Naujausios
Ar iš tiesų mes, rinkėjai, būtume išlošę didesnę pasirinkimo galimybę? Greičiausiai tik pasirinkimo iliuziją, kai matai tą pačią panelę tik su kita suknele.
Per šią Seimo kadenciją byrėjo, išsiskaidė net kelios parlamentinės partijos ir jų frakcijos – socialdemokratų, liberalų, "tvarkiečių". Atskilėliai vieni sukūrė, kiti tebekuria "savo" partijas – visi vėl nori į Seimą patekti.
Nėra abejonės, jog mažesnės kartelės ypač reikėjo "valstiečių" partneriams valdančiojoje koalicijoje. Lenkų rinkimų akcija pagal reitingus balansuoja ant 5 procentų ribos, socialdarbiečiai šiuo metu nė 3 procentų neįveiktų.
R. Karbauskis, komentuodamas balsavimo rezultatus, apgailestavo, jog pritrūko tik 1 balso Prezidento veto atmesti. Reikėjo minimalios Seimo daugumos – 71 balso, o balsavo už atmetimą – 70 Seimo narių.
Viešoji erdvė vėl pradėjo ūžti, ar valdančioji koalicija beturi daugumą Seime? R. Karbauskiui eilinį kartą reikia įtikinėti, jog turi.
Tačiau balsavime dėl veto nedalyvavo ne tik tas "vienas", R. Karbauskio žodžiais, sergantis "valstiečių" balsas, bet ir keli koalicijos partneriai.
Tarp jų Artūras Skardžius, kuris jau sustabdė narystę Socialdemokratų darbo partijoje, tik dar liko frakcijoje. "Delfi" jis komentavo, kad apsisprendęs "geriau būti nepartiniu".
Akivaizdu, jog politikai intensyviai ieško patogesnių rinkiminių platformų. Seimo rinkimai vyks jau šiemet, spalio 11 dieną.
R. Karbauskis garsino, jog vadovavosi Europos Tarybos rekomendacijomis. Su 3 procentais esą būtume turėję daugiau demokratijos, o su 5 procentais likome vienoje kompanijoje su tokiomis šalimis, kaip Rusija ar Kazachstanas.
Valstiečių lyderis dar įžvelgė ir konservatorių sąmokslą. Tikina, jog neįteisinus 3 procentų kartelės esame stumiami į "dvipartinę sistemą". Galbūt. O gal ir ne.
Rinkimų švytuoklė iki šiol iš esmės buvo palanki tai konservatoriams, tai socialdemokratams. Bet vis įsiterpdavo ir vadinamieji populistai, jie valdančiosiose koalicijose turėjo "auksinius" balsus, gaudavo aukštus postus. Tarp jų buvo ir Darbo partija, ir jau išnykusi Naujoji sąjunga ar Arūno Valinsko vedami šoumenai.
Per praeitus Seimo rinkimus "valstiečiai" tą švytuoklę sustabdė. Jų reitingai krenta, bet ne tiek, kad būtų išmesti iš Seimo.
Tai ką būtų išgelbėjusi mažesnė rinkimų kartelė?
ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gruodžio 10–21 dienomis atliktų apklausų duomenimis, jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, 6 partijos, sulauktų didesnio nei 5 procentų palaikymo.
3 procentų populiarumo barjerą peršoktų tik dviem partijomis daugiau – 8 politinės jėgos.
Rikiuotėje pirmi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ( 16,6 proc. balsuotų už juos), antri – Gintauto Palucko vedami socialdemokratai (12,2 proc.).
Toliau rikiuojasi Darbo partija (8,9 peroc.),. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga ( 6,9 proc.), partija "Tvarka ir teisingumas"– (5,5 proc.), Lietuvos liberalų sąjūdis (5,4 proc.).
5 procentų šiandien neperšoka, bet 3 procentų barjerą įveiktų dar Lenkų rinkimų akcija- Krikščioniškųjų šeimų sąjunga (4,2 proc.) ir Naglio Puteikio vadovaujama Centro partija "Gerovės Lietuva" (3,1 proc).
3 proc. barjero neperlipa nei Aušrinės Armonaitės vadovaujama Laisvės partija ( 2,3 proc.), nei Gedimino Kirkilo vadovaujama Lietuvos socialdemokratų darbo partija (2,2 proc.).
Visoje šioje rikiuotėje – ar su 5 procentų, ar su 4 procentų (jau teikiamas ir toks siūlymas, o tokį barjerą reikia įveikti savivaldos rinkimuose) ar su 3 procentų barjeru – jokio naujo pasirinkimo nėra.
Aistras pradėjo kelti ir iš Prezidentūros pasklidusi idėja naikinti vienmandates rinkimų apygardas, palikti tik daugiamandatę. Tuomet rinktume Seimo narius tik pagal partijų sąrašus.
Mažesnių partijų atstovai ar visuomeninių rinkimų komitetų politikai ir net didžiųjų partijų nariai iš regionų būtent per vienmandates apygardas turi daugiau galimybių patekti į Seimą, nei per partijų rinkimų sąrašus. "Valstiečiai" idėją kritikuoja, opozicija – svarsto.
Kol politikai stumdosi savo žaidimuose, į juos žiūrėdamas kone kas trečias rinkėjas politiniame lauke nemato tinkamo pasirinkimo. Pagal "Baltijos tyrimų" apklausą 30,2 procento. apklaustųjų šiandien iš viso nedalyvautų Seimo rinkimuose arba nežino, už ką balsuotų.
