Naujausios
Pustuščiai grupinio gyvenimo namai
Skirtinguose Šiaulių rajonuose stovi keturi dailūs šiuolaikiški Savivaldybės pastatyti namukai, kuriuose įkurti grupinio gyvenimo namai. Jie išdygo dar 2023 metais, įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) finansuojamą projektą. Vieno tokio gyvenamojo namo plotas – 230 kvadratinių metrų, o jų visų statyba kainavo beveik 3 milijonus eurų.
Kiekviename name yra virtuvė su atvira erdve bendram laisvalaikiui ir vienviečiai bei dviviečiai miegamieji. Du grupinio gyvenimo namai skirti darbingo amžiaus vyrams, vienas – moterims, o dar vienas – nepilnamečiams.
Aplankėme du tokius namus. Vienas iš jų įsikūręs Rėkyvoje, kitas – Šeduvos gatvėje. Juose gyvena darbingo amžiaus vyriškiai nuo 21-erių iki 57-erių metų. Netikėtai užsukę radome švarius ir tvarkingus namus, ruošiamus pietus.
Darbuotojai pasakojo apie šių namų gyventojus, jų pomėgius. Keli iš jų visuomeniniu transportu važiuoja į dienos centrą ir darbuojasi socialinėse dirbtuvėse. Vieni mėgsta pjauti žolę, kiti – grėbti lapus, rūpintis augintiniu ir panašiai.
Rėkyvos namuose gyvena vaikinas, kurį vadina dailininku – tapo paveikslus, pristato juos kitiems. Aplink namus – sutvarkytos teritorijos, yra šiltnamiai, pavėsinės. Jose gyventojai vasarą leidžia laiką, kepa šašlykus.
Puikias sąlygas turintys gyventojai vieni nepaliekami. Su jais visą parą dirba 6 darbuotojai: vienas socialinis darbuotojas ir 5 individualios priežiūros darbuotojai.
Socialinių paslaugų skyrius informavo, kad šiomis puikiomis sąlygomis galėtų maksimaliai gyventi po 10 suaugusių žmonių arba 8 vaikai, tačiau iš tiesų čia įsikūrę yra tik po 5 intelekto arba psichinę negalią turintys gyventojai. Rėkyvos name šiuo metu gyvena 4 vyrai, nes vienas teismo sprendimu yra išvežtas pusmečiui gydytis į Rokiškį.
Tik moterims skirtame name gyvena 8 gyventojos. Nepilnamečių grupinio gyvenimo namuose – 6 gyventojai.
Savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Ramutė Pilypienė aiškina, kad mažesniam kiekiui gyventojų gali suteikti kokybiškesnes paslaugas.
Tokia logika vadovaujantis labiausiai kokybiškos paslaugos būtų tuose namuose įkūrus po vieną socialinių paslaugų gavėją. O kaip paslaugų efektyvumas, kai jas teikiančių darbuotojų viename objekte daugiau nei jas gaunančių?
Vieno gyventojo išlaikymas grupinio gyvenimo namuose kainuoja 1 600 eurų. Čia apsigyvenę neįgalūs žmonės moka 80 procentų savo pajamų, didžiąją dalį išlaikymo kompensuoja Savivaldybė.
Kadangi vedėja aiškina, kad nesvarbu, kiek žmonių gyvena grupinio gyvenimo namuose, jų išlaikymas kainuoja tiek pat, galima spėti, kad Savivaldybė, apgyvendindama kuo mažiau žmonių, taupo biudžeto pinigus.
Vedėja teigė, kad grupinio gyvenimo namai pildosi pagal poreikį. Juos atidarius čia buvo apgyvendinti kompleksinių paslaugų namų „Alka“ ir Akmenės rajono Ventos socialinės globos namų globotiniai.
R. Pilypienė komentavo, kad buvo tikėtasi, jog iš Ventos bus atkelta dvigubai daugiau žmonių, tačiau taip neįvyko. Vedėja pastebėjo, kad intelekto arba psichinę negalią turintys žmonės yra prieraišūs, nenori permainų, o šeimos nenori jų išleisti iš namų.
