Naujausios
Padėkos simbolis – obuolys
„Labai gražus renginys. Puiki išvyka, – apie apdovanojimų ceremoniją pasakoja Liveta Anglickienė. – Labai nustebino, kad kolegės apdovanojimui pasiūlė būtent mane, tik antri metai dirbančią ir tik pavaduojančią motinystės atostogų išėjusią specialistę. Bet dėl to labai smagu. Smagiau, kai įvertina, o ne kai nuvertina. Daugiau tokios progos gali ir nepasitaikyti per visą gyvenimą.“
Kaip informavo Kelmės rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Nekrašė, Metų specialistai renkami ir pagerbiami nuo 2016 metų. Apdovanojami žmonės savo darbais ir iniciatyvomis reikšmingai prisidėję prie visuomenės sveikatos stiprinimo ir gerovės. Jiems įteikiamos padėkos ir obuolio statulėlė, simbolizuojanti jų darbo vaisių
Liveta Anglickienė vykdo sveikatos priežiūrą Kelmės J. Graičiūno ir Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijose bei Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos Vaiguvos Vlado Šimkaus skyriuje.
„Nors Liveta – jauniausia visuomenės sveikatos biuro specialistė ir dirba tik metus, bet seniau dirbančioms kolegėms nenusileidžia atkaklumu, konkretumu, pareigingumu, kūrybiškumu, – darbuotoją apibūdina L. Nekrašė. – Tai labai motyvuota specialistė. Moka rasti bendrą kalbą su kolegomis, mokyklų, kuriose dirba, mokytojais, mokiniais ir jų tėvais.
Nors darbas – ne iš lengvųjų, ypač, kai tenka važinėti per tris mokyklas, specialistė niekuomet nesiskundžia. Atvirkščiai – visuomet pasiruošusi padėti kolegėms, dalyvauti ne tik sveikatinimo, bet ir bendruomenių bei kultūros renginiuose.
Ji – kraujo donorė. Savo pavyzdžiu užkrečia ir gimnazistus. Lydi juos į donorystės akcijas.“
Nepaliko Kelmės
„Norėjau darbo, susijusio su medicina, – apie savo pasirinkimą pasakoja Liveta. – Todėl pasirinkau Šiaulių kolegiją. Sveikatos priežiūros fakultete studijavau burnos higieną. Gavusi diplomą, žinias dar gilinau Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Visuomenės sveikatos bakalauro studijose.“
Taip jau nutiko, kad Kelmėje gimusi ir augusi, čia baigusi J. Graičiūno gimnaziją, Liveta ir darbuotis bei gyventi grįžo gimtinėn.
Kai studijavo burnos higieną, kiekvienais studijų metais tekdavo atlikti praktiką. O kur geriau praktikuotis, jei ne šalia namų? Praktikai grįždavo į Kelmę, patirties sėmėsi Pirminės sveikatos priežiūros centro Odontologijos kabinete. Baigiant studijas, tame pačiame kabintete pasiūlė ir darbą.
O po studijų Vilniaus universitete norėjosi išnaudoti naująją specialybę. Pavyko gauti darbo Visuomenės sveikatos biure.
„Nenorėjau palikti Kelmės. Čia viskas lengvai pasiekiama. Bent jau iš matymo pažįstami visi žmonės. Be to, miestas – išskirtinis. Labai gražiai tvarkomas. Garsėja savo paveikslų galerija po atviru dangumi. Čia gyvena daug kūrybingų, talentingų žmonių.
Be to, būtent Kelmėje darbą turi ir mano vyras Gintaras. Užvenčio seniūnijoje gyvena mano vienintelė dar gyva močiutė. Mama dirba užsienyje. Brolis gyvena Stokholme. Tik tėtis ir aš likome Kelmėje, – gyvenimo gimtajame mieste privalumais dalijasi jauna moteris.
