Užsimojo naikinti traukinių maršrutus: rajonai šokiruoti ir vadina nesąmone

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Į Šiaulius rytą atvyko pilnutėlis traukinys, bet rajonų savivaldybėms sakoma: duokite pinigų – traukinys važiuos, neduosite – nevažiuos.
AB „Lietuvos geležinkeliams“ matyt nebereikia keliauninkų iš Šiaurės Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų. Radviliškio, Šiaulių, Akmenės rajonų savivaldybės šokiruotos keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ perspėjimų, kad gali naikinti dalį traukinių maršrutų, jeigu savivaldybės jų nesubsidijuos. Maršrutų pertvarka rengiama dešimtmečiui – 2023–2032 m.
Greičiausiai išnyktų maršrutas Radviliškis–Šiauliai.

Prašoma prisidėti... už kilometrus

Susisiekimo ministerija spalį išplatintame pranešime žiniasklaidai paviešino, kad kartu su Rokiškio, Radviliškio, Šiaulių, Akmenės, Mažeikių ir Panevėžio savivaldybėmis aptarė vietinio susisiekimo geležinkeliais organizavimo klausimus.

Savivaldybėms nusprendus neprisidėti prie nuostolių kompensavimo, vietoj šiuo metu egzistuojančių kelių besidubliuojančių maršrutų siūloma, kad keleiviai galėtų būti vežami vienu nauju maršrutu Mažeikiai–Panevėžys.

Šis maršrutas, teigiama pranešime, padengtų didžiąją dalį kelionių geležinkelių transportu Šiaurės Lietuvoje poreikio, tačiau diskutuojant apie tai esą neturėtų būti užmiršti ir savivaldybių gyventojų lūkesčiai bei paslaugų poreikis jas gauti laiku.

„Be to, ir toliau išliktų dabartiniai traukinių maršrutai Vilnius–Šiauliai, Vilnius–Klaipėda, Kaunas–Šiauliai, kuriais kursuodami traukiniai kelis kartus per dieną stoja Šiauliuose ir Radviliškyje“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad daug maršrutų nuostolingi, ir pasiūlė mums dengti nuostolius už rajono teritorijoje nuvažiuotus kilometrus, bet ir teisiniai momentai yra neaiškūs, ir logikos mažai, – sakė „Šiaulių kraštui“ Česlovas Greičius, Šiaulių rajono vicemeras. – Ar mes turėtume dengti mažeikiškio kelionę į Vilnių už važiavimą traukiniu Šiaulių rajono teritorijoje? Prašėme, kad mums pateiktų keleivių srautų analizę. Atvirai kalbant, nejaučiame pulso, kiek traukinių maršrutai mūsų žmonėms reikalingi. Autobusų žinome, o traukinių – ne. Bet tos analizės taip ir nepateikė, tik rašo raštus.“

Vicemeras akcentavo, jog toks maršrutas Šiauliai–Radviliškis, tikrai reikalingas.

„Tai tikrai žinome. Žmonės šiuo traukiniu į darbą važiuoja ir iš mūsų rajono. Šilėnų gyventojai nuo seno yra pamėgę traukiniu iki Šiaulių važiuoti, – teigė Č. Greičius. – Bet mums sako, duokite pinigų arba uždarome maršrutą.“

Ne į pramogas radviliškiečiai važinėja

Radviliškio rajono meras Vytautas Simelis „Šiaulių kraštui“ sakė, jog gavo raštą, kuriame teigiama, kad rajonas turi padengti 227 tūkstančių eurų nuostolius keturiuose maršrutuose. Kitaip nuo 2023 metų sausio 1 dienos bus stabdomi daug stotelių apimantys tokie maršrutai, kaip, pavyzdžiui, Radviliškis–Šiauliai, Rokiškis–Šiauliai, Mažeikiai–Šiauliai–Radviliškis.

„Ne tokius raštus turi siuntinėti, o tartis su savivaldybėmis, bet tik dabar derybų stadija pradedama, – teigė meras. – „Lietuvos geležinkeliai“ – valstybės įmonė, tai gal valstybė turi daugiau prisidėti? Kalbama apie dėmesį regionams, o susisiekimą regionuose ir tarp regionų mažina.“

„Mums ypač aštrus yra maršruto Radviliškis–Šiauliai klausimas. Bet įdomu, kad nuostolius prašo dengti tik Radviliškio rajono ir Šiaulių rajono savivaldybes, o Šiauliai nė nenurodomi, kad turėtų prisidėti, nors žmonės į Šiaulius važinėja dirbti. Atsiųstuose reikalavimuose ir skaičiavimuose logikos nelabai daug“, – pabrėžia ir Radviliškio rajono meras.

Jo nuomone, žadamas naujas maršrutas Panevėžys–Mažeikiai neatstos naikinamų maršrutų.

„Kuo ilgesnis maršrutas, tuo rečiau traukiniai juo važiuoja, tuo sunkiau žmonėms prisitaikyti, – teigia V. Simelis. – Žmonės trumpaisiais maršrutais į darbą ir iš darbo važiuoja, o ne į svečius pramogauti ar pas giminaičius.“

Šiaulių miesto savivaldybė, iš tiesų, jokio rašto dėl maršrutų pertvarkos ar prašymo juos subsidijuoti negavo. Miesto Savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis „Šiaulių kraštui“ stebėjosi, kodėl savivaldybės tai turėtų daryti, kai valstybė subsidijuoja keleivių vežimą geležinkeliu?

„Maršrutas prasideda Vilniuje ir baigiasi Klaipėdoje, šiuo atveju Radviliškis, Šiauliai, Šiaulių rajonas yra tik tranzitinės savivaldybės. Kodėl turėtume prisiimti atsakomybę už geležinkelių veiklą? – svarstė A. Bartulis. – Dabar rado kraštinį – savivaldybes, duodate pinigų – vežame, neduodate – nevežame.“

Įžvelgia regionų smukdymą

Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas į „LTG Link“ prašymus reaguoja vienareikšmiai: „Nesąmonė“.