Savivaldybė šiuo metu įgyvendina dar vieną ES finansuojamą projektą – stato dar du grupinio gyvenimo namus Smėlio ir Papievių gatvėse.
Kam reikia Savivaldybei dar dviejų namų, kai šie yra pustušti?
R. Pilypienė tikino, kad specialistai dirba su psichikos centrais, neįgaliųjų organizacijomis, Aukštelkės socialinės globos namais Šiaulių rajone. Vieną vyrą iš ten jau parsivežė, tiesa, į Savarankiško gyvenimo namus.
Savivaldybės atstovė aiškino, kad labiau grupinio gyvenimo namai reikalingi vyresnio amžiaus žmonėms. Gali būti, kad pasibaigus penkerių metų laikotarpiui po projekto įgyvendinimo, grupiniuose namuose gyvens ne tik darbingo, bet ir pensinio amžiaus žmonės.
Paklausėme, kodėl negalima iš dviejų pustuščių grupinio gyvenimo namų padaryti vienus, bet pilnus. Vedėja neatmetė galimybės, kad trūkstant vietų moterims, du vyrų namai galėtų būti sujungti, o vienas taptų antraisiais moterų grupinio gyvenimo namais.
Nors vedėja pasakojo apie per metus atliekamas daugiau nei tūkstantį konsultacijų, neįgalius šeimos narius globojantys žmonės sakė, kad informacijos apie grupinio gyvenimo namus Šiauliuose arba neturi, arba sužino atsitiktinai.
Lengvesnę psichosomatinę negalią turintys žmonės taip pat gali apsigyventi apsaugotame būste. Tokius būstus Savivaldybė turi 2, o gyvena juose 4 žmonės. Ketinama įrengti dar apie 13 tokių būstų. Čia gyvenimas labiau savarankiškas, specialistai aplanko kelis kartus per savaitę, nuolat kartu negyvena. Jei mato, kad žmogus nepajėgus gyventi tokiomis sąlygomis, jam siūloma persikelti į grupinio gyvenimo namus.
Pagalbos į namus gali ir nebesulaukti
Dar viena socialinė paslauga, kurios teikimas šiauliečiams, švelniai tariant, kelia daug klausimų – pagalba namuose.
Skyriaus vedėja aiškino, kad tai vienintelė socialinė paslauga, kurią gali gauti pensinio amžiaus žmonės, neturintys negalios.
Šiauliuose tokias paslaugas į namus gauna 515 šiauliečių, o eilėje, spalio vidurio duomenimis, laukė 128 gyventojai.
Skyrius informavo, kad tokių paslaugų šiauliečiams tenka laukti net iki 8 mėnesių, nors įstatymas įpareigoja socialines paslaugas suteikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
„Pagalbą į namus gali gauti pensinio amžiaus asmuo, kuris gali ir neturėti neįgalumo (dalyvumo) lygio. Kuris iš dalies savimi pasirūpina, tačiau jam reikia pagalbos. Tai pati pirmoji paslauga padėti žmogui. Pavyzdžiui, gal jis gyvena penktame aukšte ir jau sunkiai vaikšto. Jam dėl to neįgalumo nenustatys“, – paaiškino R. Pilypienė.
Pagalbą į namus gaunantys šiauliečiai sulaukia darbuotojų, kurie 10 valandų per savaitę padeda pasirūpinti asmens higiena, pagamina maisto, nuperka produktų, palydi į gydymo įstaigą, suteikia kitas paslaugas. Tikslas – kad kuo daugiau žmonių gyventų savo namuose, nes juose paslaugas teikti yra pigiau, nei apgyvendinti žmogų globos namuose.
Tik ne Šiauliuose. Čia 8 mėnesius laukiantys paslaugų šiauliečiai gali jų ir nesulaukti. Deja, kartais taip ir atsitinka.