Mokiniams galimybė išsipasakoti
O kaip buvusiai burnos higienistei patinka naujasis darbas? Liveta aiškina į kiekvieną darbą žiūrinti kaip į darbą. Patiko rūpintis ir pacientų burnos higiena. Tačiau nusprendė išbandyti prevencinį darbą. Jis pareikalauja daugiau kūrybiškumo. Iš pradžių kildavo nemažai klausimų. Juk baigęs studijas supranti tik teorinę dalyko pusę. Kai pradedi dirbti praktiškai, ne iš karto viskas aišku.
“ Į naujas vėžes nesunkiai įvažiavau tik biuro direktorės ir kolegių dėka, – pasakoja specialistė. – Labai geranoriškas kolektyvas. Nuo pirmos darbo dienos supratau, jog neturiu bijoti klausti. Tik klausdama išsiaiškinsiu ir suprasiu.“
Pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais Liveta dirba Kelmės J. Graičiūno gimnazijoje, antradieniais ir ketvirtadieniais – Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijoje. Keletą kartų per mėnesį tomis dienomis, kai turėtų dirbti Kelmėje, važiuoja į Vaiguvą.
Darbas šiek tiek panašus į gydytojo, šiek tiek – į švietėjo. Sveikatos specialistė priima mokinius, kai jiems suskausta galvą, patiria traumą ar šiaip pasijunta blogai. Jos misija susisiekti su mokinio tėvais, kad šie pasiimtų vaiką ir kreiptųsi konsultacijai į gydytoją.
Tačiau didžiąją Livetos kaip ir kitų visuomenės sveiktos specialisčių darbo dalį užima prevencinis darbas, skatinimas gyventi sveikai. Tam pasitarnauja paskaitėlės arba pokalbiai, integruoti į gyvenimo įgūdžių pamokas arba klasės valandėles.
„Žinias reikia pateikti labai kūrybiškai, kad sudomintum mokinius, – savo darbo subtilybėmis dalijasi Liveta. – Teorija jiems nelabai įdomu. Geriausia žinias pateikti per praktines situacijas. Per atvirą, nuoširdų pokalbį. Tuomet mokiniai atsiveria. Pripažįsta, jog kartais nesveikai maitinasi, per mažai juda, per daug laiko praleidžia prie telefonų ir kompiuterių.“
Mokiniai, specialistės teigimu, mėgsta sveikatos pamokas. Jos – lengvesnės, Nėra atsiskaitymų. Be to, tai galimybė išsikalbėti, išsipasakoti.
Daugėja dėmesio sveikai gyvensenai
„Mokinių požiūris į sveiką gyvenseną atsinešamas iš šeimos. Tačiau pastaruoju metu daugėja šeimų, besirūpinančių sveika gyvensena ir mokančių sveikai gyventi vaikus“, – džiaugiasi sveikatos specialistė.
Tai rodo, jog tėvai aktyviau savo atžalas veda pas gydytojus profilaktiniams patikrinimams, mokyklai teikia gydytojo pažymas apie bendrą vaiko sveikatos būklę, regėjimą, dantis.
Livetos teigimu, problemų esama. Vienos iš dažniausių – nusilpęs regėjimas ir nutukimas.
Šiandieninė aplinka nėra labai palanki sveikatai. Vaikai mažiau juda, daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio, telefono. Net norėdamas pabendrauti su draugais, gali neiti iš namų.
Tačiau daugelis tėvų rūpinasi, kad vaikai pakankamai judėtų. Susikooperuoja kelios šeimos ir vežioja savo vaikus į sporto mokyklą ar treniruotes savose mokyklose, sporto klubus. Yra ir savaitgaliais bėgiojančių.
Kai kurie kaimo vaikai turi pakankamai fizinio krūvio padėdami tėvams darbuotis ūkyje.
„Daugelis mokinių jau skiria ir didesnį dėmesį sveikai mitybai. Tėvai jiems įdeda dėžutes su sveikai paruoštu naminiu maistu. Kuprinėse rasi ir vandens buteliuką. Dažnas mokykloje sugraužia ir iš namų atsineštą obuolį. Sveikesnis maistas ir mokyklų valgyklose“, – pokyčiais džiaugiasi sveikatos specialistė.
