Naujausios
V. Blinkevičiūtė: „Pensijų nereikėjo mažinti“
Europarlamentarė kraštietė Vilija Blinkevičiūtė yra Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto narė. „Šiaulių kraštui“ ji kalba apie Briuselyje priimamus sprendimus ir šalies aktualijas socialinėje srityje.
Danutė RAČKAUSKAITĖ
redakcija@skrastas.lt
Jaunimo užimtumui – prioritetas
– Kokie sprendimai yra priiminėjami Europos Parlamente (EP), kokios įtakos jie turės Lietuvos žmonėms?
– Pirmininkaujant Lietuvai EP buvo priimtas labai svarbus visoms 28 ES valstybėms ir jų piliečiams dokumentas – 2014–2020 metų ES biudžetas. Jis didžiulis – 960 milijardų eurų.
Socialdemokratų frakcija pasiekė, kad jis būtų labiau socialiai orientuotas. Įtikinome, kad būtina reaguoti į pokyčius ir peržiūrėti biudžetą septynmečio viduryje – 2016 metais.
– Į ką orientuojamasi socialinėje srityje?
– Pirmiausia – į jaunų žmonių užimtumą. Graikijoje, Ispanijoje kas antras jaunas žmogus neturi darbo, Lietuvoje – 22–23 procentai. Tai didelė problema ir ji tiesiogiai susijusi su emigracijos problema.
6 milijardus eurų numatėme jaunų žmonių užimtumui didinti, jiems pasirengti įsilieti į darbo rinką. Tai reiškia, kad bus sudaromos galimybės per 4 mėnesius po mokslų baigimo įsidarbinti. Jeigu nepavyksta – aiškintis, kodėl nepavyko.
Siekiame, kad jaunas žmogus būtų laikomas ne iki 25 metų, o iki 30 metų, nes reikia laiko profesijai įgyti.
Svarbus jaunimui fondas – „Erasmus plius“ programa. Jai skiriama 17 milijardų eurų. Tai 40 procentų daugiau, nei praeitą laikotarpį. Tai investicija į švietimą, mokslą ir į sportą, kurio anksčiau programoje nebuvo.
Mūsų komitetas teikė parlamentui nuomonę šiuo klausimu. Aš buvau pranešėja, žinau, kaip šią studijų mainų programą vertina jaunimas. Lietuvoje apie 22 tūkstančiai jaunų žmonių ja yra pasinaudoję.
Investicijos – į protus
– Ko gali tikėtis kitos socialinės grupės?
– Mūsų komiteto nariai, Socialdemokratų frakcijos nariai kovojame, kad didėtų Sanglaudos fondo dalis, tenkanti Socialiniam fondui. Pavyko iškovoti per 23 procentus – apie 75 milijardus eurų.
Tai investicijos – ne į betoną, o į protus. Žmogaus pasirengimą darbo rinkai, kvalifikacijos kėlimą.
Greitai besikeičiančiame pasaulyje, reikia sudaryti sąlygas žmogui dirbti, užsidirbti, išlaikyti savo šeimą. Ypač tiems, kurie ilgą laiką yra netekę darbo, neigaliesiems, kuriems reikia pritaikyti darbo vietas ir padėti įsidarbinti, moterims, kurios augina vaikus ir grįžta į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų, priešpensinio amžiaus žmonėms, kuriems labai sunku įsidarbinti.
Pagalbos skurdžiai gyvenantiems fondui EK planuoja 2,5 milijardo eurų, prašome 3,5 milijardo.
Lietuvoje šio fondo paramą gauna apie 300 tūkstančių žmonių. Parama bus teikiama ne tik maisto produktais. Lėšas bus galima skirti šeimoms paruošti vaikus į mokyklą.
Mūsų Vyriausybės, Seimo ir kitų institucijų dabar laukia didelis darbas – reikės parengti atitinkamas programas ir teisingai lėšas panaudoti.
– Ar sugebame ES paramą panaudoti?
– Vienareikšmiai – taip. Mūsų žmonės yra labai atsakingi ir gabūs. Bet neretai perdaug savimi nepasitikime.
Štai estai – visada sugeba parodyti, kad pas juos viskas geriausia.
Nesakau, kad nepadarome klaidų. Bet bendras vaizdas dėl paramos lėšų panaudojimo yra geras. O jų kasmet ateina po 5 milijardus litų – tai didžiulės lėšos.
Požiūris į neigaliuosius
– Gruodžio 3-ąją minime Tarptautinę neįgaliųjų dieną, Ar pakankamai dėmesio skiriama neįgaliųjų integracijai , ar keičiasi požiūris į neįgaliuosius?
