„Vagys 100 metų nesulaukia“

„Va­gys 100 me­tų ne­su­lau­kia“

Va­kar Šiau­lių mies­to me­ras Ar­tū­ras Vi­soc­kas ir Sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riaus ve­dė­ja Vil­ma Me­le­nie­nė pa­svei­ki­no 100 me­tų su­lau­ku­sį šiau­lie­tį Jo­ną Zi­ber­ką. Šim­ta­me­tis pa­ta­rė, kaip iš­gy­ven­ti šim­tą me­tų: daug dirb­ti, ne­pyk­ti ir ne­vog­ti. „Va­gys 100 me­tų ne­su­lau­kia“, – juo­kė­si gar­baus am­žiaus su­lau­kęs šiau­lie­tis.

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

2017-ie­ji Jo­no ir Ire­nos Zi­ber­kų šei­mai – ju­bi­lie­jų me­tai: Jo­nas su­lau­kė 100 me­tų, o Ire­nai su­kaks 90.

Ko­vo 20-ąją bus ly­giai 63 me­tai, kai juo­du su­si­tuo­kė Si­bi­ro trem­ty­je.

Jo­nas ir Ire­na vie­nas ki­tą pa­ma­tė 1941 me­tų bir­že­lio 14-ąją Nau­jo­sios Vil­nios ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je, kai abu trem­ti­nių pri­pil­dy­tais gy­vu­li­niais vagonais bu­vo ve­ža­mi į Si­bi­rą.

Ire­nai ta­da bu­vo pen­kio­li­ka, Jo­nui – 25-eri. Jo­nas me­na, kaip pen­kio­lik­me­tė Ire­na ne­šio­jo van­de­nį iš­ve­ža­miems žmo­nėms at­si­ger­ti.

„Ji man pa­ti­ko. Svar­biau­sia gy­ve­ni­me, kad žmo­gus pa­tik­tų“, – sa­kė šim­ta­me­tis Jo­nas.

Ire­nos šei­mą – tar­nau­to­jus tė­vus, ją ir se­se­rį, gy­ve­nu­sius Pla­te­liuo­se, į trem­ties trau­ki­nį įso­di­no Kar­te­no­je. Jo­nas, dvi se­se­rys ir ūki­nin­kai tė­vai į trem­tį iš­vež­ti iš Ute­nos. Jo­nas, bai­gęs Kau­ne ka­ro mo­kyk­lą, tar­na­vo Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė­je. Į tė­vų na­mus Ute­no­je bu­vo grį­žęs trum­pų ato­sto­gų, kai šei­mą areš­ta­vo ir pa­siun­tė į trem­tį.

Jo­no ir Ire­nos trem­ties vie­tos bu­vo skir­tin­gos. Be­veik po de­šim­ties me­tų, pra­leis­tų trem­ty­je, Jo­nas at­va­žia­vo ap­lan­ky­ti nuo šei­mos at­skir­tos se­sers, o ji, pa­si­ro­do, gy­ve­nu­si vi­sai ša­lia Ire­nos trem­ties vie­tos. Taip Jo­nas ir Ire­na su­si­ti­ko dar kar­tą ir drau­ge jau be­veik 63-ejus me­tus.

Po­ra su­si­tuo­kė 1954 me­tais, o į Lie­tu­vą Zi­ber­kų šei­ma par­va­žia­vo 1964-ai­siais. Jo­nas Si­bi­re dir­bo sta­ty­bi­nin­ku – sta­tė miš­kuo­se gy­ven­vie­tes.

Grį­žęs į Šiau­lius Jo­nas taip pat įsi­dar­bi­no sta­ty­bo­se – dir­bo Šiau­lių sta­ty­bos val­dy­bo­je sta­ty­bų bri­ga­di­nin­ku. Jo bri­ga­da vyk­da­vo į ko­man­di­ruo­tes po vi­są Šiau­rės Lie­tu­vą. Ir Šiau­liuo­se me­na daug jo bri­ga­dos sta­ty­tų ob­jek­tų – „Šiau­lių“ vieš­bu­tį, Pie­no kom­bi­na­tą, stak­lių ga­myk­lą, li­go­ni­nės kor­pu­sus, mies­to mo­kyk­las.

Į klau­si­mą, kaip su­lau­kė šimt­me­čio, J. Zi­ber­kas pra­juo­ki­no svei­kin­to­jus: „Ge­riau gy­ve­nau, kai ne šim­tas me­tų bu­vo.“

Jo­nas pa­sa­ko­jo, kad dar prieš ke­le­rius me­tus, ap­lan­kęs žmo­ną Šiau­lių li­go­ni­nė­je, pa­rei­da­vo pės­čio­mis į pie­ti­nį ra­jo­ną.

„Kaip gy­ven­ti, kad su­lauk­tu­mei šim­to me­tų? Rei­kia dirb­ti, nes tik čys­tu dar­bu ga­li pa­siek­ti daug. Rei­kia do­rai gy­ven­ti – ne­kerš­tau­ti ir ne­vog­ti, o jei kas va­gia – grei­tai pa­sens­ta. Va­gys 100 me­tų ne­su­lau­kia“, – iš­min­ti­mi da­li­jo­si šim­ta­me­tis.

Jo­nas pa­sa­ko­jo ne­bu­vęs abs­ti­nen­tas, bet ži­no­jo lai­ką ir sai­ką. Me­na – ge­ro­kai su­pyk­da­vęs ant sa­vo bri­ga­dos sta­ty­bi­nin­kų, kai tie įnik­da­vo ger­ti dar­bo me­tu. Jo bri­ga­dos sta­ty­bi­nin­kai tie­siai sa­ky­da­vo: gers ar dirbs, per die­ną vis tiek gaus de­šimt rub­lių al­gos.

Šim­ta­me­čio so­čiau­sias val­gis vi­sa­da bu­vo duo­na. „O jei dar duo­na su svies­tu – ki­to­kio val­gio man ne­rei­kia. Val­gau, ži­no­ma, ir ki­to­kio, bet duo­na – pa­grin­das“, – pa­sa­ko­jo ju­bi­lia­tas.

Jo­nas pa­sa­ko­jo, kad jau ir dei­man­ti­nes ves­tu­ves su žmo­na „per­žen­gė“, nes „šei­mo­je rei­kia su­tar­ti. Žo­dis ki­tas pa­si­tai­ko, bet jau pirš­tu pa­lies­ti – nie­ka­da. Mu­šan­tys sa­vo mo­te­ris – ne žmo­nės, o gy­vu­liai“, – sako šim­ta­me­tis.

Tau­ti­nę juos­tą šim­ta­me­čiui už­ri­šęs me­ras A. Vi­soc­kas pa­pra­šė jo pa­ta­ri­mo – kaip bū­ti ge­ru me­ru. „Rei­kia žiū­rė­ti į žmo­nes, ne­pa­lik­ti žmo­nių bied­nai gy­ven­ti. Me­ras tu­ri bū­ti są­ži­nin­gas!“ – pa­ta­rė šimt­me­tį nu­gy­ve­nęs šiau­lie­tis Jo­nas Zi­ber­kas.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šim­to me­tų su­lau­kęs šiau­lie­tis Jo­nas Zi­ber­kas ir me­rui, ir ki­tiems pa­ta­ria, kad no­rint su­lauk­ti il­go am­žiaus ne­rei­kia kerš­tau­ti ir vog­ti.