Naujausios
Visi gydytojai finansuoti skirtingai
Respublikinės Šiaulių ligoninės pateiktoje ataskaitoje į akis krinta tai, kad visi 25 ligoninės pritraukti gydytojai sulaukė visiškai skirtingų paramos išmokų. Savivaldybės didžiausia skirta parama gydytojui siekė 28 808 eurus, o ligoninės – 33 707. Ligoninė tokią išmoką skyrė 2019 metais gydytojui neurologui už sutartiniuose įsipareigojimuose įrašytus 10 metų. Praėjusiais metais gydytojui oftalmologui (akių ligų gydytojui) ligoninė skyrė 30 032 tūkstančius eurų, o Savivaldybė pridėjo dar 20 000 eurų. Tai didžiausia bendra išmoka vienam gydytojui, siekianti per 50 000 eurų. Už ją gydytojas įsipareigojo atidirbti ligoninėje iki 2026 metų.
Kitos ligoninės išmokos 30 tūkstančių nesiekia.
Dviems gydytojams – oftalmologui ir gastroenterologui – ligoninė finansavimo neskyrė. Už įsipareigojimą šioje gydymo įstaigoje dirbti 10 metų – nuo 2022 iki 2032 – Savivaldybė jiems skyrė po 15 000-16 000 eurų. Ataskaitoje taip pat paminėta, kad norint patekti pas minėtą gastroenterologą eilėje reikia laukti ilgiau nei metus. Beje, jis ligoninėje dirba nuo 2013 metų, tačiau pateko į specialistų pritraukimo programą.
Savivaldybės mažiausia išmokos suma – 2261 euras, skirtas dar 2019 metais.
Šiaulių savivaldybė savo gydytojų pritraukimo programą 2022 metais keitė ir nusprendė, kad už trijų metų įsipareigojimą dirbti gydymo įstaigoje skirs 25 000 eurų išmoką. Tačiau vienam medikui išmokėta per 28 000.
Vienas gydytojas gastroenterologas, gavęs bendroje sumoje beveik 45 000 eurų, ligoninę paliko neišdirbęs joje trijų metų. Jis grąžino į miesto biudžetą 12 305 eurus.
Finansavimą skiria ir rezidentams, ir gydytojams
Šiaulių miesto savivaldybės viešųjų ryšių koordinatorius paaiškino, kad Savivaldybės Trūkstamų sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo dirbti Šiaulių miesto savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigose finansavimo teikimo tvarkos apraše numatytos kelios pritraukimo priemonės su skirtingu finansavimu. Pavyzdžiui, 25 000 eurų vienkartinė išmoka gydytojui jo poreikiams tenkinti skiriama, jei gydytojas specialistas įstaigoje iškart įsipareigoja dirbti ne trumpiau kaip 3 metus ir ne mažesniu kaip pilno etato darbo krūviu. Toks gydytojas negali būti dirbęs įstaigoje ilgiau nei 3 mėnesius. 80 procentų šio sumos sumoka Savivaldybė, 20 procentų – ligoninė.
Taip pat finansavimas gali skirtis, jei įsipareigojama dirbti mažesniu darbo krūviu. Tokiu atveju skatinimo priemonių sumos proporcingai mažinamos dirbamam darbo įstaigoje krūviui.
Pasiteiravus apie nuo 2013 metų ligoninėje dirbusiam gydytojui skirtą išmoką Savivaldybėje sužinojome, kad jam nuo 2019 metų skirta rezidento kasmetinė stipendija gastroenterologo rezidentūros studijoms Lietuvos Respublikos universitetuose apmokėti – ne daugiau kaip 10 000 eurų per metus. Šia priemone pasinaudojęs rezidentas įsipareigojo dirbti pagal naujai įgytą specializaciją ne trumpiau kaip 10 metų, kaip ir kiti tokią paramą gavę rezidentai. Rezidentų studijas 100 procentu apmoka Savivaldybė.
Abdominalinės chirurgijos gydytojui skirta per 28 tūkstančius eurų, nes jam išmokėta II pusmečio rezidento stipendija, o 2023 metais gautas prašymas vienkartinei 25 000 išmokai gauti ir įsipareigoti dirbti ligoninėje 3 metus.
Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus patarėja Eva Jagminaitė-Kazlauskienė paaiškino, kad tais atvejais, kai Savivaldybė finansuoja studijas, priklausomai nuo prašymo pateikimo ir kreipimosi į savivaldybę datos, skiriasi ir finansinio ligoninės indėlio poreikis.
Išmokų ir stipendijų dydis taip pat priklauso nuo įvairių kriterijų – studijų kainos, trukmės, specialisto poreikio, pasirenkamo krūvio, įsipareigojimo termino ir kt. Esami gydytojai į rezidentūros stipendiją gali pretenduoti ir tuomet, kai nusprendžia įgyti antrą specialybę, kurios poreikis ligoninėje yra itin didelis.
Anot patarėjos, visi finansuoti gydytojai visiškai atitiko tvarkos apraše numatytus kriterijus ir visi, išskyrus vieną, šiuo metu dirba Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.