„Keleivių vežimas traukiniais – valstybės funkcija. Tai ne savivaldybių funkcija. Pagal įstatymą mes nė negalėtume tokių nuostolių kompensuoti, – pabrėžia V. Mitrofanovas. – Susigalvojo ir prašo – visiškas absurdas. Mes net tarpmiesčio autobusų maršrutų negalime subsidijuoti – tik vietinius.“

Jis piktinasi, kad daromi įvairiausi „optimizavimai“ tik tolina viešąsias paslaugas nuo žmonių, o šiuo atveju mažina ir taip menką rajono žmonių mobilumą.

„Lietuvos geležinkeliams krovinių pervežimas juk yra pelningas. Iš vieno politiko girdėjau, kad premjerė klausė, kiek duosite dividendų iš krovinių vežimo? Išgirdo, jog 40 milijonų eurų. Tai iš jų ir kompensuokite keleivių vežimą. Juk reikia, kad žmonės regionuose pasiektų darbo vietas, nuvažiuotų pas gydytojus. Bet pas mus sisteminis požiūris – nulinis. Vilnius, Kaunas – svarbu, ten maršrutais rūpinamasi, o jūs, kaimiečiai, gyvenkite, kaip išmanote.“

V. Mitrofanovas ironiškai palygina, jog rūpestis regionų plėtra, apie kurią nuolat kalbama, jam primena trijų beždžionėlių paveikslėlį: „Viena, užrištomis akimis, nieko nemato, kita, užsidengusi ausis, nieko negirdi, tik visų trijų burnos atvertos – rėkia. Rėkiame, kad rūpinamės regionų plėtra, tik regionų nei matome, nei girdime.“

„Traukinių maršrutų mažinimas, tai regiono smukdymas“, – įsitikinęs Akmenės rajono meras.

Ką teigia „LTG Link“

Į „Šiaulių krašto“ klausimus apie maršrutų pertvarkas atsakė bendrovei „LTG Link“ atstovaujanti Kotryna Dzikaraitė, AB „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos partnerė:

– Kiek traukinių maršrutų, susijusių su Šiaulių miestu, Radviliškio, Šiaulių ir Akmenės rajonais, numatomi naikinti ir kodėl?

– Kvietimas į trišalę diskusiją buvo išsiųstas Rokiškio, Radviliškio, Šiaulių, Akmenės, Mažeikių, Panevėžio, Klaipėdos ir Šilutės savivaldybėms, kurių teritorijose tęsiasi maršrutai Klaipėda – Šilutė, Radviliškis – Mažeikiai, Šiauliai – Mažeikiai, Šiauliai – Rokiškis, Šiauliai – Panevėžys ir Radviliškis – Šiauliai. Šiuo metu aktyviai ieškome galimybių susidariusiai situacijai spręsti: organizuojami trišaliai susitikimai su minėtomis savivaldybėmis.

Maršrutų finansavimas yra vertinamas pagal LRV numatytus kriterijus. Kitaip tariant, vertinamas ne tik maršrutų pelningumas, bet ir kiti kompleksiniai kriterijai: gyventojų, keleivių, viešųjų paslaugų tiekimo vietų skaičius, kiti įvairūs socialiniai kriterijai.

– Ar iš tiesų naikinamus maršrutus ketinama pakeisti vienu maršrutu Panevėžys–Mažeikiai?

– Galimi sprendimai svarstomi, o šiuo metu visi vykdomi maršrutai yra tęsiami. Ateityje „LTG Link“ turėtų vykdyti tuos maršrutus, kurie bus įtraukti į viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu vietiniais maršrutais paslaugų sutartį 2023–2032 metų laikotarpiui. Šią sutartį su Susisiekimo ministerija bendrovė „LTG Link“ tikisi pasirašyti šiemet.

Nors keleivių srautai nuosekliai auga, o keleivių skaičius grįžo į priešpandeminį laikotarpį, dalyje maršrutų keleivių srautai neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) nustatytų minimalių kriterijų finansuojant subsidijos pagrindu bendrovės patirtus nuostolius.

Susisiekimo ministerija „ieško būdų“

Iš Susisiekimo ministerijos „Šiaulių kraštas“ gavo tokį oficialų atsakymą:

– Susisiekimo ministerija ieško būdų, kaip išlaikyti šiuo metu esamus traukinių maršrutus Šiaurės Lietuvoje: jau inicijavome diskusijas su savivaldybėmis ir „LTG Link“ dėl traukinių maršrutų ir tvarkaraščių, prašome didesnio valstybės finansavimo geležinkeliams.

Mūsų tikslas – populiarinti geležinkelius kaip „žalią“, saugų ir patogų viešąjį transportą, kartu kuo labiau atliepiant kiekvieno regiono ypatumus ir poreikius. Tam reikia ir savivaldybių pastangų: derinti traukinių ir vietinio viešojo transporto maršrutus, organizuoti „statyk ir važiuok“ aikšteles kuo arčiau traukinių stočių ar imtis kitų priemonių, skatinančių kuo daugiau regiono gyventojų rinktis keliones traukiniais.Taip pat svarbus finansinis indėlis, nes Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, keleivių vežimas viešuoju transportu yra subsidijuojamas. Pastaraisiais metais Lietuvoje valstybės kompensacija maršrutų nuostoliams padengti priartėjo prie 40 mln. eurų per metus. Galimybė savivaldybėms prisidėti prie viešojo susisiekimo finansavimo yra numatyta Geležinkelių transporto kodekse.