Naujausios
Žmonės gydo sužalotą gandrą
Tytuvėnų gimnazijos mokinė Agnė Buivydaitė rado sužalotą jauniklį gandrą. Drauge su močiute mergaitė paukštį slaugė. Jis jau baigia pagyti. Bet dabar kyla kitas rūpestis – kur pasveikusį gandriuką dėti.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Parsinešė leisgyvį
Kiaunoriuose gyvenanti Agnė Buivydaitė prieš kelias dienas kaimo keliu vedžiodama šuniuką, pamatė einantį sužalotą gandrą.
Mergaitė skubiai nuvedė šuniuką namo, o pati ėmė vytis paukštį. Iš pradžių jis bėgo, paskui susipainiojo žolėse griovyje.
Agnė paukštį parsinešė namo. Daržinėje drauge su močiute įrengė jam vietą atsigulti. Gandriukas buvo leisgyvis. Gulėjo ant to šono, kurio sparnas sveikas.
„Žiūriu, pareina su gandru glėbyje, – to vakaro įspūdžius pasakoja Agnės močiutė Genovaitė Ozbinienė. – Apžiūrėjome žaizdą. Po sparnu iškąsta. Posparnis kruvinas. Išdezinfekavome. Tepėme tulžies užpilu, šaltalankio aliejumi, žaizdų tepalu. Kiek atsigavęs ir pats gandras pradėjo gydytis. Pamirko snapą į vandenį ir kutinėjasi aplink žaizdą. Mat ir paukštis supranta, kad reikia gelbėtis.“
Vaikštinėja su vištomis
Vėliau gandriukas po truputį įsidrąsino. Vis eidavo prie daržinės durų. Veržėsi į laisvę. Ėmė lesti. Močiutė su anūke vakarais arba iš ryto, anksčiau atsikėlusios, prigaudydavo ligoniui varlių.
Močiutė eina pasiramsčiuodama lazda, bet turi padėti anūkei. Agnė mažas varlytes drąsiau ima ir deda į kibirą. O didesnių bijo. Turi paimti močiutė.
Gandriukas po truputį atkuto. Ir sparnas, matyt, ėmė mažiau skaudėti. Sodybos šeimininkės iš daržinės išnešė jį į diendaržį, kur laksto vištos.
Vištos iš pradžių skersakiavo į naująjį paukštį. Gaidys bandė pastoti jam kelią. Bet šis captelėjo gaidžiui snapu. Dabar diendaržyje ir broileriai, ir dedeklės su gandriuku elgiasi pagarbiai.
Ką darys, jei neskris?
Pasak šeimininkių, gandriukas galėtų su vištomis gyventi. Gal sparnas visai sugis? Gal paukštis pradės skraidyti, ir paliks vištas?
Bet jeigu ir pasveikęs gamtoje nepripras? Į šiltuosius kraštus negalės išskristi. Žiemą žus. O uždarytą laikyti laukinį paukštį gaila. Be to, problemos dėl jo lesinimo.
Buvo nupirkę žuvyčių – nelesa. Mažus mėsos gabaliukus nenoriai praryja. Labiausiai mėgsta varles. Bet jas aplink netruks išgaudyti. Galiausiai jų gaudymas – gana egzotiškas užsiėmimas, bet močiutei – ne pagal amžių.
Agnės tėvai paskambino į Kauną, Gyvūnų globos asociacijos darbuotojams. Nieko paguodžiančio neišgirdo. Asociacija rastų kur priglausti sužalotą gandrą. Tačiau paukštį išgydę žmonės patys jį turi nuvežti į Kauną.
Neišspręsta problema
Redakcija pasiteiravo Aplinkos apsaugos agentūroje, ką tokiu atveju daryti.
Valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Almantas Gajauskas neslėpė – tai neišspręsta problema. Išgydytais, bet jau nesugebėsiančiais laukinėje gamtoje prisitaikyti gyvūnais pasirūpina Gyvūnų globos asociacija. Bet žmonės patys juos ten turi nuvežti.
Aplinkosaugininkai tvirtino, jog sužalotą paukštį būtinai privalo apžiūrėti veterinarijos gydytojas. Galbūt Maisto ir veterinarijos tarnyba pasirūpintų?
Valstybinės Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą laikinai pavaduojanti šios tarnybos inspektorė Edita Valiuškienė tikino, jog tokiais atvejais reikia kreiptis į privačią kliniką. Jų tarnybai gyvūnų gelbėjimui niekas neskiria lėšų.
Inspektorė žadėjo patarpininkauti, kad gandrą apžiūrėtų Tytuvėnų zoną aptarnaujantis gydytojas. Tačiau surasti gyvūnams prieglobstį – ne jų kompetencija.
Autorės nuotr.
GELBĖTOJA: Agnė Buivydaitė parsinešė keliu ėjusį sužalotą gandriuką.
ŽAIZDA: Po gandiuko sparnu žiojėjo kruvina žaizda. Jis negalėjo paskristi.
DRAUGYSTĖ: Sustiprėjęs gandras vaikšto su vištomis. Šitų paukščių nebijo.
LESALAS: Gandriukas – išrankus maistui. Mielai lesa tik varles, kurių tenka prigaudyti jo globėjoms.
