Anapilin išėjo poeto Jovaro sūnus

Redakcijos archyvo nuotr.
Giedrius Krikščiūnas (1938–2025) „Šiaulių krašto“ redakcijoje prie tėvo – poeto Jono Krikščiūno-Jovaro portreto.

Rugsėjo 4 dieną mirė šiaulietis Giedrius Krikščiūnas (1938–2025), poeto, knygnešio Jono Krikščiūno-Jovaro sūnus, mūsų kolegos, laikraščio „Šiaulių kraštas“ maketuotojo Armino Krikščiūno tėtis.

G. Krikščiūnas buvo keliautojas, kolekcininkas, kraštotyrininkas, aukščiausios kategorijos metalo apdirbimo specialistas.

G. Krikščiūno vaikystė prabėgo Kalniškių kaime prie Žadžiūnų (Šiaulių r.). Pradinę mokyklą baigė Žadžiūnuose, septynmetę – Kairiuose, vėliau mokėsi Šiauliuose, Vilniaus technikos mokykloje Nr.1. Pagal paskyrimą dirbo Rokiškyje. Po tarnybos kariuomenėje grįžo į Šiaulius, dvidešimt metų dirbo tekintoju Šiaulių precizinių staklių gamykloje, dar dvidešimt – „Rūtos“ saldainių fabrike.

Daugiau nei tris dešimtmečius šoko ir dainavo ansamblyje „Jovaras“. Į ansamblį atėjo apie 1963-iuosius, iš pradžių kelerius metus šoko, paskui iki pat ansamblio pabaigos, paskutinio koncerto 1999 metais, dainavo.

„Šiaulių kraštas“ ne kartą rašė apie inteligentišką, aktyvų, daug kuo besidomintį G. Krikščiūną – šiaulietis dalijosi prisiminimais apie savo garsųjį tėvą Jovarą, ansamblio „Jovaras“ istoriją. G. Krikščiūnas buvo išsaugojęs Jovaro knygų, asmeninių daiktų, laiškų (dalį atidavęs „Aušros“ muziejui, dalį saugojęs pats) su tėviškais pamokymais, patarimais, jais dalijosi ir su „Šiaulių krašto“ skaitytojais.

„Laiko ratai greitai rieda... Laikas skrenda greičiau ir stipriau už tobuliausius lėktuvus, – nors laiko sparnai ir nematomi... bet jie galingesni už galingiausius orlaivius“, – viename iš laiškų sūnui rašė Jovaras.

G. Krikščiūno amžinojo poilsio vieta Donelaičio kapinių kolumbariume Šiauliuose, šiose kapinėse palaidotas ir jo tėvas.