Naujausios
Sveikatos reforma pareikalavo gyvybės
Per Velykas pakeliui iš Pakruojo į Šiaulių ligoninę greitosios pagalbos automobilyje mirė moteris.
Medikai neslepia – jei Pakruojo ligoninėje tebeveiktų Reanimavimo skyrius, būtų buvę žymiai daugiau šansų išgelbėti ligonę.
Skyrius, vykdant Sveikatos reformą, uždarytas, belikusi reanimavimo palata nesunkiems ligoniams.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Ligonės nuvežti nebespėjo
Aštuoniasdešimt trejų blogai pasijautusiai moteriai iš Linkuvos pagalba pirmiausiai suteikta Pakruojo ligoninės Priėmimo skyriuje.
Pakruojiečiai gydytojai nutarė, kad pacientę būtina vežti į Šiaulių ligoninę. Tačiau pakeliui greitosios pagalbos automobilyje moteriai prasidėjo agonija. „Greitosios“ ekipažo pastangos ją išgelbėti turimomis priemonėmis buvo bevaisės. Moteris mirė.
Pakruojo Pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyriausiasis gydytojas Valentinas Misiūnas pripažino: greitosios pagalbos automobiliuose nėra tokios aparatūros, kokia įrengiama reanimavimo skyriuose.
„Jeigu toks skyrius veiktų Pakruojyje – ligonę išgelbėti būtų buvę žymiai daugiau šansų. Jau vien todėl, kad nereikėtų niekur vežioti, kad iš karto būtų galima pradėti reanimuoti“, – sakė PSPC vadovas.
Sveikatos reformos auka
Vykdant šią reformą, Reanimavimo skyrius Pakruojyje uždarytas pernai gegužę. Prie dienos chirurgijos skyriaus belikusi tik reanimavimo palata. Čia pagalba teikiama nesunkiai sergantiems ligoniams, nėra gydytojų – reanimatologų.
Todėl nuo to laiko gydytojai sunkius ligonius siunčia į didesnes aplinkinių miestų ligonines – po kelias dešimtis kilometrų.
Pripažįstama, jog dėl to pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei išauga.
Vos prieš mėnesį, komentuodamas situaciją „Šiaulių kraštui“, V. Misiūnas tik pasidžiaugė, jog pakeliui į ligonines dar niekas nemirė.
Grėsmingos situacijos
Neseniai rašyta apie pakruojietę, kuri su traukulių kamuojamu visiškai neįgaliu sūnumi Šiaulių ligoninę pasiekė giminaitės automobiliu.
Nes tuo laiku, kai neįgalaus vaiko būklė labai pablogėjo, kai jis blaškėsi iš skausmo, nė vieno iš dviejų rajone budėjusių greitosios pagalbos ekipažų nebuvo. Vienas automobilis vežė ligonį į Šiaulius, kitas – į Joniškį.
Dispečerė siaubo apimtai motinai paaiškino, jog „greitosios pagalbos“ teks laukti nežinia kiek. Arba pačiai savo transportu vežti sūnų į Šiaulius.
Moteris nutarė rizikuoti. Tuokart viskas baigėsi laimingai – į ligoninę suspėta. Neįgaliam berniukui skubią pagalbą suspėjo suteikti šiauliečiai Vaikų reanimavimo skyriaus medikai.
Pernai Gačionių bendruomenės pirmininkas ūkininkas Povilas Grigaliūnas savo mašina vežė į Pakruojo ligoninę kaimyną, kuriam buvo prasidėjęs vidinis kraujavimas.
Į nuošalius Gačionius (20 kilometrų nuo rajono centro žvyrkeliais) žmonėms nepavyko skubiai prisišaukti „greitosios pagalbos“ medikų, išvažiavusių pas kitus ligonius.
P. Grigaliūnui Pakruojo ligoninės Priėmimo skyriuje buvo pasiūlyta pavojingai sunegalavusį kaimyną pačiam nuvežti ir į Šiaulius.
Gabenti sunkų ligonį dar keturiasdešimt kilometrų ūkininkas nebesiryžo.
