
Naujausios
KOMENTARAS
Rinkliava vargana, o aistros – už milijonus
Jūratė RAUDUVIENĖ
Šiaulių miesto politikų suklupimo akmeniu trečią kartą tapo išorinės reklamos apmokestinimo tvarka, svarstyta paskutiniame Tarybos posėdyje. Nereikia manyti, kad čia šiaip vietinis bizniukas, o mūsų išrinktieji tokie nesusivokiantys, kad nesugeba įsprausti į teisingus rėmus „reklamistų“.
Tiesiog didelė dalis politikų veidų jau puošė mieste sumontuotus reklaminius įrenginius, o dar didesnė jų dalis, matyt, žavingai įsitaisys ten artėjant savivaldos rinkimams – jau artimiausiu metu. Dėl to matyt, daugiau nei pusė Tarybos narių suvaidino norą nusišalinti, svarstant šį klausimą. O be daugiau kaip pusės Tarybos narių klausimo svarstyti ir sprendimo priimti negalima. Todėl nuspręsta, kad likti salėje gali visi. Ir balsuoti – visi.
Tik Aurimas Lankas ir Jonas Bartkus pareiškė, kad jie vis tiek palieka posėdžių salę, nes juos kutena Valstybinė tarnybinės etikos komisija.
Prasidėjo spektaklis. Administracija po nesėkmingų dviejų bandymų įvesti savo tvarką nusileido ir teikė Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Šiaulių teritorijoje išdavimo nuostatus, pakeistus tiek, kiek numato Reklamos įstatymo pataisos. Pagal jas nuo 5 iki 10 metų ilgėja leidimo išdavimo laikas. Tai buvo priimtina visiems, tačiau kaip sumokėti rinkliavą – kasmet ar iškart už visą dešimtmetį, nuomonės kategoriškai susikryžiavo. Nors ir pati rinkliava „nesikandžioja“ – 15 ar 21 euras metams, kaip apsispręs išrinktieji.
Frakcija „Dirbame miestui“ pateikė alternatyvą, tačiau padirbėti miestui nesivargino ir pasiūlė anksčiau Administracijos teiktą ir du kartus nepriimtą variantą. Jo esmė, jei verslininkas išsiima leidimą dešimčiai metų, turi už visą dešimtmetį sumokėti rinkliavą. O jeigu „reklamistas“ pageidauja išsiimti leidimą kasmet, kasmet už jį ir mokės.
Socialdemokratai sprendimą liberalizavo, santykiai – dešimtmečiui, moka – kasmet. Administracijos direktorius Antanas Bartulis kraupsta – valdininkai gaus trūkį besirūpindami, kad visi sumokėtų. Be to, jei praėjus metams ir nesumokės, leidimą tai vis tiek turės, ir jo gražaus stendo iš judriausios miesto sankryžos niekas neiškraustys. O jei Savivaldybei reikės pinigų, tai jos teisininkai į teismus pasivaikščios. Šįmet jau 13 tūkstančių iš gerbiamų verslininkų atkovojo.
Politikams kilo esminis klausimas – pinigai. Apie kokius pinigus kalbama? Pasirodo, pernai reklamos verslo turėtojai miestui sumokėjo rinkliavos apie 190 tūkstančių eurų. Šįmet per 8 mėnesius kiek daugiau nei 70 tūkstančių eurų.
Trimis sprendimo variantais meras Artūras Visockas žongliravo, kaip sugebėjo. Deja, šioje vietoje jo gebėjimų pritrūko – politikai prametė visus tris. Ar variantų buvo per daug, ar per mažai – jau sunku suprasti, tačiau aistros užkunkuliavo, kaip amerikietiškame vesterne.
Jolanta Žakarienė paklausė miesto mero, ar jis kada nors galvoja, ką kalba, nes jau antrą kartą socdemus tepa korupcija. Į pagalbą atėjo ištikimasis miesto galvos pėstininkas Gintautas Lukošaitis, prisiėmęs ugnį į save: „Kaltinu socialdemokratus korupcija... galimai“.
Vyriškų balsų decibelai augo taip sparčiai, kad kalbant Gedeminui Vyšniauskui, meras užėmė jėgos poziciją – išjungė jo mikrofoną. Bet ir be mikrofono karišku balsu skambėjo priekaištai G. Lukošaičio „mėlynam kareiviui“, pastatytam Salduvėje neva be leidimų. Atrodė, smurto protrūkis neišvengiamas.
Čia nebeišlaikė Artūras Kulikauskas: „10 milijonų, atiduotų oro uostui, nesukėlė tokių emocijų, kaip vargani septyniasdešimt keli tūkstančiai, kuriuos suneša reklamos verslas“. Ir jis, anot Marijono Mikutavičiaus, tūkstantį kartų buvo teisus. Pasipiktinęs politikas atsisakė balsuoti iš viso.
Dar toliau žengė Arūnas Rimkus, pasiūlęs panaikinti verslui rinkliavos mokestį už reklamą. Politikas pasigedo mokestyje logikos ir mano, jog tai būtų bausmė verslininkui „padariusiam gražų užrašą“. Šiaip mokesčiai dažniausiai logika nepasižymi, tai gal reikėtų visas verslo rūšis atleisti nuo mokesčių, o ne vien visame pasaulyje pelningą reklamos verslą?
Šiauliai liko prie suskilusios geldos. Trečią mėnesį miestas gyvena su pasenusia ir su įstatymu nederančia išorinės reklamos leidimų išdavimo tvarka. Administracijos direktorius pluša: susitikinėja su verslininkais, derina pozicijas ir žada – tvarka bus. Ir vėl atakuos Tarybą. Gal ketvirtas kartas bus ne melagis?