Naujausios
Suomiai geriausiai moka mokyti
Suomių vaikai retai kada gauna namų darbų, po mokyklą vaikšto su kojinėmis, beveik nelaiko egzaminų, tačiau Suomijos švietimo sistema pripažįstama viena geriausių pasaulyje. Šiaulių Jovaro progimnazijos pradinių klasių mokytoja Audronė Rimkuvienė po stažuotės Suomijoje pasakojo, kad ten vaikai mokomi patys išrasti formulę, o ne kalti ir nurašinėti.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Mokykloje – su šlepetėmis
Šiaulių Jovaro progimnazijos pradinių klasių mokytoja Audronė Rimkuvienė pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos bendrą projektą savaitę stažavosi Suomijoje.
Suomijos švietimo ministerijoje pedagogai klausėsi paskaitos apie švietimo sistemą, mokytojų ruošimą, naujoves. Lankėsi šešiose mokyklose, viename iš universitetų dalyvavo paskaitoje apie švietimo problemas ir jų sprendimo būdus.
– Kas, lankantis Suomijos mokyklose, jus labiausiai nustebino ar sužavėjo?
– Mokytojo darbas Suomijoje yra prestižinis, vaikai svajoja dirbti mokytojais! Pavyzdžiui, norint įsidarbinti pradinių klasių mokytoju į vieną vietą pretenduoja 100 kandidatų. Mokytojams keliami itin aukšti reikalavimai. Pedagogų atlyginimai vidutiniški – apie 1300 eurų, tad tai nėra pagrindinė motyvacija dirbti.
Mokytojai turi padėjėjus, dirba dviese ar trise. Į mokymą labai įjungti tėvai. Buvome kaimo mokyklėlėje, kurioje mokosi 65 mokiniai, o padėjėja dirba močiutė – pensinio amžiaus buvusi žurnalistė. Padėjėjai nėra įpareigoti atidirbti, pamokų metu sėdi savanoriškai.
Mokykloje dirba patarėjai, į kuriuos vaikai kreipiasi, kai svarsto kokius aukštuosius mokslus, specialybę geriau pasirinkti. Patarėjai, stebėdami vaikų rezultatus, pomėgius, veiklą mokykloje, pasiūlo variantus, nukreipia.
Stebino ideali švara mokyklose – visi, nuo mokytojų iki mokinių, vaikšto su kojinėmis arba šlepetėmis. Siekiama sukurti namų aplinką.
Be abejo, moksleiviai turi labai daug priemonių, viskas kompiuterizuota – išmanioji lenta, projektoriai. Stebėjome pirmokų pamoką – mokytoja vaikams padalino „iPad“ planšetinius kompiuterius, kuriais jie atliko užduotis. Vaikams suteikta visiška laisvė, leidžiama laisvai judėti. Vienas jų net buvo užlipęs ant stalo.
Nedaromi eksperimentai
– Koks Suomijos valstybės požiūris į švietimą?
– Valstybė skiria labai didelį dėmesį švietimui. 16 valandą baigiasi darbas, kad suomiai galėtų grįžti į šeimas, bendrauti su vaikais. Kad nebūtų taip, kaip pas mus, kai susiėmę už galvų stebisi – kokie tie vaikai... Gal visos problemos kyla iš to, kad tėvai neturi laiko vaikams? Bendravimas šeimoje, žaidimai yra geriausias pasiruošimas mokytis.
Viskas, ką jie daro, atliekama 100 procentų. Jei sugalvoja reformą, ją įvykdo iki galo nuo A iki Z. Nedaromi eksperimentai, kaip pas mus. Prieš tai atliekami tyrimai, stebėjimai, išbandomas jų efektyvumas. Tam pasirenkamos mokinių klasės, kurių pasiekimai mažesni. Jei metodas pasiteisina, jis taikomas plačiau.
Doktorantas paskaitoje minėjo, jog dabar ieškoma problemų, ką dar būtų galima pagerinti. Paskutinės naujovės – į programą norima įtraukti loginio mąstymo pamokas.
Suomių mokytojai nesuprato, kai jų teiravomės apie tikrinimus, auditus, dokumentų pildymą. Mokykloms suteikta didelė laisvė ir pasitikėjimas – mokytojai daug dalykų gali spręsti savarankiškai.
– Kokie švietimo sistemų skirtumai ir panašumai, palyginti su lietuvių?
– Kaip ir pas mus, vaikai eiti į mokyklą pradeda eiti 7 metų, tačiau pradinės klasės yra nuo pirmos iki šeštos. Iki šeštos klasės rašo pieštukais, nereikalaujama dailyraščio, sąsiuvinių su linijomis ar langeliais. Mokytojai sakė, kad neturi laiko išdailinti rašto – vietoje to, kol išmoks gražiai rašyti skaičių į langelį, geriau jis išspręs 20 loginių užduočių.
Pradinėse klasėse vertinimas vyksta tik žodžiu – mokiniai negauna pažymių. Atsižvelgiant į mokytoją, jei nori patikrinti, kaip išmoko temą, kartais rašo testus. Namų darbai beveik neskiriami.
Klasės lūžta nuo priemonių gausos, kuriomis aprūpina valstybė. Per darbų pamoką kiekvienas dirba atskirą kūrybinį darbą. Netyčia ėjome pro šalį pro pagalbines patalpas – jose guli rietimai medžiagų, įvairių priemonių. Net saldu darėsi, pasižiūrėjus į jų galimybes.