„O jei kaimynui pasidarys visai bloga, jeigu jis pakeliui, neduok Dieve, mirs? Aš ne gydytojas – nepadėsiu taip, kaip reikėtų. Ir kas paprasto kaimo žmogaus pirmiausiai bėgs gelbėti Šiauliuose, kai ten Priėmimo skyriuje – ligonių eilės“? – savo pagalba abejojo P. Grigaliūnas.
„Greitosios“ vis dėlto sulaukus, sergantį gačionietį iš Pakruojo į Šiaulius vežė jos ekipažas.
Kaimyną lydėjęs P. Grigaliūnas pamatė, kaip išgirdę apie situaciją iš kolegų, šiauliečiai medikai per kelias minutes žmogų išvežė reanimuoti.
„Dėl „greitųjų“ mūsų kaime didžiausia bėda – kol prisišauksi, kol sulauksi – gali ir nebereikėti“, – sakė bendruomenės pirmininkas.
Taupoma sistemos naudai
Vykdant Sveikatos sistemos reformą, Pakruojo ligoninėje uždaryti Reanimavimo, Chirurgijos ir Akušerijos skyriai. Tokios pagalbos reikalingi ligoniai vežami į Šiaulių, Joniškio, Radviliškio, Pasvalio ar Panevėžio ligonines. Dešimčių, o kai kada – daugiau nei šimto kilometrų atstumu.
Žmones veža „greitosios pagalbos“ automobiliai. Negalutiniais duomenimis, tris – keturis kartus dažniau, nei laikais, kada visi trys svarbūs skyriai veikė Pakruojyje.
V. Misiūnas informavo, jog pacientų pervežimui šiemet Pakruojo „greitajai“ iš Ligonių kasų papildomai skirta 268 tūkstančiai litų.
Jeigu sutampa, kad tuo pačiu laiku į kaimyninius rajonus tenka gabenti kelis ligonius, visi kiti rajono gyventojai tegali viltis, jog staiga neužklups rimtos sveikatos bėdos.
Pakruojo rajone nuo vasario sumažinta „greitųjų“ ekipažų. Keturias savaitės dienas rajone tebudi dvi, o penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais – trys medikų brigados.
V. Misiūnas neslėpė: jei nebūtų papildomų pinigų ligonių vežimui, Pakruojyje teliktų pusantros „greitosios pagalbos“ brigados. Finansuojama pagal gyventojų skaičių, kuris rajone kasmet mažėja.
„Sužinoję, kad „greitoji pagalba“ greitai atvažiuoti negalės, žmonės ligonius gali vežti pas gydytojus patys. Jei medikai jau važiuoja – susitikus pakelyje, sergantysis greičiau sulauks pagalbos“, – sakė V. Misiūnas.
Ekstremalios situacijos
Panaši situacija ir Akmenės rajone, kur taip pat uždaryti Chirurgijos ir Reanimacijos skyriai. „Šiaulių krašte“ rašyta apie ekstremalius atvejus, kai ligonius, balansuojančius tarp gyvenimo ir mirties, tekdavo vežti į Respublikinę Šiaulių ligoninę ar Mažeikių ligoninę.
Redakcija turėjo duomenų, kad dėl nelaiku suteiktos pagalbos, galėjo būti ir mirčių atvejų, tačiau vielionių artimieji nepanoro ieškoti teisybės.
REFORMA: Sveikatos reforma Pakruojo ir Akmenės rajono ligoninėse nušlavė Chirurgijos ir Reanimacijos skyrius, sumažino greitosios pagalbos tarnybas.
MAŽINIMAS: Nuo vasario rajone sumažinta „greitosios pagalbos“ brigadų.
BĖDA: Gačionių bendruomenės pirmininkas Povilas Grigaliūnas situaciją dėl „greitųjų“ vadina bėda.
RIZIKA: Vyriausiasis gydytojas Valentinas Misiūnas pripažįsta, kad sunkių ligonių vežimas į kaimyninius miestus – išaugusi rizika sveikatai. Kaip parodė šios Velykos – ir gyvybei.
Autorės nuotr.
