
Naujausios
Ukrainietiškas minimumas – per pusantros dienos
Kelmės rajone, Janaučių kaime, registruotos bendrovės „Inteisa“ direktorius ir savininkas Žygimantas Eismontas užsiima Lietuvoje dar palyginti reta veikla – transporto įmonėms ieško vilkikų vairuotojų iš Ukrainos.
26 metų vaikiną tokio verslo imtis paskatino transporto įmonę turintys tėvai ir jų draugai, nuolat susidurdavę su gerų vairuotojų trūkumu.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Partneris – Kijeve
Savo verslą Žygimantas Eismontas įkūrė prieš pusantrų metų, dar studijuodamas ekonomiką Vilniaus universitete. Idėja kilo natūraliai. Transporto įmonę turintys vaikino tėvai kelmiškiai Nijolė ir Vytas Eismontai ir panašų verslą turintys jų draugai bei pažįstami kartkartėmis susidurdavo su vilkikų vairuotojų trūkumu.
Geriausieji ir apsukriausieji vairuotojai, įgiję patirties Lietuvos pervežimų bendrovėse, įsidarbina užsienio įmonėse, ten didesni atlyginimai, geresnės sąlygos ir didesnės socialinės garantijos.
Norėdamas padėti tėvams ir žinodamas, kad trečiųjų šalių vairuotojus tenkintų darbo sąlygos Lietuvos įmonėse, Žygimantas pradėjo ieškoti darbininkų interneto platybėse.
Tačiau norint juos įdarbinti reikėjo įveikti sudėtingą biurokratinį mechanizmą. Reikėjo labai daug kantrybės. „Bet išlaukėm. Įgijom patirties. Dabar reikalai tvarkomi kiek greičiau“, – pasakoja Žygimantas, prieš pusantrų metų įkūręs savą verslą.
„Inteisos“ bendrovėje kol kas dirba tik jis ir buhalterė. Bendrovė turi lietuvį partnerį Kijeve. Jis nuomojasi nedidelį kabinetuką Kijevo centre, netoli Lietuvos ambasados, kad Lietuvoje norintiems dirbti vairuotojams būtų patogu iš karto susitvarkyti visus reikalus. Tuomet, kai atsirado Ukrainoje reikalus galintis tvarkyti žmogus, verslas žymiai palengvėjo.
Procesas pagreitėjo
Ukrainiečių įdarbinimo procesas iš pradžių trukdavo mėnesį, o kartais ir ilgiau. Laiką ištempdavo dokumentų tvarkymas. Jaunas verslininkas supranta, jog biurokratiniai barjerai taikomi ne šiaip sau. Valstybė nori kontroliuoti emigracijos ir imigracijos procesus, siekia, kad verslas būtų skaidrus. Mat, iki šiol veikė daug fiktyvių įmonių.
Dokumentai dėl įdarbinimo priimami tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje arba Lietuvos ambasadoje Ukrainoje.
„Anksčiau viską siųsdavome tik autobusais, nes buvo reikalaujama originalių dokumentų, – pasakoja Žygimantas. – Norint juos atiduoti, reikėdavo užsiregistruoti internetu į gyvą eilę, o po to laukti, kol priims. Kartais tai užtrukdavo visą dieną. Prieš gerą pusmetį gyvas eiles panaikino, paliko tik internetinę registraciją, tada įvedė ir patvirtintų įmonių sąrašus. Toms įmonėms, kurios buvo įtrauktos į patvirtintų įmonių sąrašus, įvedė šiek tiek lengvatų. Dabar nebereikia originalių darbo sutarčių, gali būti ir skenuotos.“
Dar prieš pusmetį, kol užregistruodavo ir patikrindavo įmonę, praeidavo mėnuo. Kartais dokumentus atmesdavo – ir vėl viskas iš naujo.
Norint įdarbinti kitatautį, reikia užpildyti daugybę įvairiausių formų ir anketų. Įpranti pildyti vienokias, po poros mėnesių jose pakeičia kelis sakinius, verslininkai to nežino, nuneša užpildę ankstesnes, dokumentus atmeta. Nunešus dokumentus, ilgai trukdavo tikrinimai, ar įmonė nėra fiktyvi.
Sudarius patvirtintų įmonių sąrašus, į kuriuos patenka ir „Inteisa“, įdarbinimo procesas sutrumpėjo. Vairuotojas nuo paraiškos padavimo į Lietuvą dirbti atvyksta per dvi savaites, o kartais ir greičiau.
Vairuotojams iš Ukrainos išduodama ir ilgiau galiojanti nacionalinė viza. Iš pradžių ji būdavo išduodama keturiems, paskui – aštuoniems mėnesiams. Dabar išduodama metams.
