Naujausios
Teistojo etiketė — kas dešimtam
Linas — teistas. Beveik penkerius metus kalėjo. Į laisvę išleistas lygtinai. Tai, apie ką pasakoja Linas, išgyvena kas dešimtas — Lietuvoje yra per trys šimtai tūkstančių teistųjų. Tokia nusikaltėlių armija išaugo vien per keliolika pastarųjų metų. Jie — vagys, sukčiai, prievartautojai, žudikai. Atsitiesti grįžus iš kalėjimo pavyksta tik vienam kitam.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Nuo nusikaltimo iki bausmės
Sėdime vienas prieš kitą nedideliame kabinete. Pirmi sakiniai nejaukūs. Greičiausiai dėl to, kad Linas — žmogžudys. 30-metis nervingai nusitraukia nuo galvos kepurę, sėdi nenusimetęs striukės. Nejauku ir jam, vengia akių kontakto. Viena kita akimirka tylos, įjungtas tik diktofonas. Jokių užrašų, jokių fotografų.
Į teisiamųjų suolą Linas sėdo 2002 metais. Su dviem bendrininkais nuteistas už sugėrovo nužudymą. Su žiauria egzekucija. Linas prisimena tą vakarą su draugu atėję į pažįstamo namus, išgėrę. Čia kilęs konfliktas. Paskui muštynės. Tik kitą dieną pasiekė žinia, kad vyras su kuriuo gėrė, kivirčijosi ir mušėsi, mirė.
Linas pats atėjo į policiją. „Prisidavė“. Nuosprendis nebuvo netikėtas — spėjęs susitaikyti su mintimi, jog sės. Ir tada, būdamas 21 metų, sėdo septyneriems su puse metų.
„Baisu būna tik pradžioje, kol nežinai “zekų“ įstatymų, — atvirauja Linas. — Svarbiausia buvo išlikti psichologiškai stipriam, nes vienintelis smurtas, kurį teko patirti pradžioje buvo psichologinis. Pats žiauriausias.“
Pravieniškių pataisos namuose nuteistasis kalėjo daugiau nei ketverius metus. Tiek laiko, anot paties, su kaupu užteko, kad suprastų ką padarė, susivoktų savyje. Galvojo labai daug — suprato padaręs klaidą ir užsidėjęs nusikaltėlio etiketę visam gyvenimui.
Įstaigoje, kur kalėjo, nuobaudų Linas neužsidirbo. Įsidarbino lentpjūvėje prie staklių — gamino vasarnamius, kurie būdavo išvežami į užsienį. Už gerą darbą ir pažangumą gavo dešimtį paskatinimų. Ir buvo išleistas į laisvę anksčiau laiko — lygtinai. Bausmės laikas baigiasi šiemet.
Grįžimas namo ir vienatvė
„Kai darai, net nepagalvoji, kad tai yra blogai — viskas savaime. Būni išgėręs, ir suvokimas, kad darai nusikaltimą, ateina pavėlavęs. Tik paskui kažkas iškviečia policiją, prasideda apklausos, kaltinimai.“
Nusikalsti, įsitikinęs Linas, kur kas lengviau nei atsitiesti — sunku psichologiškai ir materialiai. Gautų kelionpinigių užtenka tik grįžti namo — į miestą, kaimą. Kur toliau, jei nėra pastogės? Belieka nakvynės namai, juose likimo brolių knibždėte knibžda. Pirmieji pinigai laisvėje dažniausiai nešvarūs — pavogti. Ratas įsisuka.
Grįžimas į šeimą kitoks — artimieji dažniausiai palaiko, paremia. Esmė — požiūris į greta esantį buvusį kalinį.
Kai Linas 2008-aisiais grįžo į jį ir brolį užauginusio senelio butą Šiauliuose, Dvaro gatvėje, ir senelis, ir brolis jau buvo mirę. Pirmas Kalėdas laisvėje buvęs kalinys sutiko vienut vienas. Prisimena, susmuko senelio kambaryje ant grindų ir verkė iš vienatvės.
Linui sustiprėti padėjo giminaitis. Nuomodamas senelio kalinčiam anūkui paliktą butą, sukaupė Lino gyvenimo pradžiai 3000 litų. Po kelių mėnesių jaunas vyras susirado darbą lentpjūvėje. Jai bankrutavus, netrukus vėl įsidarbino. Iš vienos darbovietės buvo atleistas tik už tai, kad yra teistas ir atlieka lygtinę bausmę. Dabar 30-metis sėkmingai darbuojasi autoservise — valo automobilių salonus, poliruoja kėbulus.
Turi draugę, pora augina vaiką. Pakeitė draugus — nuo vienų sąmoningai nutolo, kiti išvažiavo, treti sėdo.
Rožinės svajonės ir pilka realybė
Apie kalinimo įstaigą net galvoti vengdavęs Linas šiandien jau kalba.
Kalėjime, įsitikinęs pašnekovas, atsitiesti beveik neįmanoma, tiesiasi tik patys stipriausi. „Ten kasdien akcentuojama: tu atmata, šiukšlė, menkysta, tu niekas, nulis. Kai tai kartojama nuolat, išėjęs į laisvę tokiu jautiesi ir kitokiais būti išmoksta tik vienetai“, — sako.
