Naujausios
Stojančiųjų balai didesni, už mokslą mokėti nenori
Vilniaus universiteto Šiaulių akademija suskaičiavo, kad šįmet šios aukštosios mokyklos gretas papildys 824 studentai – bakalaurai, magistrai, perkvalifikavimo ir pedagogikos profesinių (metų studijos po bakalauro, norint tapti pedagogu) studijų studentai.
Šiaulių akademijos direktorė profesorė Renata Bilbokaitė džiaugėsi, kad šis skaičius yra net 40 procentų didesnis nei pernai (534) ir daugiau nei dvigubai didesnis nei 2021 metais (377).
Nors stojimo kartelė – 5,4 balo, stojančiųjų balų vidurkis sukosi apie 8 balus, o tai, anot direktorės, reiškia, kad į Šiaulių akademinę bendruomenę vis daugiau ateina gabių žmonių.
450 studentų įstojo į valstybės finansuojamas vietas – 85 daugiau nei praėjusiais metais.
Absoliuti dauguma Šiaulių akademijos pirmakursių įstojo pagrindinio priėmimo metu. Per papildomą priėmimą studijų sutartis pasirašė tik keliasdešimt studentų.
„Daugiausia studentų įstojo pirmu etapu, kurio metu didžiausia galimybė gauti valstybės finansavimą. Panašiai kaip ir pernai – reikšmingo pokyčio tokiu laiku nebūna, nes tie, kurie netenkino balo kartelės ar galimybės studijuoti Vilniaus universitete neturi, renkasi kolegijų studijas. Vilniaus universitete būtina tenkinti 5,4 balo kartelę, net pasirinkus pačių finansuojamas studijas (mokant už mokslą), todėl antru ir trečiu etapais nebūna didelio antplūdžio – dominuoja tie, kurie dar lūkuriuoja, gal kažkas pirmo etapo metu nepasirašys sutarčių, todėl tikimasi valstybės finansuojamų vietų“, – aiškino R. Bilbokaitė.
Ji pažymėjo, kad VU ŠA laipsniškai didėja geriau baigusių studentų skaičius ir valstybės finansuojamų studentų skaičius, bet mažėja mokančių už mokslą. Tai rodo, kad ateina studijuoti aukštesnes kompetencijas turintys ir labiau motyvuoti studentai, bet mažėja norinčių mokėti už mokslą – studijos brangios ir brangsta kasmet.
Populiariausios – specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijos
Iš I pakopos studijų (bakalauras) programų daugiausia įstojo į specialiąją pedagogiką ir logopediją – 125 studentai. Akademijos vadovė akcentavo, kad tai labai didelis skaičius, tris kartus didesnis nei pernai ar užpernai. Taip pat panašus skaičius norinčių persikvalifikuoti (jau turinčių pedagogo kvalifikaciją) į šios srities specialistus – 125. Iš jų 70 rinkosi specialiąją pedagogiką, o 50 – logopedijos studijas.
Profesorė mano, kad tai lėmė visuotinis šių specialistų poreikis dabar ir ateityje, nes Lietuvoje priimtas politinis sprendimas visose švietimo įstaigose nuo 2024 metų integruoti įvairių specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Tam reikia profesionalios pagalbos mokytojams – steigiami etatai, skiriamos valstybės lėšos. Tai profesija, kuri užtikrina specialistų poreikį darbo rinkoje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, skirdama kas mėnesį mokamą stipendiją studentams, taip pat skatina rinktis šią programą.
„Neabejotinai reikšmės turi ir tai, kad mes ruošiame šiuos specialistus Lietuvai daugiau kaip 60 metų – malonu, kad mumis pasitiki. Mes žinome, kad mūsų specialistai labai geri“, – tikino R. Bilbokaitė.
Kalbant apie II pakopos studijas, daugiausia įstojo į Vadybos magistrantūrą ir Edukologijos magistrantūrą su švietimo vadybos specializacija. Tai švietimo įstaigų vadovų ir pavaduotojų, bei tų, kurie norės jais tapti, magistrantūros studijos, kurios bus finansuojamos iš Europos Sąjungos lėšų. VU ŠA laimėjo vasaros pradžioje nacionalinį konkursą rengti minėtų magistrantūrų studentus, šiuo metu yra 130 besirašančiųjų sutartis, nes priėmimas dar nesibaigė, jis tęsis iki rugsėjo 8 dienos.
„Labai didžiuojamės, kad toks didelis skaičius švietimo vadovų pasirinko VU ŠA – tai yra nepaprastas pripažinimas akademikams, nes švietimo vadovai atstovauja įvairiems Lietuvos miestams ir rajonams“, – džiaugėsi direktorė.
Dvigubai daugiau studentų rinkosi pedagogines studijų programas
Šiais metais pedagoginių programų studijas (bakalauras, magistras ir persikvalifikavimas) pasirinko 577 studentai. Vien pirmakursių bakalaurų ir magistrų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išaugo dvigubai. Analizuojant matoma, kad daugėja į pedagogines programas valstybės finansuojamų vietų skaičius.
Persikvalifikuos 272 pedagogai.
„Po labai ilgo laikotarpio persikvalifikuoti į matematikos mokytojus įstojo net 20 studentų – nepaprastas džiaugsmas, nes visi žinome, kad šių dalykų mokytojų labai trūksta. Taip pat 22 studentai taps informatikos mokytojais, vėlgi – išsigelbėjimas regionams“, – vilčių mokykloms teikė profesorė.
