Sensacija? Ne, tik skandalas

Sen­sa­ci­ja? Ne, tik skan­da­las

Gi­ta­na MAR­KO­VI­ČIE­NĖ, eko­no­mis­tė

Pa­ga­liau pa­dė­tas taš­kas bau­džia­mo­jo­je by­lo­je dėl pre­zi­den­tės vy­riau­sio­sios pa­ta­rė­jos Dai­vos Ul­bi­nai­tės, ku­ri bu­vo kal­tin­ta vals­ty­bės pa­slap­ties at­sklei­di­mu. Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo nu­tar­tis ga­lu­ti­nė ir ne­skun­džia­ma. O teis­mo iš­tei­si­na­ma­sis nuo­spren­dis tur­būt nie­kam ne­bu­vo ne­ti­kė­tas.

Var­gu ar bu­vo op­ti­mis­tų, ma­niu­sių, kad už gro­tų bus pa­siųs­tas ša­lies va­do­vės Da­lios Gry­baus­kai­tės, tu­rin­čios tei­sė­sau­gai tiek įta­kos, kiek tur­būt ne­tu­rė­jo nė vie­nas pre­zi­den­tas ar ki­tas ša­lies pa­rei­gū­nas, ap­lin­kos žmo­gus. To­dėl sen­sa­ci­ja to pa­va­din­ti ne­ga­li­ma. O štai skan­da­lu – kuo tik­riau­siai.

Pro­ku­ro­rai ir teis­mai aiš­ki­no­si, kas at­sklei­dė vals­ty­bės pa­slap­tį – Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to pa­žy­mą, ku­rio­je bu­vo už­si­min­ta, esą prieš D.Gry­baus­kai­tę ga­li bū­ti pra­dė­ti pil­ti pur­vai. Do­ku­men­tas bu­vo su slap­tu­mo žy­ma. Ne­pai­sant to, ji bu­vo pa­vie­šin­ta ži­niask­lai­do­je ir, sa­vai­me aiš­ku, pa­ti ne­ga­lė­jo nu­te­kė­ti. Net jei žur­na­lis­tai pa­žy­mą ra­do nu­mes­tą ant ke­lio ar ant ša­li­gat­vio, vis tiek čia bū­ta nu­si­kals­ta­mos vei­kos po­žy­mių.

Kai jau ėmė aiš­kė­ti, kas vis dėl­to pa­si­sten­gė, kad pa­žy­ma bū­tų pa­vie­šin­ta, tak­ti­ka bu­vo pa­keis­ta. Juk aki­vaiz­du, kad prie­šin­gu at­ve­ju pa­vie­šin­to­jas tu­rė­tų bū­tų pa­so­din­tas už gro­tų ar­ba bent jau įgy­tų teis­tu­mą. To­dėl pra­dė­ta aiš­kin­tis, ar tik­rai pa­slap­tis, ku­ri bu­vo at­skleis­ta, bu­vo ver­ta va­din­tis pa­slap­ti­mi. Ir pa­da­ry­ta iš­va­da: tai ne­bu­vo pa­slap­tis, to­dėl jos at­sklei­di­mas nė­ra nu­si­kal­ti­mas!

Bet pa­lau­ki­te. Tuo me­tu, kai do­ku­men­tas nu­te­kė­jo, jis bu­vo su slap­tu­mo žy­ma. Ir kad ir kaip tei­si­nin­kai ban­dy­tų iš­suk­ti jo at­sklei­dė­ją, vis tiek nu­si­kals­ta­ma vei­ka bu­vo pa­da­ry­ta. Juo la­biau kad pa­vie­šin­to­jas nu­si­žen­gi­mo me­tu nie­kaip ne­ga­lė­jo ži­no­ti, kad atei­ty­je VSD pa­žy­ma bus įver­tin­ta kaip ne­tu­rin­ti pa­slap­ties po­žy­mių.

O da­bar su­kur­tas skan­da­lin­gas pre­ce­den­tas. Kiek­vie­nas bent kiek įta­kin­ges­nis žmo­gus ga­lės nu­te­kin­ti net pa­čią slap­čiau­sią vals­ty­bės pa­slap­tį ir po to ban­dy­ti įro­dy­ti, kad tai ne­bu­vo pa­slap­tis. Gal net ir šni­pi­nė­jan­tie­ji už­sie­nio vals­ty­bių nau­dai atei­ty­je tu­rės šan­są įro­dy­ti, kad jų baus­ti ne­ga­li­ma, nes nie­ko la­bai svar­baus ne­suš­ni­pi­nė­jo.

Se­kant to­kia lo­gi­ka, tai ir už ki­tus nu­si­kal­ti­mus bus ga­li­ma iš­veng­ti baus­mės. Pa­vyz­džiui, vie­nas žmo­gus pa­vogs iš ki­to ko­kį nors daik­tą ir sa­kys ne­sup­ra­tęs, kad tas daik­tas jo šei­mi­nin­kui bu­vo la­bai bran­gus. O teis­mas nu­spręs, kad ne­bu­vo nu­si­kal­ti­mo su­dė­ties. Ar­ba, pa­vyz­džiui, kas nors įsi­lauš į ki­to as­mens bu­tą ir ja­me ne­ras nie­ko ver­tin­ga. Tai gal ir už įsi­lau­ži­mą ne­be­bus bau­džia­ma?

Ta­čiau, kaip jau ta­po įpras­ta, tei­sė Lie­tu­vo­je ne­bė­ra tiks­li. Ją ga­li­ma in­terp­re­tuo­ti, kaip tik no­ri. Anks­čiau tai pra­dė­jo da­ry­ti Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas, da­bar – ir bend­ro­sios kom­pe­ten­ci­jos teis­mai. Štai ir D.Ul­bi­nai­tės at­ve­ju iš 7 Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo ko­le­gi­jos tei­sė­jų tik 4 nu­spren­dė ją vi­siš­kai iš­tei­sin­ti. Ki­ti lai­kė­si prie­šin­gos nuo­mo­nės. Va­di­na­si, pa­lik­ta vie­tos in­terp­re­ta­ci­jai. Ir jei pre­zi­den­tės pa­ta­rė­jos vie­to­je bū­tų koks nors pre­zi­den­tū­rai ne­pa­ran­kus žmo­gus, kas ga­lė­tų pa­neig­ti, kad in­terp­re­ta­ci­jų svars­tyk­lės ne­bū­tų nu­svi­ru­sios į ki­tą pu­sę?

Darbopartija.lt nuo­tr.