Naujausios
Užsitęsęs ir pabrangęs procesas
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis bandė paneigti informaciją, kad Administracija, nesėkmingai vykdžiusi Šiaulių arenos koncesijos konkursą, padarė nuostolių miesto biudžetui.
Administracijos vadovas priminė, kad dar 2018 metais Savivaldybės iniciatyva buvo pakeista koncesijos sutartis su dabartiniu arenos valdytoju VšĮ „Pramogų sala“. Iš sutarties buvo išbraukta galimybė ją pratęsti be konkurso dar 10 metų.
2020 metais Administracija ėmė ruoštis naujam koncesijos konkursui. 2021 metų pradžioje Savivaldybė jau turėjo pasirengusi veiksmų planą, pagal kurį nauja koncesijos sutartis turėjo būti pasirašyta dar 2022 metų gegužę.
Praėjusių metų pradžioje paskelbus koncesininko atrankos viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Šiaulių miesto Aukštabalio multifunkcinio komplekso valdymo modelio įgyvendinimas“, trumpiau tariant Šiaulių arenos koncesijos, konkursą buvo gautos keturios potencialių dalyvių paraiškos. Komisija tris paraiškas atmetė, kaip neatitinkančias konkurso sąlygų, palikdama vieną dalyvį.
Nesutikdama su koncesijos konkurso komisijos sprendimu atmesti UAB „Sarlita“ paraišką, kaip neatitinkančią konkurso sąlygų, įmonė pateikė komisijai pretenziją. Į ją atsižvelgta nebuvo, tad bendrovė kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą. Balandžio mėnesį įmonės prašymu teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė Savivaldybei vykdyti konkursą, kol nebus išnagrinėtas pagrindinis ieškinys.
Savivaldybės skelbtas konkursas įstrigo 8 mėnesiams. Savivaldybės administracija pralaimėjo tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinį teismą. Tai jai kainavo apie 20 tūkstančių eurų. Konkurso komisijai teko pripažinti, kad UAB „Sarlita“ atitinka konkurso sąlygas ir grąžinti ją į konkursą.
Dviem konkurso dalyviams buvo pasiūlyta iki praėjusių metų gruodžio 14 dienos pateikti išsamius pasiūlymus, tačiau gruodžio 12 dieną baigėsi koncesijos sutartis su „Pramogų sala“. Šiaulių miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą pratęsti šią sutartį dar pusmečiui – iki šių metų birželio 30 dienos. Taip esą užtikrinta, kad „Šiaulių arenos“ veikla nesustos. Tačiau toks sprendimas reiškė, kad dar pusmetį Savivaldybė mokės koncesijos mokestį „Pramogų salai“ (per pusmetį – apie 100 tūkstančių eurų), nors pagal naujas konkurso sąlygas tokio mokesčio Savivaldybė ne tik nebemokėtų, bet net gali tikėtis jo iš koncesininko.
Administracijos vadovas aiškino, kad dėl ginčų teisme nukrypus nuo koncesijos konkurso grafiko, 2022 metų gruodį miesto Savivaldybės taryba pratęsė dabartinės koncesijos sutarties galiojimą ir taip kompensavo teismuose prarastą laiką. A. Bartulis pripažino, kad buvo svarstomas ir kitas variantas – pasibaigus koncesijai areną, kol baigsis naujasis konkursas, perduoti valdyti kuriai nors biudžetinei įstaigai. Tada koncesijos mokesčio mokėti nebūtų reikėję. Tačiau pasirinktas brangesnis variantas, nes tikėtasi „kokybiškesnės paslaugos“. Pasak vadovo, tai buvo politinis sprendimas.
Kaltę verčia teismams ir VPT
Administracijos direktorius A. Bartulis sakė neprisiimąs atsakomybės už nesėkmingą koncesijos konkursą. Jis šią atsakomybę perkelia teismams ir Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT), kuri neva netinkamai konsultavo Savivaldybę, o teismų metu savo poziciją pakeitė.
