Naujausios
Sudie, mokykla!
Toks užrašas kabo ant Kelmės rajono Gailių pagrindinės mokyklos antrojo aukšto lango. Panašūs užrašai klasėse, ant lentos. Šį rugsėjį mokykloje nesuklego vaikų balsai, nors čia mokytis dar galėjo 67 moksleiviai. Vieną iš naujausių rajone, puikiai suremontuotą mokyklą uždarė. Kai iš jos vežė suolus, kai kurie gailiškiai verkė.
Mokyklą atidarė, kai buvo 66 mokiniai, uždarė, kai mokytis galėjo 67.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
„Užkasė dar gyvus“
Priešpietis Gailiuose. Mokyklos kiemas, kur anksčiau tokiu metu bėgodavo vaikai, tuščias.
Koridoriuje vaikšto pora vyrų. Kartu su seniūnu Vytautu Mikalausku jie atėjo apžiūrėti seniūnijai patikėto mokyklos pastato. Liolių seniūnas tikrina, kuris raktas tinka kuriai klasei. Vienintelė naudinga patalpa – bibliotekos kambarys.
Bibliotekoje prie kompiuterių sėdi pora moterų. Jos neteko darbo mokykloje. Bet iš įpročio kasdien čia ateina. Pasėdi prie kompiuterių, pasikalba su bibliotekininke Asta Gedraitiene.
„Žiūrim į tuščią mokyklą ir savo akimis netikim. Iš vaikų atėmė antruosius namus. Nepasigailėjo net pradinukų. Maži vabalėliai septintą ryto jau laukia autobuso.
Būtume kėlę riaušes. Bet mus apgavo. Žadėjo čia įkurti daugiafunkcį centrą-pradinę mokyklą. Paskui tikino, kad atkels specialiąją mokyklą. Dabar nebeliko nieko. Nuėmė stendus. Išvežė suolus. Širdis plyšta tokius dalykus matant. Tarsi gyvus būtų užkasę. Juk buvo mokinių. Vien iš Petkiškės kaimo atveždavo visą klasę. Ar tai mažai beveik septyniasdešimt mokinių?“ – su širdgėla kalbėjo moterys.
Blogiau nei pokary
Į pokalbį įsiterpia seniūnas Vytautas Mikalauskas: „Buvo laikai, kai dėl trijų vaikų kaime steigdavo pradinę mokyklą. Po karo Lietuva pajėgė išlaikyti mokyklas. Dabar nebepajėgia.“
Seniūnas mena savo vaikystę. Keturios klasės sėdėjo vienoje patalpoje. Visus pradinukus mokė du mokytojai. Bet mokykla buvo.
Ir tuomet, kai atidarė Gailių mokyklą, buvo 66 mokiniai. Bet niekas neabejojo, kad mokykla reikalinga. Dabar 67. Bet mokyklą uždarė.
Dabar viena iš naujausių, prieš pat Nepriklausomybės atgavimą pastatyta mokykla su gera sporto sale, aikštynu, plastikiniais langais, suremontuota aktų sale stovi be gyvybės, niekam nereikalinga.
V.Mikalauskas graudžiai juokauja: „Esu bagočiausias seniūnas. Prisikroviau visą dėžę raktų. Reikia atskirti.“ Kol kas mokyklos pastatas perduotas seniūnijai. Tačiau seniūnas nesidžiaugia turtu. Tik papildomas rūpestis. Teks išleisti vandenį iš radiatorių. Rūpintis, kad nešildomas pastatas nesupelytų.
Atrakina vieną klasę. Ant lentos kreida užrašyta: „Sudie! Gero vėjo!“ Tokie užrašai ir kitose klasėse.
Šarvojimo salė
Vėliau mokyklos pastatą seniūnija perduos bendruomenei. Tačiau bendruomenė kol kas tik kuriasi. Kai užsiregistruos, mokykloje įrengs šarvojimo salę. Gal bendruomenei pravers dar viena kita patalpa. Kaimo jaunimas pasinaudos sporto sale. Tačiau visas dviejų aukštų pastatas tikrai nebus reikalingas. Klasės taip ir liks tuščios.
