Naujausios
Tėvystės testo atsakymas slypi kape
49 metų kelmiškė panoro įrodyti, jog prieš keletą mėnesių senelių namuose miręs 74 metų vyras yra jos tėvas. Moteris norėjo paveldėti turtą žmogaus, už kurio prieš pusšimtį metų buvo ištekėjusi jos motina. Velionio sesuo ir brolis dukterėčios nepripažįsta. Mat ji neturi nė tėvo pavardės, nes tėvai buvo susituokę tik bažnyčioje.
Bažnytinės santuokos civiliniame gyvenime nieko nereiškia, jeigu jos neužregistruojamos ir Civilinės metrikacijos skyriuje. Moteris reikalavo DNR ekspertizės. Tam tektų ekshumuoti tėvo palaikus.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Nori paveldėti turtą
Ramunė (vardai ir pavardės rašinyje pakeisti), sužinojusi, jog šių metų birželio mėnesį Liolių senelių namuose mirė esą jos tėvas, kreipėsi į Notarų biurą, kad galėtų priimti jo turtą. Tačiau notaras jos prašymo nepriėmė, nes dokumentais ji negalėjo įrodyti esanti mirusiojo duktė. Tuomet 49 metų moteris kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Ramunė tikina, jog Liolių senelių namuose miręs Kostas yra jos tėvas. Mat už šio žmogaus 1958 metais liepos mėnesį buvo ištekėjusi jos motina. 1959-aisiais gimė Ramunė. Tačiau, kai ji gimė, tėvai jau nebegyveno kartu. Kadangi tėvų santuoka buvo tik bažnytinė, motinos pavardė liko mergautinė. Ta pačia pavarde užregistruota ir Ramunė. Jos gimimo liudijime nurodytas tik tėvo vardas.
Ramunė sako , kad dar vaikystėje žinojusi, kad Kostas yra jos tėvas. Keletą kartų buvusi su juo susitikusi. Kai sukako trylika metų, tėvas jai žadėjęs nupirkti dviratį.
„Tėvo giminėms nepatiko mano mama. Jei tėvo brolis ir sesuo neigtų biologinę tėvystę, prašyčiau skirti DNR ekspertizę, — rašo moteris prašyme teismui. — Aš esu neįgali, gyvenu neturtingai. Man svarbu žinoti, jog esu dukra. Be to, norėčiau paveldėti tėvo turtą.“
Bažnytinė santuoka negalioja
Teismui moteris pateikė pažymą iš Vaiguvos bažnyčios. Joje patvirtinta, kad 1958 metais liepos 26 -ąją tikrai buvo palaiminta Ramunės motinos ir Kosto, kuris, jos tikinimu, yra tėvas, santuoka. Tai vienintelis dokumentas, leidžiantis daryti prielaidą, jog Ramunė — Kosto duktė. Tai patvirtino ir keletas liudytojų. Tačiau nei jų parodymai, nei faktas, kad motina buvo susituokusi su Kostu, negalėjo būti patikimu įrodymu, jog Kostas tikrai yra Ramunės tėvas.
Be to, bažnytinė santuoka neužtikrino jos motinai ištekėjusios moters statuso. Kaip civilinė jos būklė nurodyta — netekėjusi.
Testamentas seseriai
Ramunė nurodė suintersuotus asmenis — savo tėvo seserį ir brolį. Prašė apsaugoti nuo jų Kosto turtą. Tačiau Kostas savo turtą testamenu paliko seseriai. Turtas — tai vieno kambario butas Kelmėje ir 9000 litų santaupų. Kosto sesuo daugiausia rūpinosi juo ir jo turtu, butą prižiūrėjo, mokėdavusi visus mokesčius.
Giminaičiai nesutinka su Ramunės ieškiniu. Jie tvirtina žinoję, kad brolis buvo sudaręs bažnytinę santuoką su kažkokia moterim, tačiau jie tos moters nepažinoję, nes brolis su ja gyvenęs labai trumpai, o vėliau šio fakto apskritai nenorėjęs prisiminti. Nekalbėjęs ir apie tai, kad turėtų vaikų. Apie tai neužsiminęs net sunkiai sirgdamas.
Po to, kai išėjo iš žmonos namų, jis penkiolika metų gyvenęs pas brolį ir seserį. Po to vedęs antrą kartą. Su žmona išgyvenęs trisdešimt metų, tačiau vaikų nesusilaukęs. Brolis ir sesuo daro išvadą, kad jis apskritai negalėjęs turėti vaikų.
