Naujausios
Tėvai kovoja dėl užsienyje atimtos dukros
Kelmės rajono gyventojas kovoja dėl Jungtinėje Karalystėje paimtos ir globėjų šeimoje apgyvendintos šešerių metukų dukros. Mergaitė iš Anglijoje gyvenančios jos motinos paimta daugiau kaip prieš metus. Tai pirmas atvejis, kai Kelmės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui tenka padėti susigrąžinti užsieniečių globojamą vaiką.
Lietuvoje gyvenantis mergaitės tėvas, pasinaudodamas Hagos konvencija, kreipėsi į Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neteisėto nepilnametės dukros – Lietuvos pilietės išvežimo iš Lietuvos.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Paimta dėl motinos emocinės būklės
Kelmės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Danguolė Teišerskienė informavo, kad šešerių metų Kelmės rajono gyventojos dukra Jungtinėje Karalystėje iš motinos paimta, nes ant mergaitės veido vaiko teisių apsaugos darbuotojos pamatė sužalojimą. Nuspręsta, jog motina smurtauja prieš savo dukrą.
Be to, mergaitės elgesys pedagogams atrodė įtartinas, nes ji keistai (galbūt ne taip, kaip britų vaikai?) elgėsi su žaisliukais.
Padaryta išvada, jog mažylės mama yra galimai nestabilios emocinės būklės, jog mergaitė namuose galimai patiria smurtą, ir yra mačiusi smurtą tarp motinos ir jos buvusio partnerio. Kliuvo ir tai, kad negydyti mergaitės dantukai.
Ji buvo paimta iš motinos ir atiduota globoti britų šeimai.
Mergaitės mama stengėsi susigrąžinti dukrą. Tačiau svetimos šalies vaiko teisių sergėtojai ja nepatikėjo ir šešiametės negrąžino.
Sužinojo tik po metų
Pradėjus spręsti mergaitės tolesnės globos reikalus, į Lietuvą atsiųstas pranešimas apie iš buvusios Kelmės rajono gyventojos paimtą dukrą.
Kelmės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje gavo pranešimą iš Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos.
Surastas Lietuvoje gyvenantis mergaitės tėvas. Jis nežinojo, kad dukrą jau daugiau kaip metai globoja visiškai svetima britų šeima. Mat su dukros motina kartu nebegyvena.
Tačiau, pasak D.Teišerskienės, tėvas skiria lėšų dukrai išlaikyti. Sutikimo išsivežti dukrą į užsienį nuolat gyventi jis nedavė. O mergaitės gyvenamoji vieta buvo deklaruota būtent Jungtinėje Karalystėje.
Tėvas nusprendė susigrąžinti dukrą. Didžiosios Britanijos vaiko teisių apsaugos darbuotojai gruodžio 11-ąją buvo atvykę į Lietuvą susipažinti su tėvo gyvenimo sąlygomis.
Tėvas gyvena tvarkingai. Tačiau Jungtinės Karalystės vaiko teisių sergėtojams netiko tai, kad jaunas vyras studijuoja. Nuspręsta, jog jis neturės sąlygų ir laiko tinkamai pasirūpinti dukra.
Pateikta vienintelė alternatyva giminėje rasti tinkamą globėją savo dukrai. Pasiūlytas tėvo brolis. Brolio šeimą, kaip galimus globėjus, britų vaikų teisių gynėjai įvertino teigiamai. Gyvenimo sąlygos taip pat tenkino.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai skubos tvarka iki Naujųjų metų turėjo sutvarkyti dokumentus ir išsiųsti, kad nebūtų nuspręsta visam laikui šešiametę lietuvaitę palikti Jungtinėje Karalystėje.
Tėvas pasinaudojo dar viena galimybe
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Danguolė Teišerskienė pasakoja, jog britų šeimos globojamos mergaitės tėvas nusprendė apsidrausti ir pasinaudojo dar vienu, galbūt patikimesniu, keliu, kad susigrąžintų dukrą.