„Iš ko bendruomenė mokės už elektrą, vandenį, šilumą? – nerimauja seniūnas. – Kas bus atsakingas, kad pastato neprišiukšlintų, jame negirtuokliautų, nerūkytų?“
„Gavome vicemero raštą. Siūlė apsispręsti, ką darysime su mokykla. Arba paimsime bendruomenės poreikiams, arba pastatas bus parduotas. Suskubome gelbėti bent mokyklos pastatą,“ – pasakojo Gailių bendruomenės pirmininkė Vilma Ivoškienė, kol kas už savo pinigus tvarkanti visus bendruomenės registravimo reikalus.
Išleido jau beveik tūkstantį litų. Savivaldybė žadėjo grąžinti. Kada tai bus, moteris nežino. Gerai, kad jos šeima ūkininkauja, gyvena pasiturimai. Jeigu šio darbo būtų ėmęsis neturtingas žmogus, neturėtų iš ko sutvarkyti visų formalumų.
Atėmė darbą
„Iš mūsų atėmė darbą, – guodžiasi į biblioteką ateinančios moterys. – Būtume dirbusios ir už pusę etato. Kad tik turėtume darbą. Juk nusibosta vien paskui karvės uodegą vaikščioti. Ir kaip tas pensijas beužsidirbti?
Mokykla buvo visos gyvenvietės žiburys. Čia rengdavo šventes. Vaikai atsivesdavo tėvus ir močiutes. Kur dabar gailiškiui benueiti?“
Bendruomenės pirmininkė pasakoja, jog kaime buvo šeimų, kurių vyras ir žmona turėjo darbo mokykloje. Dabar neteko nei užsiėmimo, nei pajamų. Ką daryti likus tik su vienintele karvele?
Pavyzdingai buvo tvarkoma mokyklos aplinka. „Ar dabar nepasidarys šabakštynas?“ – nerimauja gailiškiai.
Kaime liko tik alaus barai. Dar yra dvi parduotuvės. Bet ir jos uždarius mokyklą aptuštėjo. Prekyba sumažėjo. Per pertraukas mokiniai čia atbėgdavo nusipirkti bandelių. Dabar bandeles perka stambesnėse gyvenvietėse.
„Kas čia per mada viską tik stambinti, stambinti? – klausia kaimo žmonės. – Kiek mokytojų ir kitų darbuotojų išeitinėms kompensacijoms išleido pinigų, būtų dar kurį laiką išlaikę mokyklą. Juolab, kad dabar jau didina mokinio krepšelio pinigus. Gal būtų užtekę ir 67 mokinių.“
Gailiškiai stebisi, kodėl neuždaryta daug prastesnė, sena, medinė Maironių mokykla. Ar todėl, kad prie Tytuvėnų plento? Gailių mokykla prie Raseinių plento. Koks skirtumas, ar iš Maironių į Gailius ir Liolius vežioti mokinius, ar iš Gailių į Maironis? Bet Gailiuose vaikams būtų geresnės sąlygos.
Autorės nuotr.
KLASĖ: Kitos mokyklos patalpos gal pravers kaimo bendruomenei. Klasės – nereikalingos. Jose neįrengsi nė šarvojimo patalpos.
ATSISVEIKINIMAS: Gailių pagrindinei mokyklai šį rugsėjį pasakyta „sudie“.
RAKTAI: Liolių seniūnas Vytautas Mikalauskas atrenka raktus ir apžiūri seniūnijai perduotą mokyklos pastatą.
DARBAS: Anksčiau mokykloje darbą turėjusios moterys ir dabar kasdien ateina į savo mokyklą. Prisiglaudžia čia įsikūrusioje dar neuždarytoje bibliotekoje.
RŪPESČIAI: Gailių bendruomenės pirmininkė Vilma Ivoškienė apgailestauja dėl uždarytos mokyklos. Rūpinasi bent tuo, kad pastatas nebūtų parduotas.