Ten, anot Lino, viską valdo pinigai — turėsi jų, gyvensi kaip karalius, neturėsi nieko — ir būsi niekas. Cigaretės kalėjime tokios pat vertės kaip laisvėje pinigai — už jas galima nusipirkti visko — drabužių, maisto, higienos prekių, netgi spirito, narkotikų.
Šventės kalėjime liūdnos, vienišos — kaliniai nusiperka sausainių, saldainių, kavos, susėda su kameros draugais ir... tyli. Visi susimąstę — svajoja apie laisvę, apie artimuosius. Niekas nelaukia kalėjime švenčių.
Anot pašnekovo, būnant kalėjime ir klausantis kalinių kalbų, susidarė įspūdis, kad visi išėję į laisvę taps milijonieriais.
„Vienas pasakojo turintis prie savo namo kelis milijonus kainuojantį sklypą, — prisimena Linas. — O jam net pinigų niekas neatsiųsdavo...“
Viskas teistojo rankose
Šiaulių regiono pataisos inspekcijos įskaitoje sausio 1 dieną buvo 1318 asmenų, iš jų 517, kuriems realios laisvės atėmimo bausmės laikas atidėtas. 174 buvę kaliniai į laisvę sugrįžo anksčiau laiko.
Šiaulių regiono pataisos inspekcijos direktoriaus pavaduotojas Regimantas Mikaliūnas sako, kad visuomenė nepatikliai žiūri į greta gyvenančius teistuosius — jų vengiama, bijomasi.
„Natūralu, kad žmonės bijo — bijomasi ne to, kas jau įvykę, o galimo smurto, vagysčių ir kitų neigiamų veiksnių drumsčiančių nusistovėjusią tvarką“, — teigia R. Mikaliūnas. — Pripažinkim, nuteistųjų ir pažįstamų ratas nėra pats drausmingiausias.“
Pareigūnas pasakoja ir pats gyvenęs buvusio kalinio kaimynystėje bei neslepia: buvę neramu, kad kaimyno bute neprasidėtų teistų ar kitokių nedrausmingų asmenų susiėjimai, išgertuvės, vagystės. Stebėjo aplinką, kol įsitikino, kad buvęs kalinys kabinasi į gyvenimą.
Pataisos inspekcija su darbdaviais yra pasirašiusi ne vieną bendradarbiavimo sutartį. Daugeliu atvejų, jei nuteistasis atitinka reikalavimus, teistumas neturi įtakos įsidarbinimui — darbdaviui svarbiausia, kad žmogus būtų geras darbuotojas. Vis dėlto patirtis rodo, kad dauguma buvusių kalinių neužsirekomenduoja darbe, jiems trūksta darbštumo ir atsakingumo.
Maža to, vieni nuteistieji greitai susiranda darbą, o kiti nemato reikalo ir nesistengia jo ieškoti, nes įsitikinę esantys paženklintieji ir niekas jų nenorės įdarbinti.
Nuteistajam, pasak R. Mikaliūno, svarbu ne tik įsidarbinti, bet ir turėti kur grįžti, nes tuomet yra stipresnis motyvas atsitiesti. Neturintys motyvo į laisvę dažniausia parvažiuoja tarsi atostogoms ir nevengia grįžti ten, kur šiltas maistas ir nakvynė garantuoti.
„Su svajone apie geresnį gyvenimą, darbą, šeimą, draugus grįžta beveik visi kaliniai, tačiau realybė dažnai kitokia, — sako R. Mikaliūnas. — Į dorą gyvenimą pajėgia įsikabinti tik nedaugelis. Visuomenės požiūris į teistą asmenį yra prieštaringas, todėl galima drąsiai teigti, kad daugiausia tik nuo nuteistųjų pastangų ir daugiau nuo nieko kito visuomenės požiūris nepriklauso.
Nusikalstamumo statistika
2010 metais šalyje užregistruota 70618 nusikaltimų:
217 nužudymų;
213 sunkių sveikatos sutrikdymų;
208 išžaginimai;
33495 vagystės;
2727 plėšimai;
178 turto prievartavimai;
3983 sukčiavimai;
179 kontrabandos atvejai, ir kt.
2010 metais ištirta 45,1 procento nusikaltimų.
2009 metais įvykdytas 76291 nusikaltimas, ištirta — 42, 4 procento.
2009 metais buvo nustatyta 24 tūkstančiai asmenų, įtariamų (kaltinamų) padarius nusikalstamas veikas. Iš jų kas septintas buvo 14-17 metų amžiaus nepilnametis.
Lietuvos teismai 2009-aisiais nuteisė 14,7 tūkstančio asmenų. Kas vienuoliktas nuteistasis buvo nepilnametis.
2010 metų pradžioje šaliesįkalinimo įstaigose buvo beveik devyni tūkstančiai asmenų.
GALIMYBĖ: Buvusio kalinio kelias namo. Galimybė atsitiesti yra, bet ji paties nuteistojo rankose.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PRISITAIKYMAS: Šiaulių regiono pataisos inspekcijos direktoriaus pavaduotojas Regimantas Mikaliūnas įsitikinęs, kad kaliniai neatstumiami visuomenės, jei bando prie jos prisitaikyti.
Jono TAMULIO nuotr.
