Ukrainietiškas minimumas – per pusantros dienos

Uk­rai­nie­tiš­kas mi­ni­mu­mas – per pu­sant­ros die­nos

Kel­mės ra­jo­ne, Ja­nau­čių kai­me, re­gist­ruo­tos bend­ro­vės „In­tei­sa“ di­rek­to­rius ir sa­vi­nin­kas Žy­gi­man­tas Eis­mon­tas už­sii­ma Lie­tu­vo­je dar pa­ly­gin­ti re­ta veik­la – trans­por­to įmo­nėms ieš­ko vil­ki­kų vai­ruo­to­jų iš Uk­rai­nos.

26 me­tų vai­ki­ną to­kio vers­lo im­tis pa­ska­ti­no trans­por­to įmo­nę tu­rin­tys tė­vai ir jų drau­gai, nuo­lat su­si­dur­da­vę su ge­rų vai­ruo­to­jų trū­ku­mu.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Part­ne­ris – Ki­je­ve

Sa­vo vers­lą Žy­gi­man­tas Eis­mon­tas įkū­rė prieš pu­sant­rų me­tų, dar stu­di­juo­da­mas eko­no­mi­ką Vil­niaus uni­ver­si­te­te. Idė­ja ki­lo na­tū­ra­liai. Trans­por­to įmo­nę tu­rin­tys vai­ki­no tė­vai kel­miš­kiai Ni­jo­lė ir Vy­tas Eis­mon­tai ir pa­na­šų vers­lą tu­rin­tys jų drau­gai bei pa­žįs­ta­mi kartkartėmis su­si­dur­da­vo su vil­ki­kų vai­ruo­to­jų trū­ku­mu.

Ge­riau­sie­ji ir ap­suk­riau­sie­ji vai­ruo­to­jai, įgi­ję pa­tir­ties Lie­tu­vos per­ve­ži­mų bend­ro­vė­se, įsi­dar­bi­na už­sie­nio įmo­nė­se, ten di­des­ni at­ly­gi­ni­mai, ge­res­nės są­ly­gos ir di­des­nės so­cia­li­nės ga­ran­ti­jos.

No­rė­da­mas pa­dė­ti tė­vams ir ži­no­da­mas, kad tre­čių­jų ša­lių vai­ruo­to­jus ten­kin­tų dar­bo są­ly­gos Lie­tu­vos įmo­nė­se, Žy­gi­man­tas pra­dė­jo ieš­ko­ti dar­bi­nin­kų in­ter­ne­to pla­ty­bė­se.

Ta­čiau no­rint juos įdar­bin­ti rei­kė­jo įveik­ti su­dė­tin­gą biu­rok­ra­ti­nį me­cha­niz­mą. Rei­kė­jo la­bai daug kant­ry­bės. „Bet iš­lau­kėm. Įgi­jom pa­tir­ties. Da­bar rei­ka­lai tvar­ko­mi kiek grei­čiau“, – pa­sa­ko­ja Žy­gi­man­tas, prieš pu­sant­rų me­tų įkū­ręs sa­vą vers­lą.

„In­tei­sos“ bend­ro­vė­je kol kas dir­ba tik jis ir bu­hal­te­rė. Bend­ro­vė tu­ri lie­tu­vį par­tne­rį Ki­je­ve. Jis nuo­mo­ja­si ne­di­de­lį ka­bi­ne­tu­ką Ki­je­vo cent­re, ne­to­li Lie­tu­vos am­ba­sa­dos, kad Lie­tu­vo­je no­rin­tiems dirb­ti vai­ruo­to­jams bū­tų pa­to­gu iš kar­to su­si­tvar­ky­ti vi­sus rei­ka­lus. Tuo­met, kai at­si­ra­do Uk­rai­no­je rei­ka­lus ga­lin­tis tvar­ky­ti žmo­gus, vers­las žy­miai pa­leng­vė­jo.

Pro­ce­sas pa­grei­tė­jo

Uk­rai­nie­čių įdar­bi­ni­mo pro­ce­sas iš pra­džių truk­da­vo mė­ne­sį, o kar­tais ir il­giau. Lai­ką iš­temp­da­vo do­ku­men­tų tvar­ky­mas. Jau­nas vers­li­nin­kas su­pran­ta, jog biu­rok­ra­ti­niai bar­je­rai tai­ko­mi ne šiaip sau. Vals­ty­bė no­ri kont­ro­liuo­ti emig­ra­ci­jos ir imig­ra­ci­jos pro­ce­sus, sie­kia, kad vers­las bū­tų skaid­rus. Mat, iki šiol vei­kė daug fik­ty­vių įmo­nių.

Do­ku­men­tai dėl įdar­bi­ni­mo prii­ma­mi tik Vil­niu­je, Kau­ne ir Klai­pė­do­je ar­ba Lie­tu­vos am­ba­sa­do­je Uk­rai­no­je.