Nepedagoginės akademijos programos surinko šiek tiek mažiau nei pedagoginės. Apie 15–20 studentų studijuos ekonomiką, anglų filologiją, programų sistemas. Akademijos vadovė šiuos rezultatus vertina labai gerai, nes šių programų studentai neturi tikslinio finansavimo ir konkuruoja su visa Lietuva, todėl labai sunku gauti valstybės finansuojamą vietą, nes stojančiųjų balai į tokias programas aukšti visoje šalyje. O ŠA visos šios programos suformuotos iš valstybės finansuojamų vietų, tai didelis pasiekimas regione esančiam VU padaliniui.
Muzikos ir sporto pedagogų profesija nebepaklausi?
Tačiau liūdina, kad šiais metais studentų nesurinko populiarios Šiauliuose Muzikos pedagogikos ir Kūno kultūros ir sporto pedagogikos programos. Neprigijo neseniai įsteigta Dviejų dalykų pedagogika, nesulaukė studentų Socialinė pedagogika ir ankstyvasis ugdymas, Viešasis administravimas ir teisė.
Šiaulių aukštąją universitetinę mokyklą baigė ne vienas mūsų krašte arba visoje šalyje žinomas muzikas ar muzikos pedagogas, sportininkas ar sporto treneris. Kodėl šios profesijos netikėtai tapo nepaklausios?
R. Bilbokaitė mano, kad tai nulėmė kelios priežastys. Viena iš jų – jau pernai nuimtos stipendijos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (300 eurų). Jau praėjusiais metais visi tikėjosi, bet nebegavo, kilo daug klausimų, kodėl tik tam tikroms programoms skiriamas finansavimas.
„Šiais metais gerokai sumažėjo stojančiųjų paraiškų (į minėtas studijų programas – aut. past.), nes tie, kurie tenkina balus, geriau renkasi ikimokyklinį ir pradinį ugdymą, nes ten ir stipendijos yra, ir platesnės įsidarbinimo galimybės“, – vardija priežastis vadovė.
Be to, jos manymu, vis dar jaučiamos pandemijos pasekmės. Dalis tų, kurie norėtų studijuoti, vis dar nepasiekia ugdymo rezultatų, leidžiančių studijuoti universitete, kuriame griežtai laikomasi 5,4 stojimo balo kartelės.
Dabar egzaminus laiko tie mokiniai, kurie porą metų mokėsi nuotoliniu būdu. Dalis susikoncentravusių į muziką ar sportą moksleivių egzaminus išlaiko prasčiau, ypač jei teko mokytis nuotoliu.
„Mes matėme sistemoje, kad (tokie moksleiviai – aut. past.) net nebepildo prašymo, nes norint studijuoti kūno kultūrą ir muziką būtina išlaikyti matematikos egzaminą“, – sako R. Bilbokaitė.
Šiaulių miesto švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė teigė, kad rugpjūčio pradžioje mieste trūko 20 pedagogų. Daugiausia – ikimokyklinio ugdymo specialistų, taip pat – anglų kalbos, matematikos, biologijos, chemijos, fizikos.
Vedėja komentavo, kad Šiauliuose situacija dar yra pakankamai nebloga, nes mieste esanti aukštoji mokykla daug metų rengė pedagogus, tačiau neramina pedagogų amžiaus riba.
„Bendraudami su aukštosiomis mokyklomis stengsimės, kad jaunų specialistų pas mus atsirastų. Vilniaus universiteto Šiaulių akademija ruošia toli gražu ne visus specialistus. Reikia telkti bendras pastangas. Mes juos galime priimti, galime motyvuoti, bet parengti turi aukštoji mokykla“, – tikina vedėja.
Jos manymu, Šiauliuose kūno kultūros ir sporto bei muzikos pedagogų stygiaus nėra. Priešingai, pastaruosius penkerius metus stebimas kūno kultūros ir sporto specialistų perteklius. Tačiau regione tokių pedagogų pertekliaus nėra.
Naujos programos, užsienio dėstytojai, renovacija
Bus šiais metais Šiaulių akademijoje ir naujovių. Akademijos vadovė džiaugėsi, kad pavyko surinkti norinčiųjų studijuoti visiškai atnaujintą magistrantūros studijų programą – Karjeros edukologija.
„Man rodos, kad vieninteliai Lietuvoje tokius specialistus ruošime – mums tai didelis įvertinimas, o darbo rinkai, pradedant verslais, baigiant viešuoju sektoriumi, – tikras lobis, nes tokių specialistų trūksta ir nelabai yra galimybė juos kitur parengti. Antrus metus iš eilės surenkame užsienio studentų grupes Programų sistemose (IT programa bakalauro studijose) – anksčiau tuo pasigirti negalėjome“, – komentavo R. Bilbokaitė.
Profesorė akcentavo, kad šiais metais didelis dėmesys bus skiriamas stiprinti studijų kokybę. Nuo šių metų Vadybos ir Edukologijos magistro programose dirba mažiausiai po vieną užsienio dėstytoją per semestrą (dėstys visą dalyką tą semestrą).
R. Bilbokaitė supranta, kad tai bus didelis iššūkis studentams, bet tai tikrai pastiprins jų kompetencijas. Šiuo metu vyksta akademijos pastato renovacija ir tai akademinei bendruomenei teikia daug vilčių, kad turės moderniausią įrangą ir dešimt metų lauktas atnaujintas patalpas.