Jaunas, dar nė trisdešimties metų neturintis vyras nelabai pasitiki svetimos valstybės vaiko teisių gynėjais. O jeigu jie sugalvos dar kokių nors priežasčių negrąžinti dukros į Lietuvą?
Šešiametės tėvas pasinaudojo Hagos Konvencija. Jis tvirtina nedavęs sutikimo išvežti dukros į Jungtinę Karalystę nuolat gyventi.
Remiantis Hagos Konvencija, neteisėtai išvežto vaiko tėvai ar vienas iš tėvų gali kreiptis į Centrinę savo šalies vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, o ši bendrauja su šalies, kurioje yra vaikas, Centrine tarnyba.
Klausimą dėl neteisėto vaiko išvežimo sprendžia valstybės, į kurią išvežtas vaikas, teismas arba kompetentinga administracinė institucija.
Paprastai, jei vaikas išvežamas neteisėtai, teismas tuoj pat nurodo jį grąžinti.
Vaikai – įvaikinimo rinkai
Nors Lietuvos vaiko teisių gynėjai, išlaikomi atimtų vaikų senelių, o kartais ir vieno iš tėvų mokesčių pinigais, linkę ne ginti vaikus praradusius tautiečius, o teisinti savo kolegas užsienyje, šešiametės kelmiškės tėvo nuogąstavimai turi pagrindo.
Viso pasaulio spauda rašė apie italę, kuri būdama nėščia nuėjo į seminarą. Čia pasijuto blogai. Buvo išvežta į ligoninę. Ten užmigdyta. Jai padarytas priverstinis Cezario pjūvis. Kūdikis paimtas tiesiog iš motinos įsčių ir negrąžintas. Esą tai gali pakenkti motinos psichinei būklei ir emocinei pusiausvyrai.
Po padidinamuoju stiklu svetimose šalyse atsiduriantys emigrantų vaikai nėra vien tų šalių įvaikinimo tarnybų nuoširdus rūpestis nekaltais mažyliais.
Vienoje iš „Tiesos.lt“ publikacijų Belgijos radijo žurnalistė Florence Bellone teigia atlikusi tyrimą „Jungtinė Karalystė: pavogti vaikai“ ir už jį apdovanota Europos Komisijos, tariamas rūpestis vaikų gerove ir sukurtas kontrolės įnagis yra tik priedanga naujai ekonomikos šakai.
„Joje veikia įvaikinimo, pakaitinės tėvystės, teismų bei medicinos ekspertai, teisininkai, psichiatrai, psichologai, įvaikintojai, uždirbantys iš tėvystės, – interviu teigia F. Bellone. – Jeigu socialinės tarnybos nori mažylio įvaikinimo rinkai, jos gaus tam reikalingą teismo sprendimą.“
Žurnalistės tyrimas parodė, jog vaikai šiandien vertingi kaip benzinas ir auksas. Investicinės grupės perka įvaikinimo agentūras. Didžiausios Jungtinės Karalystės įvaikinimo agentūros apyvarta sudaro 192 milijonus eurų per metus.
Vaikai iš tėvų paimami nebūtinai už tai, kas įvyko, bet ir už tai, kas galimai gali įvykti.
Atgauti socialinių tarnybų paimtą vaiką Norvegijoje, Islandijoje ir Jungtinėje Karalystėje ypač sunku, nes ten vaiko teisių apsaugos tarnyboms suteiktos labai didelės galios.
Autorės nuotr.
PRARADIMAI: Kasmet į svetimų šalių Vaiko teisių apsaugos tarnybų akiratį patenka apie šimtas lietuvių emigrantų šeimų. Dalis jų praranda vaikus.
TĖVAI: Kelmės rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Danguolė Teišerskienė pirmą kartą susidūrė su užsienyje iš motinos atimto vaiko faktu. Pasak jos, ir Lietuvoje asocialių šeimų vaikai dažniausiai slepia savo sunkią dalią, nes nori gyventi kad ir ne su tobulais tėvais. Ką jau bešnekėti apie gyvenančius užsienyje.