„Anks­čiau vis­ką siųs­da­vo­me tik au­to­bu­sais, nes bu­vo rei­ka­lau­ja­ma ori­gi­na­lių do­ku­men­tų, – pa­sa­ko­ja Žy­gi­man­tas. – No­rint juos ati­duo­ti, rei­kė­da­vo už­si­re­gist­ruo­ti in­ter­ne­tu į gy­vą ei­lę, o po to lauk­ti, kol priims. Kar­tais tai už­truk­da­vo vi­są die­ną. Prieš ge­rą pus­me­tį gy­vas ei­les pa­nai­ki­no, pa­li­ko tik in­ter­ne­ti­nę re­gist­ra­ci­ją, ta­da įve­dė ir pa­tvir­tin­tų įmo­nių są­ra­šus. Toms įmo­nėms, ku­rios bu­vo įtrauk­tos į pa­tvir­tin­tų įmo­nių są­ra­šus, įve­dė šiek tiek leng­va­tų. Da­bar ne­be­rei­kia ori­gi­na­lių dar­bo su­tar­čių, ga­li bū­ti ir ske­nuo­tos.“

Dar prieš pus­me­tį, kol už­re­gist­ruo­da­vo ir pa­tik­rin­da­vo įmo­nę, praei­da­vo mė­nuo. Kar­tais do­ku­men­tus at­mes­da­vo – ir vėl vis­kas iš nau­jo.

No­rint įdar­bin­ti ki­ta­tau­tį, rei­kia už­pil­dy­ti dau­gy­bę įvai­riau­sių for­mų ir an­ke­tų. Įp­ran­ti pil­dy­ti vie­no­kias, po po­ros mė­ne­sių jo­se pa­kei­čia ke­lis sa­ki­nius, vers­li­nin­kai to ne­ži­no, nu­ne­ša už­pil­dę anks­tes­nes, do­ku­men­tus at­me­ta. Nu­ne­šus do­ku­men­tus, il­gai truk­da­vo tik­ri­ni­mai, ar įmo­nė nė­ra fik­ty­vi.

Su­da­rius pa­tvir­tin­tų įmo­nių są­ra­šus, į ku­riuos pa­ten­ka ir „In­tei­sa“, įdar­bi­ni­mo pro­ce­sas su­trum­pė­jo. Vai­ruo­to­jas nuo pa­raiš­kos pa­da­vi­mo į Lie­tu­vą dirb­ti at­vyks­ta per dvi sa­vai­tes, o kar­tais ir grei­čiau.

Vai­ruo­to­jams iš Uk­rai­nos iš­duo­da­ma ir il­giau ga­lio­jan­ti na­cio­na­li­nė vi­za. Iš pra­džių ji bū­da­vo iš­duo­da­ma ke­tu­riems, pa­skui – aš­tuo­niems mė­ne­siams. Da­bar iš­duo­da­ma me­tams.

Uk­rai­nie­čių įdar­bi­ni­mas pa­si­tei­si­na

Ž. Eis­mon­tas sa­ko, jog uk­rai­nie­čių įdar­bi­ni­mas trans­por­to įmo­nė­se – la­bai pa­si­tei­si­na. Uk­rai­nie­čiai su­tin­ka dirb­ti pi­giau. Juos įdar­bin­da­mi trans­por­to įmo­nių sa­vi­nin­kai su­tau­po.

Uk­rai­nie­čius toks at­ly­gi­ni­mas ten­ki­na, nes jų ša­ly­je mi­ni­ma­lus mė­ne­sio at­ly­gi­ni­mas sie­kia tik 70 eu­rų. Tai­gi, mė­ne­sio at­ly­gi­ni­mą jis už­dir­ba per pu­sant­ros die­nos. Be to, Uk­rai­no­je pi­ges­nės pre­kės ir pa­slau­gos.

„Uk­rai­nie­čiai, kaip ir sve­tur už­dar­biau­jan­tys lie­tu­viai tu­ri tiks­lą už­dirb­ti šei­mai pi­ni­gų, to­dėl sten­gia­si dirb­ti ge­rai, – pa­sa­ko­ja Žy­gi­man­tas. – Pa­vyz­džiui, ma­no tė­vų įmo­nė­je vairuotojais da­bar dir­ba dau­giau uk­rai­nie­čių ne­gu lie­tu­vių.

Ži­no­ma, kar­tais ky­la ir pro­ble­mų dėl men­ta­li­te­to skir­tu­mų, karš­tes­nio uk­rai­nie­čių cha­rak­te­rio. Pa­si­tai­ko, jog vai­ruo­to­jai ne­pa­gar­biai el­gia­si su klien­tais, šū­kau­ja. Bet ir su lie­tu­viais vai­ruo­to­jais kar­tais iš­ky­la pa­na­šių pro­ble­mų. Pa­si­tai­ko, kad emo­ciš­kai pra­trūks­ta. Dar­bas iš tie­sų sun­kus, vai­ruo­to­jai pa­vargs­ta gy­ven­ti sunk­ve­ži­my­je.“

Pap­ras­tai uk­rai­nie­čiai dir­ba du mė­ne­sius, po to va­žiuo­ja po­rai sa­vai­čių į Uk­rai­ną pail­sė­ti ir ap­lan­ky­ti šei­mos.

Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai vai­ruo­to­jas pa­ban­do, bet pa­ts su­vo­kia, jog ne­su­ge­bės at­lik­ti dar­bo dėl per­ne­lyg su­dė­tin­go eis­mo Va­ka­rų ša­ly­se, kal­bos bar­je­rų, svei­ka­tos ar ki­tų prie­žas­čių. Nusp­ren­džia grįž­ti į sa­vo ša­lį.

Auk­so kal­nų nė­ra

Ž. Eis­mon­to įmo­nė, ga­vu­si Ki­je­ve už­pil­dy­tas uk­rai­nie­čių pre­ten­den­tų į dar­bą Lie­tu­vo­je an­ke­tas, siū­lo dar­buo­to­jus Lie­tu­vos trans­por­to įmo­nėms. Jos at­si­ren­ka kan­di­da­tus pa­gal sa­vo kri­te­ri­jus ir po­rei­kius. Tuo­met jiems tvar­ko­mos vi­zos ir ki­ti rei­ka­lin­gi do­ku­men­tai.

Vie­nos įmo­nės no­ri vai­ruo­to­jų bent su po­ros me­tų dar­bo sta­žu Eu­ro­pos ke­liuo­se, ki­toms už­ten­ka rei­kia­mus kri­te­ri­jus ati­tin­kan­čio sta­žuo­to­jo, ku­ris iš pra­džių va­žiuo­ja su ki­tu vai­ruo­to­ju, po to pra­de­da dirb­ti sa­va­ran­kiš­kai.

Per mė­ne­sį pa­pras­tai pa­vyks­ta įdar­bin­ti po 4 – 5 žmo­nes, apie 60 pro­cen­tų į dar­bą pa­si­siū­liu­sių­jų.

Už dar­buo­to­jo su­ra­di­mą, at­ran­ką ir pri­sta­ty­mą iki įmo­nės du­rų „In­tei­sa“ iš trans­por­to įmo­nių gau­na vien­kar­ti­nį 500 eu­rų mo­kes­tį. Su­tei­kia ir vie­no mė­ne­sio ga­ran­ti­nį lai­ko­tar­pį. Per tą lai­ką trans­por­to įmo­nė ga­li su­si­grą­žin­ti pi­ni­gus, jei­gu dar­buo­to­jas ne­pa­si­tei­si­no.

Ta­čiau daž­niau­sia įmo­nės ne­no­ri su­si­grą­žin­ti pi­ni­gų, o pra­šo pa­keis­ti ki­tu vai­ruo­to­ju.

Kol kas „In­tei­so­je“ ir di­rek­to­rius, ir bu­hal­te­rė dir­ba tik pu­se eta­to. Auk­so kal­nų dar tik beį­si­bė­gė­jan­čia­me vers­le nė­ra. Ga­li­my­bės už­dirb­ti čia sun­kiai pro­gno­zuo­ja­mos. Pa­vyz­džiui, vie­ną sa­vai­tę į biu­rą Ki­je­ve atei­na 15 ar dau­giau dar­bo no­rin­čių vai­ruo­to­jų, ki­tą – nė vie­no.

Vyks­ta sa­vo­tiš­ki ap­si­kei­ti­mai ir su Lie­tu­vos įmo­nė­mis. Kar­tais vai­ruo­to­jų po­rei­kis la­bai di­de­lis, bet be­veik nė­ra ir no­rin­čių dirb­ti uk­rai­nie­čių. Kar­tais jų už­plūs­ta, ta­čiau Lie­tu­vos įmo­nėms tuo me­tu jų ne­rei­kia. Tuo­met pre­ten­den­tai nuei­na į ki­tą įdar­bi­ni­mo agen­tū­rą ir iš­va­žiuo­ja dirb­ti į Len­ki­ją.

„Iš­gy­ven­ti iš to­kio vers­lo įma­no­ma, ta­čiau lais­vai gy­ven­ti – kol kas ne“, – at­vi­ras Žy­gi­man­tas, dar dir­ban­tis ko­mer­ci­jos di­rek­to­riu­mi ir tė­vų įmo­nė­je.

Vai­ki­nas ti­ki, jog atei­ty­je jo vers­las su­stip­rės ir gal­būt su­kles­tės. Bai­gęs eko­no­mi­kos stu­di­jas ke­lia sau už­da­vi­nį ge­rai iš­mok­ti ru­sų kal­bą, kad ga­lė­tų lais­vai su­si­šne­kė­ti su po­ten­cia­liais sa­vo klien­tais.

Au­to­rės nuo­tr.

„Daugiausia Lie­tu­vos trans­por­to įmo­nė­se įdar­bi­na­mų uk­rai­nie­čių ne­tu­ri pa­tir­ties, to­dėl prii­ma­mi dirb­ti sta­žuo­to­jais“, – sa­ko 26 me­tų vers­li­nin­kas Žy­gi­man­tas Eis­mon­tas.

Žy­gi­man­tas Eis­mon­tas ne vie­nai per­ve­ži­mų bend­ro­vei yra pa­dė­jęs ras­ti vai­ruo­to­jų iš Uk­rai­nos.