaučia ramybę būtent tada, kai niekas nesikeičia. Ramybė, man atrodo, tik sutrumpina gyvenimą. O keisdamasis visada išlieki jaunas“, – įsitikinusi J. Vaitkienė.
Direktorės pareigoms J. Vaitkienė išrinkta vienerių metų bandomajam laikotarpiui.
„Pasaulis yra labai sumažėjęs, Europa mažytė. Mes su vyru ir dukra paskaičiavome, kad mums visiems susitikti yra pigiau skristi į Lietuvą, nei važiuoti į kitą Vokietijos kraštą“, – juokėsi J. Vaitkienė.
Kol kas naujoji gimnazijos vadovė nežino, koks bus jos atlyginimas. Sutikusi vadovauti gimnazijai, ji išgirdo labai keistą lietuvių mokytojams klausimą: kiek ji norėtų uždirbti?
„Atsakiau, kad ne mažiau, nei gaudavo ankstesni vadovai. Bet išvažiuoju tikrai ne dėl atlyginimo, nors ir ten mokytojai, kaip ir Lietuvoje, dejuoja dėl atlyginimų“, – juokėsi J. Vaitkienė.
Dvikalbės tradicijos
J. Vaitkienė pasakojo, kad Vasario 16-osios gimnazija yra 75 procentais remiama Heseno žemės, kitus 25 procentus gimnazijos išlaidų dengia Lietuva.
Nuo 1999 metų, kai gimnazijai buvo labai sunkūs laikai, nes trūko lėšų, Vasario 16-osios gimnazija tapo dvikalbe: 100 mokinių yra vokiečiai, ir dar 100 – lietuviai. Mokykloje gali mokytis ne tik emigrantų vaikai, gyvenantys Vokietijoje, bet ir gyvenantys Lietuvoje. Vokiečiams moksleiviams yra galimybė mokytis lietuvių kalbos per fakultatyvus.
„Klasės nedidelės, jauki mokykla, tad ir konkurencija pakankama į ją patekti“, – pasakojo naujoji direktorė.
Vasario 16-osios gimnazija yra privati, priklausanti Vokietijos lietuvių bendruomenei, todėl mokiniams čia mokslas mokamas: 1500 eurų per metus. Bendrabutis kainuoja 410 eurų per mėnesį.
Dalis mokytojų yra lietuviai, dalis – vokiečiai. Dalis lietuvių vaikų, besimokančių Vasario 16-osios gimnazijoje, yra jau kelintos kartos emigrantai, dalis – naujieji emigrantai.
„Vasario 16-osios gimnazija sovietmečiu buvo laisvės salelė, iki dabar mokykloje puoselėjamos bendražmogiškos vertybės, daugiakalbystė. Gyvendami Europoje mes turime pažinti pasaulio įvairovę. Vokiečius moksleivius mokykla taip pat traukia, nes čia jie susiduria su kitos šalies, kitos kultūros vaikais, o tai daug prisideda prie asmenybės formavimosi“, – pasakojo J. Vaitkienė.
Knyga apie Lietuvą – vokiškai
J. Vaitkienė yra vokiečių kalba parašiusi knygą „Stalino saulė“. Joje aprašo savo šeimos istoriją.
„Norėjau papasakoti vokiečiams savo šalies istoriją. Jiems žodis „partizanas“ iki šiol reiškia ką kita, nei mums“, – sakė J. Vaitkienė.
Mokytoja, puikiai mokanti vokiečių kalbą, norėjo, kad vokiečiai geriau pažintų lietuvių tautą, mūsų istoriją, nes Vokietijoje yra labai stipri lietuvių bendruomenė. J. Vaitkienė sako, jog mokslinių straipsnių apie lietuvius vokiškai yra apstu, tačiau eiliniai vokiečiai nelabai skaito tas mokslines publikacijas.
Vasario 16-osios gimnazija, J. Vaitkienės teigimu, iki šiol yra lietuviška sala didelėje Vokietijoje.
„Kai Vokietijoje matai iškeltą Lietuvos vėliavą, tampi didesniu savo šalies patriotu. Labai džiaugiuosi, kai ten sutinku puikiai lietuviškai kalbančių žmonių“, – žino J. Vaitkienė.
Kalbų varžytuvės
J. Vaitkienė Šiaulių universiteto gimnazijoje (anksčiau Šiaulių 18-oji, "Aido" vidurinė mokykla) vokiečių kalbos mokytoja dirbo devyniolika metų.
Būtent šioje mokykloje įgijo mokytojos ekspertės kategoriją. Yra laikoma viena pačių geriausių miesto germanisčių. „Kai esi kalbos specialistas, negali būti geriausias, nes kalba nuolat vystosi“, – šypsosi pedagogė.
