Naujausios
TEMĄ PASIŪLĖ SKAITYTOJAI
Sakraliniai daiktai į šiukšlyną nemetami
Kur dėti senus kryželius, rūdijančius medalionus su šventųjų paveikslais, dūlančias verbas ir Žolinių puokštes? Tokį klausimą „Šiaulių kraštui“ pateikė religininga dienraščio skaitytoja, gyvenanti daugiabutyje.
Laimutė ZIMKIENĖ
redakcija@skrastas.lt
„Perkame ir trypiame“
„Artėja Kryžių kalno atlaidai, vėliau Žolinės – pirksime kryželius, į bažnyčią nešime šventinti iš lauko ir darželio gėlių sukurtas puokštes, ką ten mažus žolynėlius! Ir taip pamažu namuose prikaupsime apeiginės ar religinės paskirties daiktų, kurie anksčiau ar vėliau taps nebereikalingi“, – sakė skaityoja.
Ji, apsilankiusi naujoje vietoje, perka medalionų, paveikslėlių, kryželių, rožinių. Dabar nežinanti ką daryti su žvakėmis, šventintomis per Grabnyčias.
Būdama Kryžių kalne ji susimąstė apie šimtų kryželių, nukritusių ant žemės ir mindomų, likimą. „Vadinasi, perkame ir trypiame, vartojame, bet nemokame vartoti“, – svarstė moteris.
Išmesi – prisišauksi nelaimę?
„Šiaulių krašto“ kalbinti žmonės taip pat sakė nežiną, ar tinkamai „atsisveikina“ su sakraliniais daiktais.
Viena moteris pasakojo senas maldaknyges, religinio turinio paveikslėlius ar žolynus sudeginanti, o pelenus nuvežanti išbarstyti į Kryžių kalną, sutrūkinėjusiais grandinėles su kryželiais, rožinius taip pat pakasanti Kryžių kalne.
Šiaulių miesto Kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vedėja Diana Martinaitienė sakė, kad anksčiau žmonėms dėl to nekildavę klausimų. Apeigomis tikėta, todėl su apeiginiais daiktais mokėta apsieiti. Buvo manoma, kad pašventi žolynai apsaugo namus nuo perkūno trenkimo, gaisrų, piktų dvasių.
„Apeigose naudotų daiktų negalima imti ir išmesti už tvarto ar į šiukšlių krūvą. Prisišauksi į namus nelaimę, – persakė tradicinį tikėjimą D. Martinaitienė. – Šventintus vainikus, žoles, verbas reikia deginti. Geriau būtų deginti lauže, ne krosnyje.“
Tikėta žolynų stebuklinėmis galiomis
Etnologė priminė, kad pagarbiai iki kitų metų turi būti laikoma ir per Rasų šventę susirinkta kupolė, nors ji nėra šventinta bažnyčioje. Senovės lietuviai tikėjo, kad trumpiausią metų naktį surinkti žolynai geriausiai tinka vaistams, atneša laimę ir sveikatą, turi kitų stebuklingų savybių, todėl puošė jais namus, kaišė pastoges.
„Šiemet surinktas kupoles rūpestingai sudžiovinkite ir laikykite namuose visus metus, o kitąmet sudeginkite, pelenus išbarstykite darže, – sakė D. Martinaitienė. – Mažiau veisis visokie vabalai.“
Tokios pačios pagarbos, etnologės manymu, reikalauja ir iš šiaudų nupinti Kalėdų eglutės žaisliukai. Tai ir senoviško lietuviško užsiėmimo priminimas, saugantis žmogaus rankų šilumą. Pindami šiaudinius žaislus senovės lietuviai tikėjosi gausaus javų ir kitokių gėrybių derliaus.
Šventinti daiktai deginami
Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis patarė, kaip deramai elgtis su bažnyčioje šventintais daiktais.
Pasak vyskupo, senos maldaknygės ar kitos religinio turinio knygos gali turėti istorinę vertę, todėl pirmiausia reikėtų tai išsiaiškinti, tarkime, su „Aušros“ ar kito muziejaus darbuotojais.
Jeigu senos knygos istoriškai vertingos, jas galima padovanoti, jei tokios vertės nėra – pagarbiai sudeginti, o pelenus pakasti sode, darže.
„Jeigu gyvenate miesto daugiabutyje, paprašykite kaimynų, pažįstamų, – patarė vyskupas E. Bartulis. – Šventinti religiniai paveikslėliai, verbos, žolynai taip pat yra deginami.“
Kasinėti Kryžių kalne nepatartina. Bus papiktinti ne tik archeologai, bet ir šios vietos lankytojai. Gali būti ir atvirkščiai – netinkamas pavyzdys gali patraukti. Nebetinkamus naudoti šventintus daiktus galima atiduoti klebonui, jis žinos, kaip su jais elgtis.
Grabnyčių žvakės turėtų būti saugomos namuose ir sunaudojamos pagal paskirtį. „Kai žvakių susikaupia, galima jas uždegti ir šeimai sėdant prie stalo pusryčių, pietų ar vakarienės metu, – sakė E. Bartulis. – Jokios mirties ar kitokios nelaimės neprisišauksite. Tam atvejui, apie kurį kalbėti niekas nenori, saugokite tik vieną žvakę.“
PATARIMAI
Sudžiūvę augalėliai tinka muilui
Miglė Plukienė, floristė:
– Senas žvakes galima perlydyti ir iš jų sukurti naujos formos žvakes. Ar naujai sukurtos žvakės energinės savybės po perlydymo bus tokios pačios, kokios iki tol buvo, galima tik spėlioti.
Floristikos ir dizaino studijoje užsiėmimų metu kartais gaminame muilą, į kurį būtų galima sudėti sutrupintus sudžiūvusių žolinių puokščių augalėlius.
Naujose Žolinių puokštėse – senų puokščių likučiai
Milda, žolininkė:
– Žolinių puokštės kuriamos iš lauko ir darželių gėlių: rugiagėlių, ramunių, raudonųjų dobilų, čiobrelių, rūtų, jurginų ir daugybės kitų. Jas laikydavo šventomis, tartum tiesiai išimtomis iš Mergelės Marijos karsto, todėl ir elgdavosi pagarbiai.
Žolinių puokščių nereikia laikyti namuose ilgiau kaip metus, nes tai, kas namuose buvo negero, jos jau „sutraukė“ į save. Ir išmesti nedera. Geriausia išeitis – didesniąją dalį senos puokštės sudeginti apeiginiuose Joninių ar Kūčių laužuose arba užkasti miško ar sodybos pakraštyje. Prie paliktos mažos senosios puokštės tinka pridėti naujų šviežių žolynų.
Autorės nuotr.
TURTAS: Pamažu namuose prikaupiame apeiginės ar religinės paskirties daiktų, kurie anksčiau ar vėliau tampa nebereikalingi.
PAGARBA: Šiaulių miesto Kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vedėja Diana Martinaitienė sakė, kad anksčiau apeigomis tikėta ir su apeiginiais daiktais mokėta apsieiti.
