Naujausios
Šlageris pataiko tautai į širdį
Šlageriui „Skinsiu raudoną rožę“ šiemet sukanka 42-eji. Dainą parašęs kompozitorius Algimantas Raudonikis švenčia kūrybinės veikos penkiasdešimtmetį ir savo 75-ąjį gimtadienį. Šį vakarą šio kompozitoriaus gerbėjai renkasi į koncertą Radviliškyje, rytoj — Šiauliuose.
Koncerto išvakarėse kalbėjomės su maestro.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
— Nors visą gyvenimą praleidote Vilniuje, vis tiek save vadinate joniškiečiu. Ar koncertai savame krašte skiriasi nuo kitų?
— Žinoma, esu joniškietis, nes Joniškis buvo pagrindas, iš kurio išėjau. Savas kraštas visada arčiau širdies, gal savame krašte koncertuojant širdies dūžis yra didesnis, tačiau koncertas visada turi būti geras.
— Vakar vakare jūs važiavote iš repeticijos, šįryt vėl skubėsite repetuoti. Iš kur semiatės energijos?
— Turbūt įsipareigojimas, kad viskas turi būti gerai. Žinoma, sveikatos irgi reikia, tačiau, prisipažįstu, dėl sveikatos aš nieko specialiai nedarau, niekados sportu neužsiiminėjau, buvau tinginys.
— Esat parašęs namažai šlagerių, kurių seniausias ir bene žinomiausias — „Skinsiu raudonę rožę“. Nuo ko priklauso, ar daina taps šlageriu?
— Nuo tautos, nuo žmonių. Gali specialiai taikyti — nieko nepataikysi. Tarkim, „raudoną rožę“ rašiau, kaip ir visas dainas. Skyriau ją savo žmonai mūsų metinių proga — ir nieko negalvojau. Paskui tauta pasigavo, atsidarė langai ir pradėjo visur dainuoti. Jokio recepto neturiu. Toks likimas ištiko ir dainas “Dar širdyje ne sutema“, “Aukštas klevas“, “Krantų gėlė“. Reikia pataikyti tautai į širdį. Ir kada ji atsiveria, tada tampa aišku, kad kažkas vis dėlto įvyko.
— Kai kurias dainas rašėte konkrečiam atlikėjui, pavyzdžiui, dainą „Švelnumas“ — maestro Virgilijui Noreikai. Ar taip elgiatės dažnai?
— Dažniausiai taip ir darau. Gal tada pirmasis dainos atlikimas tampa savotišku etalonu? Nes kaip V. Noreika „Švelnumą“ uždainavo, garantuoju, jokie italai, tegul ir garsiausi pasaulio atlikėjai, niekada neišdainuos.
— Kuo skiriasi kompozitoriaus darbas dabar ir jūsų jaunystės laikais?
— Gal nereikia net lyginti, nes galiu būti nesuprastas... Skirtumas didžiulis. Ir kolektyvų nebėra, nebėra Radijo orkestro, o tie, kurie dainuoja televizijoje, patys žodžius pasirašo, patys muziką susikuria, patys dainuoja ir patys šoka. Seniau kiekvienas dirbo savo darbą.
Užtat ir dainos neilgaamžės. „Rožė“ parašyta 1967— aisiais, jai jau 42 metai.
— Ar turite dar kūrybinių ambicijų?
— Baigsis turas, pažiūrėsim, atsikvėpsim. Kita vertus, sukursiu aš dainą — man reikia ieškoti atlikėjo, įrašų studijos, instrumentų ansamblio. To nėra, viską reikia samdyti. O honoraras už dainą, patikėkit, nėra didelis.
— O anksčiau kaip sistema funkcionuodavo?
— Tiktai atnešk.
— Viename interviu prisipažinot, kad turite širdies damą. Ką reiškia meilė brandžiame amžiuje?
— Tai yra bendravimas, meilė, gyvenimas. Juk ir visos dainos — apie meilę. O širdies damai skirta keletas dainų, pavyzdžiui, „Vakaras su gėle“. Bet šį kartą jos nebus, nes neturiu tokio dueto.
— Ką žadate savo gerbėjams, kurie ateis jūsų pasiklausyti?
— Bukietą dainų ir instrumentinių pjesių.
Citata: „Tauta pasigavo, atsidarė langai ir pradėjo visur dainuoti.
Dosjė
Algimantas Raudonikis. Gimė 1934 01 30, Kaune. Išsilavinimas: Joniškio 1-oji vidurinėje mokykloje, J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykla, Lietuvos valstybinė konservatorija.
Šeiminė padėtis: žmona Aldona, buvusi gydytoja, mirė daugiau nei prieš 20 metų; vaikų neturi; šiuo metu turi gyvenimo draugę.
Sukūrė daugiau nei 700 kūrinių — 500 dainų, 100 šokių muzikos kūrinių ir apie 100 instrumentinės muzikos pjesių; sukūrė tokius hitus kaip „Skinsiu raudoną rožę“, “Dar širdyje ne sutema“; gavo nusipelniusio liaudies artisto ir meno veikėjo vardą.
MAESTRO: Algimantas Raudonikis, Lietuvos estradinės muzikos korifėjus, parašęs daugiau, negu 700 kūrinių, iki šiol nežino recepto, kaip parašyti šlagerį. raudonikis
Gedimino BARTUŠKOS (ELTA) nuotr.