Kaip Šiaulių mokyklose vokiečių kalba atsilaiko prieš anglų kalbą?
Būtent Šiaulių universiteto gimnazijoje buvo sustiprintas vokiečių kalbos mokymas. Keliolika metų gimnazija bendradarbiauja su Šiaurės Vestfalijos Medebacho gimnazija. „Tai labai skatino mokinius rinktis mūsų mokykloje vokiečių kalbą. Yra labai daug mano mokinių, kurie susiejo savo profesiją su vokiečių kalba, Vokietija“, – pasakojo J. Vaitkienė.
Mokytoja sako, kad pasaulis keičiasi: XVIII amžiuje be vokiečių kalbos karjera nebuvo įsivaizduojama, dabar neįsivaizduojama be anglų kalbos.
„Vokiečių kalbos reikšmė Lietuvoje mažėjo ir tebemažėja dėl kalbinės politikos. Keista, kad mūsų mokyklose vaikams užtenka išlaikyti vieną užsienio kalbos egzaminą, pasirinkti vieną užsienio kalbą. Manyčiau, dėl to Lietuvoje nėra įgyvendinta Europos daugiakalbystės programa. Tai laikau Lietuvos klaida. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse mokiniai kalba keturiomis užsienio kalbomis ir tai rodo, kad mokinių gebėjimai yra aukšti, kalbų mokėjimas turi reikšmės ir protiniams mokinių gebėjimams vystyti. Kalbos turi labai didelę reikšmę asmenybės vystymuisi. Tai ir kultūra, ir istorija, ir pažinimas“, – įsitikinusi J. Vaitkienė.
Mokytoja mano, kad Lietuvos mokyklose turėtų būti dėstoma gimtoji kalba, plius dar dvi užsienio kalbos.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PASAULIS: Naujoji Vokietijos Vasario 16-osios gimnazijos direktorė Janina Vaitkienė sako, kad jos negąsdina atstumai nuo namų Šiauliuose iki darbo Vokietijoje, nes pasaulis yra labai sumažėjęs, kai esame Europos šeimoje.
SĖKMĖ: Šiaulių universiteto gimnazijos vokiečių kalbos mokytoja ekspertė Janina Vaitkienė laimėjo konkursą ir išvyksta į Vokietiją dirbti Vasario 16-osios gimnazijos diretore.
ISTORIJA IR DABARTIS
Vasario 16-osios gimnazija (vok. Privates Litauisches Gymnasium) , įsikūrusi Vokietijoje, Hiutenfeldo miestelyje, Vokietijos valstybės pripažinta lietuviška gimnazija, vienintelė tokio pobūdžio lietuviška mokykla Vakarų pasaulyje. Vasario 16-osios gimnazija – dvikalbė mokykla, kuriai 1999 metais buvo suteiktas valstybės pripažintos, privačios gimnazijos statusas.
Vasario 16-osios gimnazijos tikslas – suteikti Vakarų Europoje gyvenantiems lietuvių kilmės vaikams sąlygas išsaugoti lietuvišką tapatybę, auklėti juos krikščioniška ir europietiška dvasia, puoselėti lietuvių kalbą ir tradicijas bei garsinti Lietuvos vardą Vokietijoje ir Europoje.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, daugiau kaip 65 000 lietuvių pasitraukus į Vakarų Vokietiją, čia pradedama vystyti plati kultūrinė veikla, leidžiami laikraščiai ir knygos, steigiamos mokyklos, Pabaltiečių universitetas. Gimnazija įsteigta 1950 metais, kai tuometinė Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) valdyba nutaria įsteigti vieną gimnaziją su bendrabučiu. Diepholz miesto kareivinėse atidaroma gimnazija, jai 1951 metais suteikiamas Vasario 16-osios vardas.
1954 metais Tėvo Alfonso Bernatonio iniciatyva gimnazija perkeliama į Hiutenfeldą, kuriame VLB įsigijo 5 hektarų sklypą su Renhofo pilimi. Didelės pasaulio lietuvių paramos sulaukusi gimnazija remontuojama, pilis pritaikoma klasėms ir bendrabučiui. Laikui bėgant pastatomas klasių ir administracijos pastatas, 1972 ir 1987 metais – mergaičių ir berniukų bendrabučiai.
1999 metais gimnazijai suteikiamas Vokietijos valstybės pripažintos gimnazijos statusas, 2010 metais – Vokietijos Hesseno žemės švietimo ministerijos gabių vaikų ugdymo sertifikatas.
Vasario 16-osios gimnazijos inf.
Roberto Dačkaus (ELTA) nuotr.
VIEŠNAGĖ: Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, federalinės kanclerės Angelos Merkel kvietimu išvykusi darbo vizito į Vokietiją, pernai lankėsi lietuviškoje Vasario 16-osios gimnazijoje Hiutenfelde.