Suomijoje mokslas ir maitinimas mokyklose nemokamas. Iš jų galima pasimokyti maitinimo kultūros. Nors maistas nemokamas, vaikai gali valgyti kiek nori, bet jie mokomi niekada neprisikrauti į lėkštę per daug. Įsidėti tiek, kiek dabar nori, – jei bus skanu, pakartosi.
Pavėžėjimo, kaip pas mus, nėra – visi atvažiuoja dviračiais, ateina pėsčiomis ar atveža tėvai. Kaimo mokyklų nesiekiama centralizuoti, uždaryti, netgi priešingai. Mano minėtoje mokykloje su 65 vaikais dirba du mokytojai, direktorė, du padėjėjai ir virėja.
Didelis dėmesys skiriamas sportui ir sveikatinimui. Kai atvažiavome, vaikai žaidė futbolą. Net prie kaimo mokyklėlių įrengtos ledo arenos, aikštynai, karstyklės. Suomiai nebijo blogo oro.
Valstybė iš karto reaguoja į problemą
– Kokios Suomijos švietimo sistemos ypatybės leidžia pasiekti vis gerėjančių rezultatų įvairiuose tyrimuose? Pernai Didžiosios Britanijos laikraštis „The Times“ paskelbė geriausių mokymo sistemų pasaulyje reitingą. Suomija buvo pirmoje vietoje.
– Suomiai kartu su japonais pasiekia geriausių rezultatų mokydami matematikos. Japonai per muštrą, o jie – per žaidimus ir tinkamas reformas. Pasak vieno mus kuravusio ministerijos atstovo, jei vaikas turi loginį mąstymą, jis geriau tvarkys savo finansus, gyvenime priims geresnius sprendimus. Vystantis ekonomikai reikia daug inžinierių, programuotojų. Svarbu ugdyti ne mašinas, o savarankiškai mąstančius specialistus.
Tam sukurta visa sistema. Pavyzdžiui, Sipo miesto mokykloje veikia matematikos šalis, į kurią gali atvažiuoti mokytojai su mokiniais ir iš kitų miestų. Didžiulis kabinetas pilnas priemonių – žaidimų, knygų.
Jei mokytoja pastebi, kad, pavyzdžiui, pirmoje klasėje vaikui sunkiau sekasi skaičiuoti, vaikas nukreipiamas į matematikos šalį mažiausiai 12 savaičių. Ten dirba mokytoja, kuri pakelia lygį iki klasės vaikų. Mes tą šiek tiek apleidžiame, sakome: „Gal jis ne matematikas...“
Suomijoje nėra jokių vėliau – čia ir dabar. Iškart suteikiamas papildomas dėmesys. Tėvai ateina pasikonsultuoti, pasiskolinti priemonių į namus.
Atlikus tyrimus pastebėta, kad berniukai skaito mažiau už mergaites. Tai tapo nacionaline problema, todėl buvo sudaryta darbo grupė. Mokykloms pasiūlyta skatinti skaitymą fiksuojant berniukų perskaitytus puslapius. Klasė, kurios berniukų perskaitytų puslapių skaičius bus didžiausias, gaus ekskursiją tiek metrų nuo savo miesto nuvažiuoti, kiek perskaitė puslapių.
– Lietuvoje dažnai iškyla sunkumų su mokinių motyvacija. Kaip mokinius motyvuoja Suomijoje?
– Tai priklauso ne tik nuo švietimo sistemos, bet ir žmonių mentaliteto. Mokykloje jaučiama ramybė, jei vaikai susipyksta, juose nėra tiek daug agresijos, kiek pas mus.
Prie motyvacijos prisideda kūrybiškai parengtos užduotys. Prasidėjus švietimo reformai, svarbiausias uždavinys buvo permokyti mokytojus, kad jie nepateiktų formulių, o rastų būdų, kad vaikai patys jas išrastų. Svarbus atradimo elementas – nuo aplinkos, kuri yra čia pat.
Nėra statiškų užduočių – nurašinėti, parašyti. Pavyzdžiui, matematikos užduotis: ką reikia padaryti, kad krisdamas kiaušinis nesudužtų? O kiek gali būti atsakymų! Ką reikia padėti, kokį parašiutą padaryti...
Pamokos dažnai organizuojamos ne mokykloje, o už jos ribų, netradicinėse erdvėse. Pavyzdžiui, lankantys papildomus istorijos užsiėmimus po pamokų eina į muziejus.
Muzikos pamokoje – laisvė. Vaikai sukūrė grupę. Mergaitės dainuoja, o berniukai groja įvairiais muzikos instrumentais.
– Ką galėtumėme pritaikyti pas mus?
– Labai svarbus tėvų, artimųjų įtraukimas, grupinio darbo organizavimas. Visuomet galime ieškoti būdų, kaip mokyti kūrybingai – rengti edukacines programas. Pati ruošiuosi pamažu kurti matematikų šalį, rinkti medžiagą.
Manau, mokytojo profesijos prestižas priklauso nuo pačių mokytojų. Jei dirbsi gerai, gali pasiekti, kad į tavo klasę mokytis būtų prestižas ateiti.
citata: Net prie kaimo mokyklėlių įrengtos ledo arenos, aikštynai, karstyklės. Suomiai nebijo blogo oro.
Jono TAMULIO nuotr.
MOTYVACIJA: Pasak Jovaro progimnazijos pradinių klasių mokytojos Audronės Rimkuvienės, prie suomių mokinių motyvacijos mokytis prisideda kūrybiškai parengtos užduotys.
Asmeninė nuotr.
VIZITAS: Audronė Rimkuvienė lankėsi šiuolaikiškoje, prieš dvejus metus pastatytoje Suomijos kaimo mokykloje, kurioje mokosi tik 65 mokiniai.