– Požiūris į neįgaliuosius jau yra pasikeitęs. Štai, visuomenės nuomonės tyrimuose žmonės atsako, jog neįgaliesiems reikia paramos, reikia jų neužmiršti, sudaryti lygias galimybes.
O realybė – tai jau kitas klausimas.
Vilniuje vyko susitikimas su Lietuvos neįgaliųjų organizacijų forumo atstovais. Bet jų išklausyti į tą iš anksto kviestą susitikimą iš 12 mūsų europarlamentarų atėjome tik du.
Lėšų ir gerais, ir blogais laikais viskam neužteko ir neužteks, todėl reikia išskirti prioritetus. O prioritetams lėšų, politinės valios ir galimybių turėtų visada užtekti.
„Pensijų nereikėjo mažinti“
– Po Konstitucinio Teismo sprendimo suskubta atkurti algas teisėjams, valdininkams, bet ne sumažintas senatvės ar neįgalumo pensijas.
– Labai gerai suprantu žmonių pasipiktinimą. Lietuva vienintelė iš ES valstybių per krizę mažino senatvės, neįgalumo pensijas. Esu sakiusi ir dabar sakau, kad pensijų nereikėjo mažinti.
Tie gąsdinimai, jog esą būtų atsitikę kaip Graikijoje, buvo niekuo nepagrįsti.
Negalima nė lyginti graiko ir lietuvio pensijos. Graikijoje vidutinė pensija – 5500 litų, o lietuvio – apie 800 litų. Graikai tik po ES spaudimo šiaip ne taip sumažino 10 procentų pensijas, kurios didesnės nei 4000 litų.
Lietuvoje giriamasi suvaldyta krize, bet tai buvo daroma sunkiausiai gyvenančių žmonių sąskaita. Vien pensijų buvo nurėžta už milijardą litų.
Nenorėjome, kaip latviai imti Tarptautinio valiutos fondo paskolos. Buvome „savarankiški“ ir skolinomės iš komercinių bankų tris kartus brangiau. Ekonomistai yra paskaičiavę, jog taip pralošėme pusę milijardo litų.
Bedarbio pašalpas per krizę mažinome, o estai jas didino. Jų premjeras aiškino, kad tai būtina, jog žmonės neemigruotų. Tuo tarpu pas mus aiškinta, jog neverta į bedarbius investuoti, nes jie išvažiuos – ir išvažiavo.
Kas priklauso pensininkams, turi būti grąžinta – tai nekvestionuojamas dalykas, dėl to ir KT pasisakė.
Seimas jau priėmė nutarimą dėl sumažintų pensijų kompensavimo nuo 2014 metų liepos 1 dienos per trejus metus.
Esu įsitikinusi, jog socialdemokratai su koalicijos partnerais kompensuos pensijas. Panašiai jau yra buvę – kai dešinieji pažadėjo indėlius kompensuoti, juos kompensavo socialdemokratai.
Tai pabrėžiu, jog žmonės tikėtų, kad tai padarysime, nors nebus lengva.
Socialdemokratai turės savo kandidatą
– Esate dalyvavusi Prezidento rinkimuose, ar dar kartą bandysite?
– Socialdemokratų partija tikrai turės savo kandidatą į Prezidentus. Skyriai yra pasiūlę ne vieną kandidatūrą, tarp jų ir mano. Bet šiuo metu save matau Europos Parlamente. Jeigu ir partijos sprendimas toks bus, norėčiau dalyvauti EP rinkimuose.
– Ar dažnai parvažiuojate į gimtąją Linkuvą?
– Man atrodo, kad dažnai parvažiuoju. Bet mano mamai atrodo, kad ne dažnai. Mano nuomone, kraštas ir jo žmonės keičiasi į gerąją pusę. Bet mums labai dar trūksta pasitikėjimo savimi. Nesugebame nuveiktais darbais didžiuotis.
Aišku,dar daug ko reikia pasiekti. Skandinavijos šalyse į kraują yra įaugę ir mokesčius valstybei mokėti, ir žmogaus teises gerbti, ir pasirūpinti neįgaliu ar senyvu žmogumi, ligoniu, šeima, auginančia vaikus. Bet pas juos tai klostėsi šimtmečiais, o mes savo valstybę iš naujo kuriame tik 23 metus.
Jono TAMULIO nuotr.
NUOSTATA: Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė, parlamentaras Edvardas Žakaris įsitikinę: „Pensijų nereikėjo mažinti, bet socialdemokratai su koalicijos partneriais ras lėšų joms grąžinti.“