Viešųjų pirkimų tarnyba kiek anksčiau komentavo, kad teikė bendro pobūdžio konsultaciją tik pagal jai Savivaldybės atstovų paklausime nurodytas teisines ir faktines aplinkybes – nebuvo įvardyta nei konkreti įmonė, nei konkurso numeris ar pavadinimas. Savivaldybės administracija sprendimą priėmė ne išimtinai pagal VPT suteiktą konsultaciją, o savarankiškai, nes iš teiktų VPT atsakymų į penkis klausimus, trimis net nesivadovavo priimdama ginčijamą sprendimą.
VTP aiškino, kad teismuose pradėjus kalbėti apie konkrečią situaciją, paaiškėjo, kad ji kiek kitokia, nei įvardijo Savivaldybė savo paklausime.
Draudimas padengė teismo išlaidas
A. Bartulis spaudos konferencijoje pranešė, kad dėl Savivaldybės tarnautojų sprendimų, kurie sukėlė išlaidas miesto biudžetui, buvo kreiptasi į draudimo įmonę – „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje. Jau nuo 2017 metų Savivaldybės tarnautojai yra apdrausti civilinės atsakomybės draudimu. Draudimas dengia žalą, jei tarnautojų veiksmai buvo atlikti ne dėl tyčios ar nesąžiningumo.
Direktorius aiškino, kad į draudimo kompaniją kreipėsi po pirmojo teismo, todėl draudimas padengė ne visą sumą. Praėjusią savaitę gavo sprendimą, kad draudimo kompanija kompensuos 18,1 tūkstančio eurų. Pirmojo teismo metu patirtas per 2,3 tūkstančio eurų išlaidas draudimas nekompensuos. Į šias sumas įeina tiek Savivaldybės teisinės išlaidos, tiek jai priteistos UAB „Sarlita“ advokatų teisinio atstovavimo išlaidos.
„Mes turime instrumentą. Ir aš visada ginsiu mūsų įstaigos darbuotojus per šį draudimo mechanizmą. Mes neturime galimybių, kaip kitaip valdyti tas rizikas. Jeigu centrinės valdžios institucijos ir pagaliau teismai priima tokius sprendimus, kokius jie priima, aš negaliu nukreipti regresą (pinigų išieškojimą – aut. past.) į savo darbuotojus, nes praktiškai būtų paralyžiuotas įstaigos darbas. Visos komisijos, visi darbuotojai bijotų priimti sprendimus, kad nereikėtų po to už tuos sprendimus atsakyti“, – aiškino Administracijos direktorius.
Jis papildė, kad yra draudžiama teisingo sprendimo priėmimo rizika. Kiekvienas komisijos narys, keldamas ranką, yra įsitikinęs, kad priima teisingą sprendimą. O ta rizika yra draudžiama. A. Bartulis aiškino, kad ir šiandien yra įsitikinęs, jog komisijos sprendimai buvo geri, nors du teismai pasisakė kitaip.
Pagal minėtą sutartį numatyta draudimo suma vienam draudžiamam įvykiui ir visam laikotarpiui yra 50 tūkstančių eurų. Tačiau kasmetinės draudimo įmokos yra mokamos iš miesto biudžeto. 2022 metais draudimo kompanijai už Savivaldybės administracijos darbuotojų draudimą sumokėta beveik 6 tūkstančiai eurų – trečdalis Savivaldybei skirtos kompensacijos.
Naujasis arenos valdytojas paaiškės balandį
A. Bartulis neatskleidė, kiek galutinių pasiūlymų koncesijos konkursui pateikta, nes dar vyksta konkursinės procedūros. Iki vasario vidurio dar vyks derybos dėl galutinių sąlygų. Kovą sutartis būtų derinama su Finansų ministerija, o balandį jau būtų galima pasirašyti naują koncesijos sutartį ir perduoti konkurso laimėtojui valdyti areną penkeriems metams.
UAB „Sarlita“ vadovas Renatas Načajus patvirtino, kad išsamų pasiūlymą konkurso komisijai pateikė ir yra pakviesti į derybas.
