Su Pau­liu­mi Nor­man­tu at­si­svei­kin­ta gim­tinėje

Su Pau­liu­mi Nor­man­tu at­si­svei­kin­ta gim­tinėje

Su Pau­liu­mi Nor­man­tu at­si­svei­kin­ta gim­tinėje

Ant­ra­die­nį su pa­sau­li­nio gar­so ke­liau­to­ju ir fo­to­me­ni­nin­ku Pau­liu­mi Nor­man­tu at­si­svei­kin­ta jo gim­ta­ja­me kraš­te Pa­pi­lė­je, pe­le­nai ur­no­je at­gu­lė į ka­pą ša­lia tė­vų pa­lai­kų.

Vy­tau­tas RUŠ­KYS

vytautas@skrastas.lt

P. Nor­man­tas gi­mė ne­to­li Pa­pi­lės esan­čia­me Kal­niš­kių kai­me 1948-ųjų bir­že­lio 8 die­ną. Nuo 1983 me­tų ap­si­gy­ve­no Veng­ri­jo­je. Ten ir už­ge­so šie­met sau­sio 7-ąją Ny­red­ha­za mies­te, li­go­ni­nė­je bu­vo gy­do­mas ke­lis mė­ne­sius.

Šia­me mies­te jis nuo­lat gy­ve­no, kai grįž­da­vo po mė­ne­sius tru­ku­sių eks­pe­di­ci­nio po­bū­džio ke­lio­nių po Ti­be­tą, Hi­ma­la­jus, In­di­ją ir ki­tas bu­dis­ti­nes vals­ty­bes, apie tai lei­do au­to­ri­nius fo­toal­bu­mus, or­ga­ni­za­vo fo­to­pa­ro­das. To­kią veik­lą jis plė­to­jo ir kas­met mė­ne­siui ki­tam at­kak­da­vęs į sa­vo tė­vy­nę.

Me­ni­nin­kas, bū­da­mas Veng­ri­jos ir Lie­tu­vos pi­lie­tis, už kul­tū­ri­nius nuo­pel­nus pa­gerb­tas abie­jų ša­lių vals­ty­bi­niais ap­do­va­no­ji­mais, pel­nė pres­ti­ži­nes pre­mi­jas.

Pa­lai­kai kre­muo­ti va­sa­rio 27 die­ną ir da­lis pe­le­nų ur­no­je pa­lai­do­ti Ny­red­ha­zos mies­to ka­pi­nė­se, o da­lis ki­to­je ur­no­je at­ga­ben­ti į Pa­pi­lę.

Mies­te­lio baž­ny­čio­je au­ko­ja­mo­se mi­šio­se da­ly­va­vo P. Nor­man­to gi­mi­nai­čiai, ra­jo­no val­džios at­sto­vai, ra­jo­no gy­ven­to­jai, iš Vil­niaus, Šiau­lių at­vy­kę žmo­nės.

Prie ka­po duo­bės at­si­svei­ki­ni­mo žo­dį tar­da­mas Vy­tau­tas Ru­ba­vi­čius, poe­tas, pub­li­cis­tas, pri­si­mi­nė, kad at­kur­tos Lie­tu­vos vals­ty­bės pir­mai­siais kū­ri­mo­si me­tais Pau­liaus var­das bu­vo sie­ja­mas su lais­ve.

„Vos laik­raš­čiuo­se pa­si­ro­dy­da­vo ži­nia, kad Pau­lius grį­žo iš ei­li­nės eks­pe­di­ci­jos po to­li­mus kraš­tus, vi­siems mums tar­si su­stip­rė­da­vo spar­nai, – sa­kė V. Ru­ba­vi­čius. – Re­ta to­kios dva­sios ir to­kios dva­si­nės kū­ry­bos žmo­nių. Tas ko­pi­mas į kal­nus, ieš­ko­ji­mas nu­švi­ti­mo, ti­kė­ji­mas žmo­nė­mis vis dėl­to bu­vo ir tas ne­pa­liau­ja­mas grį­ži­mas į Že­mai­ti­ją. Ėjo lyg to­kiais ra­tais – iš­vyk­da­mas par­vyk­da­vo“.

Šiau­lie­tis fo­to­me­ni­nin­kas Ri­čar­das Dai­li­dė pa­brė­žė, kad pa­sau­li­nio mas­to as­me­ny­bės švie­sa dar ne­pa­kan­ka­mai at­skleis­ta. „Jo nu­veik­tus dar­bus pri­va­lu ty­ri­nė­ti ne pa­vie­niams žmo­nėms, bet ins­ti­tu­tams“, – tvir­ti­no R. Dai­li­dė.

Šiau­lie­tis ad­vo­ka­tas Jo­nas Nek­ra­šius pa­siū­lė Pau­lių Nor­man­tą bent mi­ni­ma­liai įam­žin­ti, jo var­du pa­va­di­nant Pa­pi­lės Si­mo­no Dau­kan­to gim­na­zi­jos geog­ra­fi­jos ka­bi­ne­tą.

„Ak­me­nės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė kas dve­ji ar tre­ji me­tai ga­lė­tų or­ga­ni­zuo­ti Pau­liaus Nor­man­to skai­ty­mus, – dar siū­lė J. Nek­ra­šius. – Kad su­si­rin­kę bend­ra­min­čiai ne tik ga­lė­tu­me jį pri­si­min­ti, pa­kal­bė­ti apie jo įvai­ria­pu­sę veik­lą, bet ir sa­vo su­kaup­tą me­džia­gą at­rink­tu­me pa­teik­ti pla­čia­jai vi­suo­me­nei.“

Pa­sak su Pau­liu­mi Nor­man­tu daž­nai bend­ra­vu­sio Ak­me­nės ra­jo­no vi­ce­me­ro Apo­li­na­ro Ni­ciaus, sle­gia­mas li­gos jis ta­po vie­ni­šas, sti­go, kas juo pa­si­rū­pin­tų.

Su ser­gan­čiu tau­tie­čiu bend­ra­vęs Lie­tu­vos am­ba­sa­dos Veng­ri­jo­je ad­mi­nist­ra­ci­nius įpa­rei­go­ji­mus at­lie­kan­tis Si­gi­tas Po­vi­lai­tis įžvel­gė: „Pau­lius bu­vo pa­si­da­vęs tam, kad jam ne­be­rei­kia nie­ko ir ne­be­ko­vo­jo už sa­ve.“

Dėl fi­nan­sų sty­giaus už­tru­ko net kre­ma­vi­mo pro­ce­dū­ra, pro­ble­mas pa­vy­ko iš­spręs­ti, kai ėmė tar­pi­nin­kau­ti aukš­čiau­sių vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų pa­rei­gū­nai.

Au­to­riaus nuo­tr.

Pas­ku­ti­nis at­si­svei­ki­ni­mas su Pau­liu­mi Nor­man­tu jo gim­ta­ja­me Ak­me­nės ra­jo­ne.

Šv. mi­šios už Pau­lių Nor­man­tą au­ko­tos Pa­pi­lės baž­ny­čio­je.

Pe­le­nus ur­no­je į ka­po duo­bę nu­lei­do iš Veng­ri­jos at­ly­dė­jęs 33 me­tų Pra­nas Ma­te Nor­man­tas – Pau­liaus sū­nus.