Ukrainiečių įdarbinimas pasiteisina
Ž. Eismontas sako, jog ukrainiečių įdarbinimas transporto įmonėse – labai pasiteisina. Ukrainiečiai sutinka dirbti pigiau. Juos įdarbindami transporto įmonių savininkai sutaupo.
Ukrainiečius toks atlyginimas tenkina, nes jų šalyje minimalus mėnesio atlyginimas siekia tik 70 eurų. Taigi, mėnesio atlyginimą jis uždirba per pusantros dienos. Be to, Ukrainoje pigesnės prekės ir paslaugos.
„Ukrainiečiai, kaip ir svetur uždarbiaujantys lietuviai turi tikslą uždirbti šeimai pinigų, todėl stengiasi dirbti gerai, – pasakoja Žygimantas. – Pavyzdžiui, mano tėvų įmonėje vairuotojais dabar dirba daugiau ukrainiečių negu lietuvių.
Žinoma, kartais kyla ir problemų dėl mentaliteto skirtumų, karštesnio ukrainiečių charakterio. Pasitaiko, jog vairuotojai nepagarbiai elgiasi su klientais, šūkauja. Bet ir su lietuviais vairuotojais kartais iškyla panašių problemų. Pasitaiko, kad emociškai pratrūksta. Darbas iš tiesų sunkus, vairuotojai pavargsta gyventi sunkvežimyje.“
Paprastai ukrainiečiai dirba du mėnesius, po to važiuoja porai savaičių į Ukrainą pailsėti ir aplankyti šeimos.
Pasitaiko atvejų, kai vairuotojas pabando, bet pats suvokia, jog nesugebės atlikti darbo dėl pernelyg sudėtingo eismo Vakarų šalyse, kalbos barjerų, sveikatos ar kitų priežasčių. Nusprendžia grįžti į savo šalį.
Aukso kalnų nėra
Ž. Eismonto įmonė, gavusi Kijeve užpildytas ukrainiečių pretendentų į darbą Lietuvoje anketas, siūlo darbuotojus Lietuvos transporto įmonėms. Jos atsirenka kandidatus pagal savo kriterijus ir poreikius. Tuomet jiems tvarkomos vizos ir kiti reikalingi dokumentai.
Vienos įmonės nori vairuotojų bent su poros metų darbo stažu Europos keliuose, kitoms užtenka reikiamus kriterijus atitinkančio stažuotojo, kuris iš pradžių važiuoja su kitu vairuotoju, po to pradeda dirbti savarankiškai.
Per mėnesį paprastai pavyksta įdarbinti po 4 – 5 žmones, apie 60 procentų į darbą pasisiūliusiųjų.
Už darbuotojo suradimą, atranką ir pristatymą iki įmonės durų „Inteisa“ iš transporto įmonių gauna vienkartinį 500 eurų mokestį. Suteikia ir vieno mėnesio garantinį laikotarpį. Per tą laiką transporto įmonė gali susigrąžinti pinigus, jeigu darbuotojas nepasiteisino.
Tačiau dažniausia įmonės nenori susigrąžinti pinigų, o prašo pakeisti kitu vairuotoju.
Kol kas „Inteisoje“ ir direktorius, ir buhalterė dirba tik puse etato. Aukso kalnų dar tik beįsibėgėjančiame versle nėra. Galimybės uždirbti čia sunkiai prognozuojamos. Pavyzdžiui, vieną savaitę į biurą Kijeve ateina 15 ar daugiau darbo norinčių vairuotojų, kitą – nė vieno.
Vyksta savotiški apsikeitimai ir su Lietuvos įmonėmis. Kartais vairuotojų poreikis labai didelis, bet beveik nėra ir norinčių dirbti ukrainiečių. Kartais jų užplūsta, tačiau Lietuvos įmonėms tuo metu jų nereikia. Tuomet pretendentai nueina į kitą įdarbinimo agentūrą ir išvažiuoja dirbti į Lenkiją.
„Išgyventi iš tokio verslo įmanoma, tačiau laisvai gyventi – kol kas ne“, – atviras Žygimantas, dar dirbantis komercijos direktoriumi ir tėvų įmonėje.
Vaikinas tiki, jog ateityje jo verslas sustiprės ir galbūt suklestės. Baigęs ekonomikos studijas kelia sau uždavinį gerai išmokti rusų kalbą, kad galėtų laisvai susišnekėti su potencialiais savo klientais.
Autorės nuotr.
„Daugiausia Lietuvos transporto įmonėse įdarbinamų ukrainiečių neturi patirties, todėl priimami dirbti stažuotojais“, – sako 26 metų verslininkas Žygimantas Eismontas.
Žygimantas Eismontas ne vienai pervežimų bendrovei yra padėjęs rasti vairuotojų iš Ukrainos.