Naujausios
Užventyje atstatyta koplytėlė
Šeštadienį Užventyje (Kelmės rajonas) šalia Šv. Marijos Magdalietės bažnyčios atidengta medinė koplytėlė su šventųjų Roko ir Barboros skulptūrėlėmis. Koplytėlės atstatymu labiausiai rūpinosi užventiškiai Milda ir Alvydas Knyzeliai, o sumeistravo ir šventųjų figūrėles išdrožė ketvirtojo tarptautinio akvarelininkų, drožėjų ir kalvių simpoziumo dalyviai.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Koplytėlė atkurta iš nuotraukų
Užvenčio bažnyčios šventoriuje praėjusį šeštadienį Šiaulių vyskupijos kancleris Evaldas Alūza pašventino atstatytą koplytėlę su šventųjų Roko ir Barboros skulptūrėlėmis.
Koplytėlė atkurta, remiantis nuotraukomis iš Lietuvos nacionalinio taikomosios dailės muziejaus ir ikonografine medžiaga.
Plenero organizatorių, užventiškių Mildos ir Alvydo Knyzelių iniciatyva ir rūpesčiu, minint Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejų, šiemet ši koplytėlė ir buvo atstatyta.
Skulptūrėles išdrožė skulptorius-dievadirbys, „Aukso vainiko“ laureatas Pranas Dužinskas, koplytėlę meistravo medžio drožėjas, tautodailininkas Petras Pranckevičius, bendromis jėgomis su kitais plenero medžio drožėjais, o saulutes nukalė šių metų Lietuvos kalvių kalvio titulą pelnęs Virgilijus Mikuckis.
M. Knyzelienė dėkojo visiems kūrėjams ir idėjos rėmėjams, padėjusiems koplytėlę atstatyti.
Kūrybiniai projektai Užventyje įgyvendinami nuo 2009 metų. Per ketverius kūrybinių plenerų metus čia savo kūrinius paliko geriausi Lietuvos kryždirbiai ir dievadirbiai, skulptoriai.
Koplytėlės atstatymas sutapo su šių metų plenero pabaigtuvėmis. Užvenčio kraštotyros muziejuje surengta 12 plenere dalyvavusių akvarelininkų darbų paroda.
Kryždirbystė – amato, meno ir tikėjimo sintezė
Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos pirmininkas Valentinas Jazerskas Užvenčio bendruomenei koplytėlės atstatymo proga atsiuntė sveikinimo laišką. Laiške teigiama, kad kryždirbystė yra daugiau negu vien tradicinio amato samprata, apsiribojanti kryžiaus sukūrimu.
Lietuviškoji kryždirbystė yra sinkretinis liaudies kultūros reiškinys, kurio sampratoje telpa visa tradicinio medinio paminklo istorija. Kryždirbystė – amato, meno ir tikėjimo sintezė, jungianti architektūros, tapybos, skulptūros, kalvystės elementus.
Kryžių statymo paprotys atkeliavo iš gilaus mūsų protėvių tikėjimo ir pagarbos dvasiniam pasauliui, išliko net okupacijos metais ir tapo tautinės tapatybės ir vienybės simboliu.
Bažnyčios istorija siekia šimtmečius
Kiek žinoma iš istorinių šaltinių, XVI amžiaus pabaigoje-XVIII amžiaus pradžioje Užventyje buvo pastatyta medinė bažnyčia.
1609 metais bažnyčia buvo atnaujinta ir tapo parapine. 1700 -aisiais, Šiaurės karo metu, Užventyje siautė gaisras. Liepsnose žuvo ir bažnyčia, bet po dviejų metų vėl buvo atstatyta.
Dabartinė Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia atstatyta ir varpinė pastatyta 1825 metais. Manoma, kad tuo pat metu bažnyčios šventoriuje iškilo ir koplytėlė su šventųjų Roko ir Barboros skulptūrėlėmis.
Autorės nuotr.
PADĖKA: Už koplytėlės atstatymo idėjos įgyvendinimą kūrėjams ir rėmėjams dėkojo Milda Knyzelienė, kuri su vyru Alvydu Knyzeliu labiausiai ir rūpinosi koplytėlės atstatymu.
ŠVENTIEJI: Koplytėlės viduje – medinės šventųjų Roko ir Barboros skulptūrėlės.
GIESMĖ: (Iš kairės) Seserys Ona Stankienė ir Valerija Adomaitienė prie atstatytos koplytėlės pagiedojo giesmę.