R. Pilypienė aiškino, kad pagalbos į namus paslaugų skaičius pastaruoju metu stipriai išaugo, todėl trūksta miesto biudžeto pinigų joms finansuoti. Kitiems metams vedėja sakė prašysianti 60 procentų lėšų daugiau pagalbai į namus teikti nei šįmet, tačiau miesto biudžetas turi susibalansuoti, neaišku, ar jų gaus.
Panevėžiečiams pasisekė labiau
Panevėžio gyventojams pasisekė labiau. Šio miesto Savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Rasa Urbonavičienė informavo, kad pagalbos į namus paslaugos skirtos 1 176 asmenims. Gyventojams, norintiems gauti šias paslaugas, eilėje laukti nereikia – paslaugos skiriamos teisės aktų nustatytais terminais.
2026 metais Panevėžio miesto savivaldybė socialinės priežiūros paslaugoms finansuoti skyrė 3,27 milijono eurų, iš kurių didžioji dalis numatyta pagalbos į namus paslaugų teikimui apmokėti.
Šiuo metu Panevėžyje teisė teikti akredituotas pagalbos į namus paslaugas suteikta 21 įstaigai, iš jų 16 šias paslaugas teikia aktyviai.
Šiauliuose praėjusiais metais tokioms paslaugoms išleista kiek per milijoną miesto biudžeto lėšų. Paslaugas teikia 7 teikėjai: Socialinių paslaugų centras ir nevyriausybinės organizacijos (viešosios įstaigos).
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Jolanta Šiuparienė informavo, kad Šiaulių rajone pagalbą namuose gauna 246 gyventojai. Nors yra akredituota 10 įstaigų teikti pagalbos į namus paslaugą, faktiškai paslaugą teikia 4 įstaigos: 1 biudžetinė įstaiga, 3 – nevyriausybinės organizacijos.
Pagalba šiauliečiams – per didelė našta Savivaldybei?
Skyriaus vadovė R. Pilypienė mano, kad nėra teisinga, jog gyventojui už pagalbą namuose reikia mokėti 10–20 procentų nuo individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos, didžioji dalis mokesčio už šias paslaugas atitenka Savivaldybei. Jei viena valanda tokios paslaugos kainuoja apie 11 eurų, tai žmogus moka tik 2,5–4 eurus.
Ji sakė aiškinanti ministerijoje, kad gyventojo dalis turėtų siekti bent 60 procentų, tačiau sistema nekeičiama. Dabar esą Savivaldybei tenka per didelė našta.
Vedėja tikino, kad vienišais žmonėmis pasirūpinama. Į pagalbą pasitelkiamos tokios organizacijos, kaip Raudonasis Kryžius, Maltiečių ordinas ir panašiai. Kitais, mėnesius laukiančiais eilėje, turėtų pasirūpinti artimieji. Jos manymu, 8 mėnesiai nėra daug, tiek laukiame, pavyzdžiui, pas kardiologą.
R. Pilypienė įsitikinusi, kad apie trečdalis šiauliečių, mėnesius laukiančių eilėje, jai priėjus paslaugos atsisakys. Taip esą yra todėl, kad žmonėms galima mokėti už paslaugas ir tuos kelis eurus.
„Šiauliuose skaičiuoja visi. Laukia, kad sudarytume sutartį dėl paslaugos kaštų padengimų. Įstatyme kalbama, kad eilės sudaromos, jei trūksta savivaldybės ir valstybės finansavimo. Be Savivaldybės finansavimo žmogus gali gauti pagalbą į namus iškart, be jokios eilės“, – „išeitį“ mato skyriaus vadovė.
8 mėnesius žmonės greičiausiai nelaiko savo artimojo be pagalbos ir randa kažkokius sprendimus. Dalis jų žadėtų paslaugų nebesulaukia. O tai tik į naudą Savivaldybės biudžeto pinigus senyvų žmonių sąskaita taupantiems valdininkams. Beje, tų socialinių paslaugų, kurios teikiamos iš valstybės biudžeto dotacijų, o ne iš miesto pinigų, eilių arba iš viso nėra, arba jos gerokai trumpesnės.