Kai mirė žmona, Kostas apsigyveno Senelių namuose. Niekas kitas ten jo nelankę — tik sesuo ir brolis. Tariama dukra atsiminusi tik dabar, kai nori paveldėti jo turtą.
Reikėtų ekshumuoti palaikus
Kelmės rajono apylinkės teismo pirmininkas Vidmantas Rudaitis neatmeta, kad Ramunė gali būti mirusiojo Kosto dukra. Tačiau labai retas atvejis, kai vaikas nori nusistatyti tėvystę tėvui jau mirus, praėjus pusšimčiui metų nuo gimimo ir pačiam keliaujant saulėlydžio link.
Senaties terminas tėvystės nustatymui netaikomas. Tačiau norint atlikti DNR ekspertizę, reikėtų ekshumuoti mirusįjį. DNR tyrimui medžiagą galima paimti ir iš giminių. Tačiau šiuo atveju giminaičiai nusiteikę nedraugiškai, taigi, tirtis nesutiktų.
Teismas nesiryžo priimti sprendimą ekshumuoti palaikus. Tai neišvengiama tik kriminalinėse istorijose.
Ramunės ieškinys nepatenkintas. Pusamžė moteris kol kas nesužinojo, ar mirusysis Kostas buvo tikrai jos tėvas. Pavėlavo. O Kosto seseriai neįgalioji turės sumokėti penkis šimtus litų bylinėjimosi išlaidų.
Komentarai
Ramutė SIMANAUSKIENĖ — Kelmės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja:
— Šiuo metu nemažai žmonių tuokiasi tik bažnyčioje. Bažnytinė santuoka pripažįstama. Tačiau jaunavedžiai vistiek privalo kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių. Kai pateikia dokumentą iš bažnyčios, jų santuoka apskaitoma. Užfiksuojama, kokią pavardę renkasi ištekėjusi moteris. Tik užregistravus santuoką Civilinės metrikacijos skyriuje, ji gali pasikeisti pavardę, gauti santuokos liudijimą ir kitus reikalingus dokumentus.
Rajone gyvenantiems žmonėms gal ir nesudėtinga atvykti į Civilinės metrikacijos skyrių. Tačiau labai daug porų iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir kitų didmiesčių tuokiasi Kelmės rajono bažnyčiose. Ypač mėgstama Tytuvėnų bažnyčia. Šios poros taip pat norėdamos juridiškai įteisinti santuoką, turi atvykti į Civilinės metrikacijos skyrių. Civilinę santuoką galima įteisinti tame pačiame rajone, kurio bažnyčioje tuoktasi.
Kad santuoka būtų apskaitoma ta pačia data kaip bažnyčioje, reikia kreiptis per dešimt dienų. Jei kreipiamasi vėliau, santuoka užregistruojama tą dieną, kurią kreiptasi.
Algimantas VALANTINAS — Generalinis prokuroras:
— Bažnytinė santuoka pripažįstama, jei žmogus kreipiasi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Tačiau sprendžiant turtinius, tėvystės ir kitus klausimus, gali kilti keblumų, kai iki teismo santuoka nebuvo įteisinta juridiškai.
Manau, kad reikalinga glaudesnė sąveika tarp Teisingumo ministerijos ir bažnyčios institucijų. Bažnytinę ir civilinę santuoką būtų galima unifikuoti. Tuomet bažnytinė santuoka būtų apskaitoma automatiškai ir prilygtų civilinei.
KELIAS: Gyvenimo kelias kartais nesuveda pačių artimiausių žmonių, jiems dar vaikštant šia žeme.
AMŽINYBĖ: Žmogui iškeliavus amžinybėn, atsirado jo dukra, norinti paveldėti turtą.
NAMAI: Čia, Liolių senelių namuose, paskutiniuosius savo gyvenimo metus leido butą mieste, santaupų, giminių, pasirodo, ir dukrą turėjęs Kostas. Jo pagrindinis globėjas buvo senelių namų direktorius Stepas Dzimidas.
JUNGTIS: Dukrą ir tėvą pusšimtį metų jungė tik pažadas nupirkti dviratį.
TURTAS: Narvelis daugiabučiame name tapo pretekstu įrodyti, kad Kostas buvo biologinis Ramunės tėvas.
Autorės nuotr.
