Vožk laiškininkui iš peties

Vožk laiš­ki­nin­kui iš pe­ties

Rūta VAINIENĖ

Yra toks po­sa­kis lo­ty­nų kal­bo­je, reiš­kian­tis „ne­nu­žu­dyk to, ku­ris tau at­ne­šė blo­gą ži­nią“. Pa­si­ro­do vi­sais lai­kais žmo­nės bu­vo lin­kę per daug ne­si­gi­lin­da­mi į es­mę ap­kal­tin­ti tuos, ku­rie gal­būt yra tik ne­ma­lo­nios ži­nios ne­šė­jai.

Tai, kas vyks­ta šiuo me­tu, kai tūks­tan­čiai lie­tu­vai­čių boi­ko­tuo­ja pre­ky­bos cent­rus, ir­gi yra sa­vo­tiš­kas blo­gą ži­nią at­ne­šu­sio laiš­ki­nin­ko žu­dy­mas.

Ka­la­fio­ro skan­da­las pa­ro­dė, kaip ties­mu­kiš­kai žmo­nės su­pran­ta kai­no­da­rą rin­ko­je. Jei kai­nos pa­ki­lo – va­di­na­si kal­tas pre­ky­bos cent­ras. Apie tai, kad vi­so­je ka­la­fio­ro kai­nos gran­di­nė­je yra ka­la­fio­rų au­gin­to­jai, yra did­me­ni­nin­kai, yra der­liaus ir se­zo­no rei­ka­lai, da­ran­tys įta­kos pa­siū­lai, yra kon­ku­ren­ci­nė ap­lin­ka, yra pa­klau­sos fak­to­rius, ga­lų ga­le yra pi­ni­gų spaus­di­ni­mo ma­ši­na – Eu­ro­pos cent­ri­nis ban­kas, kas mė­ne­sį rin­ką pa­pil­dan­tis 80 mi­li­jar­dų eu­rų – vi­sai tai lie­ka už ver­ti­ni­mų aki­ra­čio.

Šia­me kai­no­da­ros triukš­me pui­kiai su­gy­ve­na ir vi­siš­kai prie­šin­gi tei­gi­niai. Ar pre­ky­bos tink­lai pa­kė­lė kai­nas – taip, jie.

Ar pre­ky­bos tink­lai, ypač vie­nas di­dy­sis, drau­džia ga­min­to­jams ki­tuo­se tink­luo­se par­da­vi­nė­ti pi­giau, ir rei­ka­lau­ja kai­nos nuo­lai­dų, kad bū­tent pas jį len­ty­no­je pre­kė bū­tų pi­giau­sia – ir­gi taip. Kaip ga­li­ma tai da­ry­ti vie­nu me­tu, sun­ku su­pras­ti.

Var­to­to­jas ma­to ky­lan­čias kai­nas, gir­di, kaip pre­ky­bos cent­rai smau­gia ga­min­to­jus, ir su­si­da­ro įspū­dį, kad pre­ky­bos cent­ras, kaip koks bu­de­lis, tik skal­puo­ja vi­sus į kai­rę ir į de­ši­nę.

Iš tik­ro, maž­me­ni­nė pre­ky­ba, jei ne in­ter­ne­ti­nė – vie­nas iš la­biau­siai žmo­gaus dar­bui im­lių vers­lų. Ne vel­tui di­die­ji pre­ky­bos cent­rai yra ir di­džiau­si darb­da­viai. Kiek­vie­nas par­da­vė­jas pre­ky­bi­nin­kų ant­kai­niais pa­si­pik­ti­nu­siam pir­kė­jui ga­lė­tų pri­min­ti – „aš ne ant­kai­nis, aš čia dir­bu“.

Pre­ky­bos cent­ras yra sa­vo­tiš­kas smai­ga­lys, ku­ria­me su­si­kry­žiuo­ja dau­gy­bė skir­tin­gų in­te­re­sų. To­dėl, kai boi­ko­tuo­ja­te pre­ky­bos cent­rus, ži­no­ki­te, kad pa­sek­mės pa­sklis pla­čiau.

Vi­sų pir­ma jūs gra­si­na­te pre­ky­bos cent­rų dar­buo­to­jams. Kai pir­kė­jų srau­tas men­kai pro­gno­zuo­ja­mas, žy­miai pa­to­giau dieg­ti sa­vi­tar­nos ka­sas.

Gra­si­na­te ir tie­kė­jams. Ne­pir­ki­te, ir grei­tai gen­dan­čios pre­kės ga­min­to­jo są­skai­ta ke­liaus į nai­ki­ni­mo vie­tas.

Dar boi­ko­tuo­ki­te, ir vi­sa tai at­si­lieps biu­dže­to su­ren­ka­mam PVM. Pre­ky­bos cent­rai len­ty­nas va­lys, tai­ky­da­mi nuo­lai­das, ir PVM bus skai­čiuo­ja­mas nuo ma­žes­nės su­mos.

Dar boi­ko­tuo­ki­te, kad bet ko­kie už­sie­nio in­ves­tuo­to­jai ži­no­tų, kad šia­me kraš­te yra pa­di­din­ta vers­lo ri­zi­ka. Ta­da jie čia nein­ves­tuos, ir bus ma­žes­nė kon­ku­ren­ci­ja, ar­ba in­ves­tuos, jei bus di­des­nė grą­ža. Kas čia pra­lai­mi? Pra­lai­mi­me mes.

Gal­vo­ja­te, kad bū­ti­nai „rei­kia kaž­ką da­ry­ti“, kaž­ką to­kio or­ga­ni­zuo­to, su­tar­ti­nio, ma­si­nio, kad gro­buo­niš­ki pre­ky­bos cent­rai at­si­to­kė­tų?

La­bai klys­ta­te, nes pre­ky­bos cent­rams pir­kė­jų pa­grū­mo­ji­mas „nu nu nu“ vyks­ta kas­dien, ma­siš­kai, nors ir be cent­ri­nio or­ga­ni­za­to­riaus, spon­ta­niš­kai.

Ta­da, kai vis dau­giau lo­ja­lu­mo kor­te­lių ne­bė­ra ak­ty­vios, va­di­na­si, dar vie­nas pir­kė­jas emig­ra­vo. Ta­da, kai la­bai su­ma­žė­ja apy­var­tos pa­sie­nio ra­jo­nuo­se, va­di­na­si, dar dau­giau lie­tu­vių ap­si­pir­ko Len­ki­jo­je.

Ta­da, kai į rin­ką atei­na nau­jas žai­dė­jas, ta­da, kai žmo­nės pra­de­da pa­tys kep­ti duo­ną, ta­da, kai pa­mėgs­ta spe­cia­li­zuo­tas par­duo­tu­ves.

Kas­dien, kiek­vie­ną mi­nu­tę aikš­tin­gi pir­kė­jai mo­ko pre­ky­bos cent­rus, o šie tik ir gal­vo­ja, kaip čia su­pras­ti tą įno­rin­gą pir­kė­ją, at­spė­ti jo nuo­tai­kas.

Ma­no­te, pre­ky­bos cent­rai džiau­gė­si bran­giais ser­ben­tais ar ka­la­fio­rais? Su­kan­dę dan­tis lai­kė len­ty­no­se, kad tik pir­kė­jas ne­nu­si­vil­tų, kad ne se­zo­no me­tu jų ne­ga­vo sa­vo ypa­tin­ga­jam pa­tie­ka­lui pa­ga­min­ti. O jūs čia ką da­bar da­ro­te su tuo laiš­ki­nin­ku?